Homilijos

XXXI eilinis sekmadienis A 2017

Pirma mūsų išėjusieji Šalia miestų esančios kapinės – tarsi mirusiųjų didmiesčiai, primenantys, kad visi, į šį gyvenimą atėjusieji, privalės viską, kas yra materialu, palikti ir išeiti… Kapavietės akivaizdžiai liudija, kokie minimalūs pasidaro mirusiųjų kūnų poreikiai, – artimiesiems tereikia tik vieną kartą pasistengti, kad jų namiškių palaikai tinkamai atsidurtų po žeme. Ne tik prieš Vėlines, bet […]

XXXI eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

XXX eilinis sekmadienis A 2017

Aktualusis imperatyvas Pasaulio sukūrimo pradžioje pirmieji tėvai prieš savo nuopuolį džiaugėsi betarpiška draugyste su Dievu, ir jų širdys buvo sklidinos meile Jam, nes jie ne tik matė Jo geradarybes, bet tiesiogiai jautė Jo dieviško artumo palaimą. Jie už viską Jį mylėjo ir Jam dėkojo. Tada nereikėjo įsakmaus kvietimo „mylėk“ (Mt 22, 37), nes paprasčiausiai jie

XXX eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

XXIX eilinis sekmadienis A 2017

Dievui priklauso viskas Nors mes esame Dievo rankų darbas (Iz 64, 7), bet pirmųjų žmonių neadekvatus troškimas būti kaip Dievas (Pr 3, 5) ne tik šį darbą sudergė, bet Jam atvėrė galimybę dėl šių nuostabių kūrinių amžinosios gerovės siųsti vienintelį savo Sūnų, kad visi matytų ir suprastų: Dievas visus žmones iš tiesų myli begaline meile,

XXIX eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

XXVIII eilinis sekmadienis A 2017

Žmogus yra trapus ir didis Kai dėl žmonių trumpalaikio pelno vaikymosi padarinių gamtoje suardoma Kūrėjo sukurta protinga gamtos jėgų pusiausvyra, pavyzdžiui, Antarktidoje tirpstantys ledynai virsta vandeniu, kuris, garuodamas tampa pertekliniais lietaus lašais, skandinančiais ne tik mūsų gimtinės žemės dirvas, tai – ženklas, liudijantis, jog daugelio žmonių širdys „apledėjo“, nes jų troškimas turėti kuo daugiau daiktų

XXVIII eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

XXVII eilinis sekmadienis A 2017

Ištvermė – daugiau, nei manome „Turime nuolat ugdyti savo ištvermę. Ji mums suteiks bemaž viską“, – teigė Ciceronas ir neklydo. Pirmiausia ji suteikia ramybę, kad teisingai elgiamės – ir džiaugsmą, nes ištvermės dorybė įprasmina ir apvainikuoja visą žmogaus gyvenimą. Ji palydės mus į anapusybę… Neužtenka tikėti ir pripažinti, kad Kristus yra mūsų kertinis akmuo, kurį

XXVII eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

Žodis (2017 09 29)

Tik Dievo žodis – tiesos viršūnė Ne tik pats Dievo Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų (Jn 1, 14), bet ir kiekvienas Jo ištartas žodis, pripildytas nekintančios tiesos turinio, įgyja tam tikrą materialumo formą, nes išsipildo mūsų gyvenime. Kai su tikėjimu priimame Jo skelbiamus žodžius ir konkrečiais veiksmais juos pritaikome kasdienybėje, pirmiausia patiriame ramybę,

Žodis (2017 09 29) Skaityti daugiau »

Ženklai (2017 09 22)

Ypatingi ženklai Gyvenimas – kaip kartais šėlstanti jūra ir M. K. Čiurlionio paveiksle „Ramybė“ vaizduojama tyvuliuojančio vandens paviršiuje išnirusi sala, kurioje dvi švytinčios olos yra kaip dvi akys, kurios įdėmiai žvelgia į žiūrovą ir klausia: „Ar tavo širdis išliks rami ir tvirta, kai netikėtai užklups išmėginimų audra?“ „Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų

Ženklai (2017 09 22) Skaityti daugiau »

Pozityvios nuostatos (2017 09 16)

Tikėdami Jo viltyje nepalūšime Atviromis sielos akimis žvelgiame į save, kitus, gyvenimą ir apmąstome šv. Jėzaus Teresėlės žodžius: „Viskas yra malonė“. Jėzuje slypi visas egzistencijos sritis apimanti malonė – didžiausias gėrio potencialas, kuriuo tinkamiausiai pasinaudojame tada, kai tikime bei pasitikime Jo žodžių išsipildymu ir stengiamės jų laikytis kasdienybėje. Tik Jėzaus priėmimas į savo širdį mums

Pozityvios nuostatos (2017 09 16) Skaityti daugiau »

XXIII eilinis sekmadienis A 2017

Malda – pasitikintis Dievu atkaklumas Neužtenka vien tikėti į Dievą, nes ir demonai drebėdami tiki (Jok 2, 19), kai prisiminę savo egzistencijos Palaikytoją žino, jog neišvengiamai jų laukia pražūtis. Visiškai atsižadėję Dievo, jie nebegali melstis ir keisti savo likimą, todėl niekada nebesugrįš į pirmykštę palaimintų angelų būklę. Neapykanta Kūrėjui ir žmonėms piktąsias dvasias veda į

XXIII eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

XXII eilinis sekmadienis A 2017

Žvelgti per tikėjimo prizmę Dievo šviesoje gebame tinkamai suvokti savo galutinę paskirtį, pašaukimą ir neįkainuojamą dvasinę vertę. Jis mus iškėlė į savo garbingiausios kūrinijos viršūnes, nes tik angelams ir žmonėms duota išskirtinė privilegija suprasti, kas esame ir kam priklausome. Jei Aukščiausiajam dėkosime už sukūrimą, įvykdytą Atpirkimą ir nuolatinį mūsų egzistencijos palaikymą, neprotingai nesididžiuosime, nes žinome,

XXII eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

Apie džiaugsmą (2017 08 25)

Džiaugsmas įprasmina gyvenimą Tiesiogiai siejant įsimintiną šv. Augustino posakį: „Krikščionis turėtų būti Aleliuja nuo galvos iki kojų“ su apaštalo Pauliaus raginimu: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje!“ (Fil 4, 4), norisi klausti: „Bet kaip to pasiekti?“ Džiaugsmas turi seserį ramybę, kurie yra neatskiriami mūsų gyvenimo palydovai, kai, užuot pernelyg rūpinęsi pasaulio reikalais, darbuojamės bei ilsimės viską pavesdami Aukščiausiojo

Apie džiaugsmą (2017 08 25) Skaityti daugiau »

XX eilinis sekmadienis A 2017

Tikslas Nr. 1 – patikti Jam Šio sekmadienio Evangelijoje iš pirmo žvilgsnio ne iš karto pastebime, kad kanaanietė, maldaudama Jėzų, kad Jis išgydytų jos dukrą (Mt 15, 22), visa esybe patinka Viešpačiui, nes vykdo Jo iš anksto numatytą planą. Truputį jai priekaištaudamas Jėzus išbando jos tikėjimą, kuris, užuot prigesęs, prasiveržia nesustabdomu ryžtu siekti tikslo, užvaldžiusio

XX eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

Dėkojimas (2017 08 12)

Turime poreikį dėkoti? Rašytojas Onorė de Balzakas pagrįstai iš dėkingumo reikalavo jį patvirtinančių  veiksmų. Jis teigė: „Dėkingumas įrodomas darbais“. Klauskime: „Ar neužmirštame padėkoti artimui?“ Juk, pasak F. Šilerio, dėkingumas visų užmaršiausias. Jei mūsų protas ir širdis kasdien kaip kempinė sugertų visa, kas išeina iš Jėzaus lūpų, mūsų mąstymas taptų įžvalgesnis bei nuolankesnis, ir mes neužmirštume

Dėkojimas (2017 08 12) Skaityti daugiau »

Pavydas (2017 08 05)

Pavydas aptemdo protą Pavydo blogis apnuodija žmogaus širdį, kai jis netinkamai save lygina su kitais. Dievo Sūnų kai kurie žydai vertino kritiškai, ir jų klausime slypėjo pavydo potekstė: „Kaip gali dailidės sūnus daryti stebuklingus ženklus?“ (plg. Mt 13, 54 – 55) Šv. Tomas Akvinietis rašė: „Pavydas yra nuliūdimas matant kito gerovę“. Prieš trejus metus popiežius

Pavydas (2017 08 05) Skaityti daugiau »

XVII eilinis sekmadienis A 2017

Malonės dvelksmas – geros minties įsikūnijimas Kokia žmogui nauda, jei jis iš prigimties turi aukštą intelekto koeficientą (IQ), bet elgiasi taip, tarsi elementarūs moraliniai mąstymo bei elgesio principai, Kūrėjo įrašyti jo sąžinės plokštėje, neegzistuotų? Kai asmuo protu iš kūrinių egzistavimo pripažįsta Aukščiausiojo buvimą bei veikimą, tačiau Jo kaip Dievo negarbina ir Jam už visas geradarybes

XVII eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

XVI eilinis sekmadienis A 2017

Ką bendra turi gėris ir blogis? Iš tikrųjų žmogus keičiasi tik tada, kai iš savo sielos šalina ydų piktžoles bei jų atžalas ir į jos išpurentą žemę sodina dorybių daigus.  ,,Aukščiausia laisvės forma yra tapti savo valios šeimininku”, – taip įžvalgiai rašė Bažnyčios Tėvas šv. Grigalius Nysietis. Begalinės laisvės pavyzdį mums paliko pats Išganytojas, kai

XVI eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

Vokietijoje – vienos lyties porų legalizavimas (2017 07 14)

Vienos lyties santuokos įteisinimas? Sužinojome, kad visai neseniai mažoji Malta pasekė industrinės Vokietijos pavyzdžiu: parlamentas įteisino homoseksualių asmenų santuokas. Kai Vokietija – jos aukščiausioji valdžia, – būdama viena įtakingiausių valstybių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, ima ir nusprendžia, kad vyrų gyvenimas su vyrais ir moterų su moterimis nuo šiol įgyja juridinį statusą, kodėl gi

Vokietijoje – vienos lyties porų legalizavimas (2017 07 14) Skaityti daugiau »

TV ir žiūrėjimas (2017 07 07)

Atvaizdas: dovana ar prapuolimas? Žiūrėjimas nėra lygu žiūrėjimui. Kai į kilniausią atvaizdą – Jėzaus ikoną – žiūrime dėmesingu, atviru ir tauriu žvilgsniu, atrodo, kad nejučia iš Jo veido pradeda sklisti tam tikra gilios vidinės ramybės, nepalaužiamos valios, dieviškos visagalybės šviesa. Antai Kristaus Visatos Valdovo veide, kurį vaizduoja meniška ikona, saugoma Sicilijoje, galime atrasti Tą, kuris

TV ir žiūrėjimas (2017 07 07) Skaityti daugiau »

Pagarba sau (2017 06 30)

Savigarba – savivertės dukra Mes nepervertiname savęs, kai sakome: „Esame kilmingiausi karalių Karaliaus (Apr 17, 14) karalystės paveldėtojai, nes „jei ištversime, su Juo ir karaliausime“ (2 Tim 2, 12). Bet jei manome: „Esame tik žolė, kuri nudžiūsta (Iz 40, 7 – 8), todėl labai menka mūsų savivertė“, klystume, nes nors iš tiesų „esame dulkės” (Ps

Pagarba sau (2017 06 30) Skaityti daugiau »

Palaimintasis Teofilius Matulionis (2017 06 25)

Teofilius Matulionis – naujasis Palaimintasis Kai pernai popiežiui Pranciškui paskelbus, jog ne tik Lietuva, bet ir visas katalikiškas pasaulis 2017 metų birželio 25 dieną bus pagerbtas didžia Bažnyčios dovana, –  Vilniaus arkikatedroje įvyks garbingojo arkivysk. Teofiliaus Matulionio beatifikacijai skirtos iškilmės, apie būsimąjį Palaimintąjį įvairių žiniasklaidos priemonių, renginių bei konferencijų dėka sužinojome daug svarbių bei įdomių

Palaimintasis Teofilius Matulionis (2017 06 25) Skaityti daugiau »

ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS) A 2017

Jis tebelaukia Kai užeiname į bažnyčią pasimelsti, atsinaujina mūsų neregimoji bendrystė su Tuo, kuris ir dieną, ir naktį čia esti. Jis nori su mumis bendrauti labiau nei mes su Juo. Jis yra iniciatorius, kviečiantis mus nurimti, kad galėtume įsiklausyti ir tyloje bei savo širdyje išgirstume tokius ar panašius žodžius: „Brangus žmogau, jei, būdamas mano artumoje,

ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS) A 2017 Skaityti daugiau »

ŠVENČIAUSIOJI TREJYBĖ A 2017

Nusigręžti nuo visko, kas atitraukia nuo Jo Visada įsižiebia viltis, kai pašnekovas, turintis priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų, yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, atlieka išpažintį ir prašo, kad už jį pasimelstų. Ne kartą teko matyti, kaip tas pasiryžėlis dėl silpnos valios ir stiprios priklausomybės dažnai vėl įkrisdavo į priklausomybės duobę, bet jo neblėstantis noras

ŠVENČIAUSIOJI TREJYBĖ A 2017 Skaityti daugiau »

ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) A 2017

Vedami Šventosios Dvasios „Turiu atimti iš jūsų savo veidą, kad (…) jūsų širdys gautų mano širdį, kad jūsų sielos gautų mano sielą ir Dvasią, kuri pakartos, ką išgirdo“, – Sekminių himne rašė poetas Paulis Klaudelis (Paul Claudel). Kai, Jėzui žengiant aukštyn, atrodė, visko Šaltinis, nuo mūsų nesustabdomai toldamas, palieka mus tik savikliovai, kuri be Jo

ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) A 2017 Skaityti daugiau »

VI Velykų sekmadienis A 2017

Koks žmogaus sukūrimo tikslas? Visi gyvūnai, išskyrus žmogų, egzistuoja nesuvokdami, koks jų buvimo žemėje tikslas. Aiškėja, kad tik žmogaus siela, turinti protą, pajėgia reflektuoti, valingai priimti teisingus sprendimus ir nerviniais impulsais, siekdama atitinkamo tikslo, iš karto skatina kryptingai judėti rankai, kojoms… Kai tik gilinamės į Viešpaties kūrybos procesus, nuščiūvame: Jis žmogų – vieną iš savo

VI Velykų sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

Tikslo siekimas (2017 05 12)

Likimą nulemia ne žvaigždės Popiežiaus Pranciškaus atvykimas į Fatimą liudija, kad šimto metų Švč. M. Marijos apsireiškimo sukakties minėjimas ir Ją regėjusių piemenėlių Jacintos ir Pranciškaus kanonizavimas yra Dievo Motinos per vaikelius paskelbto prašymo melstis bei aukoti savo asmeninius kentėjimus už nusidėjėlių atsivertimą sudabartinimas. Tai – pagrindinės Evangelijos žinios, skelbiančios, jog visi per Dievo Sūnaus

Tikslo siekimas (2017 05 12) Skaityti daugiau »

Jis, liga ir atjauta (2017 05 07)

Ligos ir atjautos simbiozė Žmogaus Sūnus atėjo į mūsų gyvenimą, kad, nubrėžęs aiškias gėrio ir blogio, melo ir tiesos ribas, išmokytų mus rinktis tai, kas kiekvienam žmogui suteikia perkeičiančio jo esybę kilnumo. Pirmojo Jo atėjimo žemėje tikslas jau pasiektas: Jis, ant kryžiaus kentėdamas neapsakomas kančias, mirdamas ir prisikėlimu mirtį nugalėdamas, atliko tai, kas mums nupelnė

Jis, liga ir atjauta (2017 05 07) Skaityti daugiau »

Miegas (2017 04 22)

Poilsis – integralaus gyvenimo Dieve sąlyga Dievas neturi numylėtinių, bet tie, kurie stengiasi Juo pasitikėti džiaugsmo ir skausmo valandomis, jais Jis rūpinasi net tada, kai jie miega (plg. Ps 127, 2). Kai tikintieji naktį ilsisi, jų gyvenimas Jėzuje tęsiasi (plg. 1 Tes 5, 10). Bet kas leidžiasi užvaldomas, pavyzdžiui, turto manijos, pradeda baimintis dėl jo

Miegas (2017 04 22) Skaityti daugiau »

KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) A 2017

Esminis Velykų dėmuo? Viešpats, išsirinkdamas dvylika apaštalų ir jiems suteikdamas savosios tarnystės galių bei malonių, juos padarė artimiausiais mokiniais. Tačiau, įdiegdamas Marijai Magdalietei ir kitai Marijai troškimą auštant skubiai eiti prie Jo tuščio kapo, bylojo, kad svarbiausio žmonijos įvykio pirmieji liudytojai bus ne Jo mylimi apaštalai, kurie pernelyg giliai į savo širdis įsileido Mokytojo netekties

KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) A 2017 Skaityti daugiau »

VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS A 2017

Kenozė  – ne pabaiga Jėzaus Kančios sekmadienis prasideda nuo Judo Iskarijoto išdavystės, kai už trisdešimt sidabrinių jis „pardavė“ Jėzų aukštiesiems žydų dvasininkams. Dievo iškeitimas į pinigus – neekvivalentiški mainai, nes, kas kartą prarado Jo malonę, net už visus pasaulio bankų indėlius jos nesusigrąžins. Judas, išsižadėjęs Jėzaus, gavo tai, ko nesitikėjo: jį apsėdo varginantys sąžinės priekaištai,

VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS A 2017 Skaityti daugiau »

V gavėnios sekmadienis A 2017

Stulbinanti dovana bičiuliui Kartais mus netikėtai užklumpantys ir sujaukiantys mūsų įprastą ramybę įvykiai, pavyzdžiui, mūsuose įvykdyti rezonansiniai nusikaltimai ar paskelbta žinia apie šalia mūsų gimtinės sienų vyksiančias neproporcingai didelio masto karines „Zapad 2017“ pratybas, negali užgožti Jėzaus prisikėlimo iš numirusių šventei ruošimosi ir jos šventimo, nes absoliučiai viskas, kas įvyksta žemėje turi sąsajų su amžinybe.

V gavėnios sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

III gavėnios sekmadienis A 2017

Gyvojo vandens tėkmė Nors Jėzų, atėjusį į Samarijos miestą, lydėjo kaitri Izraelio saulė ir Jis jautė fizinį nuovargį, bet Jo dvasia buvo žvali, pasirengusi priimti bet kokį gyvenimo netikėtumą. Jis atsisėdo prie Jokūbo šulinio, kurio keli vandens gurkšniai būtų bent iš dalies sumažinę troškulį. Bet Jėzus užmiršo savo poreikius, nes visą dėmesį sutelkė į atėjusią

III gavėnios sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

II gavėnios sekmadienis A 2017

Atsimainymas Kaip Dievo sukurta saulė apšviečia žemę ir žadina gamtą pakilti gyventi, taip iš atsimainiusio Jėzaus sklindanti šviesa simbolizuoja, kad kai Jis bus pakeltas ant kryžiaus,  visus patrauks prie savęs. Su tikėjimu žiūrėti į Nukryžiuotąjį, tolygu matyti tikrąją Jo atsimainymo esmę – nužudytąjį Avinėlį, kuris, kaip apmiręs kviečio grūdas, prasmegs žemės įsčiose ir trečiąją dieną

II gavėnios sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

I gavėnios sekmadienis A 2017

Be gundymų nėra išganymo Gyvenimas be gundymų – ne gyvenimas, o vegetavimas, nes nesuteikia žmogui galimybių, įrodančių, ko jis iš tiesų yra vertas. Kas, atsainiai numodamas ranka į elementarių moralės principų laikymąsi, į pirmą vietą iškelia visų gyvenimo malonumų siekį ir sako: „Aš pagundų neturiu, nes, ką noriu, tai ir darau“, vadovaujasi iš viso Biblijos

I gavėnios sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

VIII eilinis sekmadienis A 2017

Kam teikiame pirmumą? Dėl Dievo Karalystės yra verta kaskart iš naujo apsispręsti, paklusti Jėzaus mokymui, kad, vis labiau atsiribodami nuo savo ego, galėtume Jame atrasti tikrąją savo vertę, kūrybinių gebėjimų tikslingą pritaikymą, ramybę, poilsį… Jis toliaregiškai mus perspėja, kad žmogus negali suderinti tarnystės dviem skirtingiems šeimininkams. Jis brėžia egzistencinę takoskyrą tarp tarnavimo Jam ir turtui

VIII eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

Vasario 16 – oji (2017)

Mintys Vasario 16 – ajai Žmonijos egzistencijos aušroje Babelio miesto gyventojai iš puikybės sumanė pasistatyti dangoraižį – „bokštą su dangų siekiančia viršūne“ (Pr 11, 4). Šis žmonių projektas prieštaravo Dievo planams, nes jie norėjo ne Jo vardą išaukštinti, o užsigeidė vien savimi didžiuotis. Todėl visi žmonės, iki tol sudarę vieną vieningą pasaulio tautą ir kalbėjęsi

Vasario 16 – oji (2017) Skaityti daugiau »

VI eilinis sekmadienis A 2017

Viskas išsipildo atsiduodant Dvasios vedimui Jėzus atėjo į žemę, kad dieviškasis Apreiškimas taptų kūnu. Jo maistas buvo vykdyti Tėvo valią, ir Jis tai darė skatinamas nuolatinės Šventosios Dvasios patepimo inspiracijos (Lk 4, 18). Nors žmonijos išganyme Dievo Sūnaus atperkančioji auka yra aukščiausios meilės esminė dovana, bet visų ir kiekvieno žmogaus išgelbėjimas buvo trijų vienintelio Dievo

VI eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

V eilinis sekmadienis A 2017

Esame druska ir šviesa? Jėzus sako: „Jūs – žemės druska ir pasaulio šviesa (plg. Mt 5, 13 – 14). Druska saugo mėsą nuo sugedimo, o jos dvasinis sūrumas žmones – nuo apgaulingo nuodėmių saldumo pinklių. Koks mūsų širdžių druskos sūrumas? Prisimindami medikų rekomendacijas, valgydami druskos vengiame, nes jos pakankamai (kartais net ir per daug) žmogaus

V eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

Išgydymas (2017 01 28)

Išgydymas – Dievo valios raiška Viešpaties šlovinimo metu šimtai tikinčiųjų sutartinai kelia rankas ir pagal muzikos taktą jas kreipia į vieną pusę, į kitą… Tai – į Lodzės halę iš įvairių Lenkijos vietovių atvykusių (daugiausia katalikų charizminių bendruomenių narių) spontaniškai džiugus Dievo garbinimas, po kurio renginio dalyviai tampa imlesni priimti iš Anglijos atvykusio konferencijų vadovo

Išgydymas (2017 01 28) Skaityti daugiau »

III eilinis sekmadienis A 2017

Gyventi atsivertimu Atsivertimas – širdies ir mąstymo kardinalus pasikeitimas veikiant malonei. Neįmanoma įvykdyti Kristaus kvietimą „Atsiverskite, nes čia pat Dangaus Karalystė!“ (Mt 4, 17) vadovaujantis vien savo asmeninėmis pastangomis. Jei žmogus iš tiesų nori paklusti Jėzui, tada jau šis noras keistis yra liudijimas, kad ne jis pats yra šio vidinio dvasinio atsivertimo autorius, bet Tas,

III eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »

Sausio 13 – oji (2017 01 11)

Tarnystė Dievui ir artimui – laisvės garantija Sausio 13 – osios įvykius aiškiausiai matė ir giliausiai suprato Dievas. Jis leido, kad susigrumtų tamsybių blogio jėgos (Ef 6, 12) ir šviesos vaikai, tiesa ir neapykanta, vienybe alsuojantys lietuviai ir į beginklius žmones šaudantys sovietų kariuomenės okupantai. Lietuvos laisvė buvo apginta ir išsaugota nelygioje kovoje prie Vilniaus

Sausio 13 – oji (2017 01 11) Skaityti daugiau »

KRISTAUS APSIREIŠKIMAS (TRYS KARALIAI) A 2017

Jis – visada daugiau, nei manome Kristus – genialus Architektas, nes, dar prieš ateidamas į pasaulį, numatė visus Jo Apsireiškimo Betliejuje dalyvius, skyrė jiems atitinkamas užduotis, iš anksto žinojo  Įsikūnijimo laiką ir jo padarinius žmonijos istorijos raidai bei jos pabaigai. Tai nebuvo Jo  fatališkas veikimas, taip suvaržantis skirtingų žmonių apsisprendimus, kad jie nebūtų galėję rinktis:

KRISTAUS APSIREIŠKIMAS (TRYS KARALIAI) A 2017 Skaityti daugiau »

NAUJIEJI METAI A 2017

Į Naujuosius metus – su iškiliuoju kankiniu Laiko tėkmė paradoksali. Kai pagalvojame, kiek mes jau turime metų ir kiek trumpai gali gyventi tas kūdikėlis, kurio gyvybė dėl gimimo komplikacijų kabo ant plauko, tada pradedame giliau suvokti Dievo žodį, bylojantį, kad „viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena“

NAUJIEJI METAI A 2017 Skaityti daugiau »

KRISTAUS GIMIMAS (KALĖDOS) A 2016

Leiskime užgimti Kristui Kartais Dievas taip pasinaudoja valdančiųjų leidžiamais įstatymais, kad galėtų tiesiogiai įvykdyti savo planus. Antai dėl ciesoriaus Augusto išleisto įsakymo surašyti visus valstybės gyventojus, Juozapas su savo nėščia sužadėtine Marija keliavo iš Nazareto į Betliejų. Kai Jai atėjo laikas gimdyti, jie nebuvo įleisti net į Betliejaus užeigą, todėl jų priebėga buvo tvartas su

KRISTAUS GIMIMAS (KALĖDOS) A 2016 Skaityti daugiau »

IV advento sekmadienis A 2016

Su Marija įsileidžiame Kristų Viešpats niekada nenaudoja prievartos, kad atimtų žmonėms laisvę rinktis, ir jie būtų priversti elgtis prieš savo valią. Dievas tik duoda švelnų „niuksą“ – geriausią siūlymą – ir todėl nuo pačių žmonių apsisprendimo priklauso, kokiu keliu jie pasuks… Evangelija pagal Luką plačiausiai praveria Kalėdų paslapties uždangą, nes aiškiai liudija, jog tik Mergelei

IV advento sekmadienis A 2016 Skaityti daugiau »

Embrionas ir ne tik jis (2016 12 09)

Ir Kristus buvo embrionas Kaip nepakanka vien gero regėjimo norint žmogaus embrione pamatyti Kūrėjo sukurtą gyvybės pradą, taip neužtenka tiktai žiūrėti į gimusio Kūdikio atvaizdą, kad galėtume tikėti ir pripažinti, kad bejėgis Gimusysis turi pasaulio Atpirkimo potencialo užtaisą. Čia mūsų tikrosios akys yra antgamtinio tikėjimo malonė, kaskart mums padedanti absoliučiai į viską žiūrėti per Jėzaus

Embrionas ir ne tik jis (2016 12 09) Skaityti daugiau »

II advento sekmadienis A 2016

Atsiduoti Jėzui Šventojoje Dvasioje Vienas iš neužmirštamų Jėzaus gyvenimo poelgių – paskutinę žemiško gyvenimo valandėlę savo dvasios atidavimas Viešpačiui (Lk 23, 46). Kai Atpirkėjo kūną, kybantį ant kryžiaus, baigė „draskyti“ perpildytos priešų neapykantos pliūpsniai, Jo siela, tiesiogiai veikiant Šventajai Dvasiai, buvo perduota į Tėvo rankas. Tai – pavyzdys mums, kad paskutinį savo atodūsį žemėje galėtume

II advento sekmadienis A 2016 Skaityti daugiau »

I advento sekmadienis A 2016

Lemtingi atėjimai: Jo du, o mūsų – vienas   Pirmąjį Advento sekmadienį pradedame ruoštis didžiajai Kalėdų šventei, bet mums bažnyčiose skaitoma Evangelija, užuot bent su užuomina bylojusi apie būsimą Ateinančiojo apsireiškimą tvartelyje, prabyla apie Jo antrąjį atėjimą, kuris nepasirengusius susitikti su Sugrįžtančiuoju sukrės iki širdies gelmių (Mt 24, 30). „Žmonės džius iš baimės“ (Lk 21,

I advento sekmadienis A 2016 Skaityti daugiau »

KRISTUS, VISATOS VALDOVAS C 2016

Karalius yra Tarnas Absoliuti protingo kūrinio harmonija su Dievu, savimi ir dovanotu gyvenimu. Tai – neužtarnauta duotybė, kai žmogus laisvai, besąlygiškai bei kūrybingai priima neturintį analogų Kūrėjo planą valdyti žemę ir viešpatauti kūrinijai (Pr 1, 28). Tik dėl savo išskirtinai begalinio dosnumo Dievas pirmiesiems žmonėms suteikė dalį savosios tapatybės – malonę karaliauti kitiems vilkint meilės

KRISTUS, VISATOS VALDOVAS C 2016 Skaityti daugiau »

XXXIII eilinis sekmadienis C 2016

Skaityti laiko ženklus Šaltas ir ramus lapkričio rytas. Šį rudenį pirmą kartą alyvos meta lapus, kurie, nukritę ant žemės, riečiasi į viršų ir primena kūdikius, spurdančius iškeltomis kojomis bei rankutėmis ir savo kūno poza bylojančius: „Padėkite mums, juk matote, kad mes esame silpni“. Kaip savo rūbą keičianti gamta skelbia: „Vyksta neišvengiamos permainos“, taip ir žmonės,

XXXIII eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

XXXII eilinis sekmadienis C 2016

Danguje ne tik vedybos neberūpės Jėzaus antgamtiškas visų dalykų vertinimas griauna perdėm racionalius, pragmatiškus ir stereotipinius žmonių požiūrius ir mūsų vidinį žvilgsnį kreipia į  neaprėpiamus malonės horizontus… Jis aiškiai sako, kad amžinybėje nei vyras, nei moteris nebeprisiekinės vienas kitam ištikimai gyventi, nes Santuokos sakramento institucija nebeteks galių (Lk 20, 34). Ten absoliučiai viskas bus tiesiogiai

XXXII eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

XXXI eilinis sekmadienis C 2016

Nesiliauti trokšti, pažinti, mylėti… Žemaūgis muitininkas Zachiejus, sužinojęs, jog Jėzus eina per Jericho miestą,  tapo neklaužada vaiku, nes, nuvijęs šalin baimę dėl aplinkinių požiūrio į jį, įsiropštė į šilkmedį, pamatė Jėzų, ir jų žvilgsniai bei likimai susitiko… Dievo Sūnus nusileido iš dangaus, kad, tapęs žmogumi, paliudytų, jog nuo šiol kiekvienas, kuris, ieškodamas Jo, „lips“ į

XXXI eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

XXIX eilinis sekmadienis C 2016

Tikime Ateisiančiuoju? Kodėl Jėzus, bylodamas apie savo antrąjį atėjimą, esminį dėmesį skiria tikėjimui? Dėl to, kad tikėjimas yra tiesiausias kelias į Dievo širdį, iš kurios trykšta malonė, suteikianti tikinčiajam amžinąjį gyvenimą (Jn 6, 47). Kai šitas gyvenimas pasibaigs, tikintysis išlieka ramus, nes tvirtai tiki kito gyvenimo egzistencija, kurioje akis į akį regės dabar pridengtą praeinančios

XXIX eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

Kova ne tik su svaigalais (2016 09 30)

Alternatyva – iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ veikla Besikeičianti tvarka dėl alkoholio įsigijimo parduotuvėse verčia klausti: „Kodėl taip daroma?“ Nuo 2016 m. rugsėjo 2 dienos kiekvienas asmuo, pirkdamas alkoholį, privalo rodyti savo asmens dokumentą, o štai rugsėjo 27 d., Seimui nubalsavus už įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti nuostatą, kad dokumento prekybininkai turi prašyti tik iš jaunai

Kova ne tik su svaigalais (2016 09 30) Skaityti daugiau »

Liberalus pagalbinio apvaisinimo įstatymas (2016 09 23)

„Pažangaus“ įstatymo grimasos Kai neseniai teko su kai kuriais uoliais tikinčiaisiais kalbėtis apie Seime įteisintą neadekvačiai liberalų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo variantą, leidžiantį embrionų šaldymą, jie iš karto pasakė: „Turbūt per mažai meldėmės, ir todėl įvyko tai, ko visai nesitikėjome…“ Neabejotina, kad maldos galios neįmanoma įvertinti, nes sąmoningo kreipimosi į Viešpatį metu dangus tampa mūsų sąjungininku,

Liberalus pagalbinio apvaisinimo įstatymas (2016 09 23) Skaityti daugiau »

Negalia ir sportas (2016 09 17)

Parolimpiados atgarsiai Kai kurie žmonės su negalia nors neišvengiamai turi apriboti tam tikrą savo veiklos diapazoną, bet, pasinaudodami savo stipriosiomis charakterio savybėmis, kai kuriose gyvenimo srityse pasiekia tokių fenomenalių rezultatų, kurie nustebina visko mačiusį pasaulį. Dantimis sukandus laikant stalo teniso raketę, vikriai dviem kojos pirštais pačiupti baltą kamuolėlį ir jį nepaprastai tiksliai ta pačia koja

Negalia ir sportas (2016 09 17) Skaityti daugiau »

XXIV eilinis sekmadienis C 2016

Leiskime suklysti Sekmadienio Evangelija byloja apie sūnų palaidūną ir jo tėvo gerumą. Į jų bendravimo santykį pažvelkime kiek kitu kampu. Kai jaunesnysis sūnus pareikalavo savosios palikimo dalies, tėvas, iš anksto nujausdamas, kad jo sprendimas yra lengvapėdiškas,  neišreiškė nepasitenkinimo, ir nedelsdamas padarė tai, ko pareikalavo jo mylimas sūnus (Lk 15, 11 – 12). Daugelis tėvų šioje

XXIV eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

XXIII eilinis sekmadienis C 2016

Pirmenybė Žodžiui Kai Jėzus iš savo sekėjų reikalauja nuoseklaus radikalumo sekant Jį, tai mūsų negali stebinti, nes suprantame, kad nuo Jo gailestingumo malonės priklauso viskas – kiekvieno žmogaus nematomo širdies tvinksnio tąsa ir, paskutiniam jos dūžiui nuskambėjus kaip varpui, kviečiančiam į kelionę, jo ateitis amžinybėje. Kaip sprūstantys smėlio grūdeliai iš saujos, dienos, išbarstytos nerūpestingo gyvenimo

XXIII eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

XXII eilinis sekmadienis C 2016

Nusižemindami save išaukštiname Jėzus sakė: „Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“ (Lk 14, 11). Užuot ėmę stebėtis Jo sparnuotu posakiu, prašom malonės teisingai suvokti jo prasmę, kad norėtume ir galėtume jį pritaikyti savo gyvenimo pašventinimui… Tikroji žmogaus vertė ir orumas kyla iš begalinio gailestingumo. Pirmiesiems žmonėms, prieš jiems nupuolant,

XXII eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

Sportas ir dėkojimas (2016 08 19)

Olimpinė čempionė: „Mano dopingas – Jėzus“ Nors dėl kai kurios sporto šakos paverstos komercija, pavyzdžiui, kai Vakarų Europos futbolo komandų sportininkai už milijonus eurų perkami ir parduodami kitiems klubams, ir tai meta moralinio sugedimo šešėlį futbolui, nes aikštėse faktiškai „kovoja“ milžiniški pinigai, vis dėlto sporto varžybose matome nepalyginamai daugiau žmogaus charakterio savybių ištobulinimo pavyzdžių nei

Sportas ir dėkojimas (2016 08 19) Skaityti daugiau »

ŠVČ. M. MARIJOS ĖMIMAS Į DANGŲ (ŽOLINĖ) C 2016

Saule apsigobusi Jei tik prieš kelis dešimtmečius Bažnyčia paskelbė apie Marijos išaukštinimą danguje, kaip nekvestionuojamą dalyką, gal iki tol palaimintuoju Marijos Ėmimu į dangų katalikai abejojo? Anaiptol. Nuo pirmųjų krikščionybės amžių vyravo įsitikinimas, jog dėl to, kad joks kitas žmogus nepatyrė tokio Jėzaus artumo kaip Marija (nes Ji buvo Aukščiausiojo išrinkta pagimdyti patį Dievo Sūnų),

ŠVČ. M. MARIJOS ĖMIMAS Į DANGŲ (ŽOLINĖ) C 2016 Skaityti daugiau »

XVI eilinis sekmadienis C 2016

Tikrasis nuolankumas – neabejotina vertybė Dievo Sūnus visatos mastu ir įsikūnijimo metu tapo tarsi nematoma molekule – žmogumi, kad mes taptume tikrais žmonėmis – Jo didingo kilnumo švyturėliais. Tai nėra perdėtas vertinimas, nes Jis dėl mūsų tapo tarnu, kad mes Jame galėtume apsisiausti mylimųjų Jo karalystės vaikų malone žėrinčiu apsiaustu. Viešpaties nuolankumo viršūnė yra nusižeminimo

XVI eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

Šaldyti embrionus – žudyti žmones? (2016 07 05)

Šaldyti embrionus – žudyti žmones? Kai kalbame apie ilgai svarstomą įstatymą dėl Pagalbinio apvaisinimo, tiesiogiai susijusio su bejėgio žmogaus – embriono stadijoje – išsaugojimu, pirmiausia remiamės  šiuolaikinio mokslo  faktais, aiškiai liudijančiais, kad net mažiausiame žmogaus egzistencijos pavidale „spurda“ Aukščiausiojo sukurtas gyvybės pradmuo. Verta prisiminti, kad moksliškai pagrįsti faktai liudija, jog iš vienintelės apvaisintos ląstelės  –

Šaldyti embrionus – žudyti žmones? (2016 07 05) Skaityti daugiau »

Mintys po „Brexit“

Mintys po „Brexit“ Dievas sukūrė žmogui protą – mąstymo galią, kad jis, mąstydamas apie kilnius dalykus (Fil 4, 8), mylėtų Jį ir artimą protu ir visu gyvenimu (Mk 12, 29 – 31), ir, po šio gyvenimo pabaigos, būtų vertas „akis į akį“ išvysti Tą, kuris savo mylimu kūriniu rūpinosi labiau nei jam kartais atrodydavo. Taigi

Mintys po „Brexit“ Skaityti daugiau »

XIII eilinis sekmadienis C 2016

Kantrybė – kertinė brandžios motyvacijos atrama Viešpats yra mums kantrybės įsikūnijimas. Kai Jis visiškai paniekintas merdėjo prikaltas ant kryžiaus, iki pat dugno išgėrė kokčiausių pažeminimų ir žmonėms iki galo nesuvokiamų kančių taurę. Jis turėjo kantrybę, kurios pasaulis negali duoti. Kankinamas Jis rėmėsi nepalaužiamu tikėjimu: „Ši baisi kančia tikrai baigsis, ir aš, atidavęs savo dvasią Tėvui,

XIII eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

Gebėjimai ir dėkojimas – 2016

Gebėjimai ir veiksmingas dėkingumas Ne tik mūsų prigimtiniai gebėjimai ir dieviškosios dorybės – tikėjimas, viltis bei meilė, mus vienijančios su Dievu (1 Kor 13, 13) – yra Jo geradarybės, bet ir mūsų vidiniai troškimai bei daromi įvairūs sprendimai (beje, dažnai susiję su tvirto charakterio ugdymu), atitinkantys Jo planus, yra dangaus dovanos. Šv. Teresė iš Lisieux

Gebėjimai ir dėkojimas – 2016 Skaityti daugiau »

XI eilinis sekmadienis C 2016

Meilės surogatai neverti Mylinčiojo Evangelijoje minima atgailaujanti nusidėjėlė, kuri, kol nepažino Jėzaus, kaip ir daugelis vaikėsi netikros meilės miražų. Kiekviena netvarkingo prieraišumo praktika veda individą į slegiančią ir jo laisvę paralyžiuojančią priklausomybę, nes perdėta meilė kūriniams juos visada iškelia aukščiau Kūrėjo. O Jis yra pavydus Dievas (Iš 34, 14), nes tik dėl Jo gailestingumo mes

XI eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

X eilinis sekmadienis C 2016

Keistis – tolygu prisikelti iš numirusių Visai nepastebimas naujos gyvybės impulsas, kaip strėlė smingantis į numirėlio širdį, ir jis atgyja, ir, atsisėdęs, didžiausiai jį matančiųjų nuostabai, prabyla… Čia nėra jokio specialaus vaidybinio efekto, be kurio neapseina „Holivudo“ filmų kūrėjai. Tai – vienintelio Dievo, galinčio akimirksniu mirtį perkeisti į gyvenimą, viską apimančio gailestingumo prerogatyva. Tai –

X eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS) C 2016

Klausytis kito užmirštant save Tikėjimo šviesoje gyvenimo ištakų apmąstymas įprasmina dabarties momentą ir tiesia taką ateičiai. Pasaulio sukūrimo priešistorė byloja, kad Dievas, prieš pradėdamas kurti dangų ir žemę, pirmiausia savyje amžinai turėjo pasidalinimo dieviškąja meile su tais, kurie bus sukurti, idėją. Ji tapo kūnu, kai Kūrėjas savo gerumu nebūčiai „išaugino“ gyvybės sparnus tardamas: „Tebūna…“ (Per

ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS) C 2016 Skaityti daugiau »

Melas ir tiesa – 2016

Tik tiesoje nebūna melo Dėl rafinuočiausios melagystės neišsipildymo mūsų istorija įgijo kitą kryptį. Edeno sode Kūrėjo išsiginęs tamsos angelas pirmiesiems žmonėms suokė: „Jei nepaklusite Dievui, ne tik nemirsite, bet net tapsite lygiai tokie kaip Jis Pats“ (žr. Pr 3, 4 – 5). Bet kitaip ir būti negalėjo, nes melas visada buvo ir bus apgaule grindžiama

Melas ir tiesa – 2016 Skaityti daugiau »

ŠV. DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) C 2016

Dievas Parakletas Neregėtas Dievo Dvasios išsiliejimas ant apaštalų, Bažnyčios gimimas ir jos išskirtinė pasiuntinybė vesti į išganymą žmoniją – Sekminių pradžia, kuriai, kol žemė alsuoja gyvybe, nebus užsklandos. Kai prašome: „Dvasia, Viešpatie, nuženk“, – Ji nedelsia, ateina, nes būtent Ji pati mums įkvepia troškimus Ją kviesti, Jos ilgėtis ir ramiai paklusti Jos vedimui… Taigi dar

ŠV. DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) C 2016 Skaityti daugiau »

VIEŠPATIES ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) C 2016

Žengiantysis Šeštinės „įsikomponuoja“ tarp Velykų ir Sekminių. Jėzus prisikėlė iš numirusių, pasirodė mokiniams ir, atvėręs jiems protą, kad suprastų Biblijos pirmenybę (Lk 24, 45) jų visos egzistencijos perkeitimui ir pašventinimui, prabilo apie Šventosios Dvasios atsiuntimą, be kurios neįmanomas sekimas Juo, tinkamas Jo gyvenimo bei darbų liudijimas, net, jei reikėtų, atiduodant savo gyvybę už Jį. Paskutinės

VIEŠPATIES ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) C 2016 Skaityti daugiau »

Motinos diena – 2016

Motinos dieną įprasminant Motinos dienos šventė neįsivaizduojama be Tos, kuri sutiko leistis į nepaprasto ir svarbiausio žmonijoje įvykio išsipildymą – mus perkeičiantį Dievo Sūnaus apsireiškimą. Kukli žydų mergaitė netikėtai atsidūrė prie žemės vaikų išganymo ištakų, ir savuoju fiat tapo žemiškoji Jėzaus Gimdytoja. Ji nesiekdama garbės būti ir vadintis Dievo Sūnaus Motina, bet, stovėdama prie Jo

Motinos diena – 2016 Skaityti daugiau »

V VELYKŲ SEKMADIENIS C 2016

Meilės kalba Mylint Dievą neįmanoma nemylėti artimo ir savęs. Jei kas nors sakytų, kad tarp meilės Dievui ir artimui kartais esti takoskyra, klystų, nes kai mylintysis savąja būtimi glaudžiasi prie mylimo Viešpaties, tampa perkeistas, tolydžio įgyja vidinės laisvės užtaisą, kuris, malonei veikiant ir atsiradus progai, susprogdina įvairių jo žmogiškų silpnybių bei neryžtingumo užtvaras, ir, Jo

V VELYKŲ SEKMADIENIS C 2016 Skaityti daugiau »

IV VELYKŲ SEKMADIENIS C 2016

Avinėlio avys Ganytojas ir 7, 3 milijardo Jo krauju atpirktų sielų – avių. Kaip jas visas sveikas nuvesti ten, kur jos atras tikrąją žmogišką savivertę ir tapatybę Dieve? Ganytojas ir avys – tai tam tikra prasme vaizdinga antropologinė metafora, liudijanti apie neatšaukiamą Dievo ir visų žmonių santykį, nuo kurio priklauso kiekvieno žmogaus egzistencija po mirties.

IV VELYKŲ SEKMADIENIS C 2016 Skaityti daugiau »

III VELYKŲ SEKMADIENIS C 2016

Velykos neturi vakaro Viskas žemėje turi pradžią ir pabaigą, bet Velykų pergalei neuždegsime raudonos šviesos, nes šio įvykio šerdis – Prisikėlusysis – yra pats visko Pradžia ir Pabaiga, Pirmasis ir Paskutinysis, gyvasis Dievas (Apr 22, 13). Po Jo prisikėlimo iš numirusių tapome amžina Jo nuosavybe, nes tai, kas įvyko Golgotoje yra liudijimas, kad mes nebesame

III VELYKŲ SEKMADIENIS C 2016 Skaityti daugiau »

II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) C 2016

Jo ritmu įsisukti į šokį Švenčiame per Velykas mums Viešpaties Jėzaus padovanotą gilia ramybe pripildytą malonės gyvenimą, nes Jo linkėjimas: „Ramybė jums!“ (Jn 20, 19) yra skiriami tiems, kurie Jį bei Jo žodžius su tikėjimu priėmė į savo širdį ir todėl tapo kūnu. Kristaus prisikėlimas iš numirusių tam tikra prasme neįmanomas be mūsų prisikėlimo, nes

II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) C 2016 Skaityti daugiau »

KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) C 2016

Jis prisikėlė. O mes? Iki Kristaus prisikėlimo iš numirusių Jį matėme iškankintą ant kryžiaus, pasruvusį kraujyje, numirusį ir palaidotą kapo rūsyje. Po Jo prisikėlimo viskas pasikeitė – buvusi akivaizdi Jo nukryžiavimo regimybė užleido vietą tikėjimui, nes tik tikėdami ir pasitikėdami mes galime džiaugtis tuščiu kapu ir Jo kūno pradingimu. Kodėl ir kaip šis kapas pasidarė

KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) C 2016 Skaityti daugiau »

VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS C 2016

Jį aukština, atmeta ir vėl priima Verbų sekmadienio liturgijos pradžia – kulminacinis šlovingo Jėzaus įžengimo į Jeruzalę momentas, kai žydų minia, prisimindama visa, ką Jis padarė, šaukė „Osana“ (hebrajiškai „Išgelbėk mus“) ir iš didžiausios pagarbos lenkėsi prieš savąjį Kūrėją ir Atpirkėją, o tolimesnė jos šventimo dalis yra skausmingai sukrečianti žmogaus būtį, paženklinta didžiausiu žmonių elgesio

VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS C 2016 Skaityti daugiau »

Nepriklausomybės atkūrimo diena – 2016

Dievui ir Lietuvai Kiekvieno žmogaus minčių, veiksmų ir gyvenimo būdo skirtingumas liudija, koks neaprėpiamai didis yra žmonijos Autorius – Dievas, – ir kad tarp žmonių egzistuoja marga vertybinių prioritetų įvairovė bei jų kaita. Antai Dievas „siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5, 45), bet kad įgytume Dievo Tėvo vaikų privilegiją ir padėtume kitiems veidu

Nepriklausomybės atkūrimo diena – 2016 Skaityti daugiau »

IV gavėnios sekmadienis C 2016

Baudžia ne Dievo meilė, o daromos nuodėmės Viena iš svarbiausių Šventojo Rašto tiesų yra ta, kad suverenus Dievas siuntė savo Sūnų į šį pasaulį ne jo pasmerkti, bet jį išgelbėti iš vergovės nuodėmėms (Jn 3, 17). Žmonijos atpirkimas įvykdytas, ir todėl kiekvieno žmogaus atsakas į iki galo nesuvokiamą dievišką gailestingumą tegali būti vienintelis teisingas sprendimas,

IV gavėnios sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

III gavėnios sekmadienis C 2016

Skelbti tiesą ir ja gyventi Jėzus, kalbėdamas apie galilėjiečius, kurie buvo nužudyti prefekto Poncijaus Piloto įsakymu (Lk 13, 1), tai liudija ir istorikas Juozapas Flavijus, pabrėžė, kad tų žuvusiųjų asmeninės kaltės nubuvo didesnės už visų kitų galilėjiečių nuodėmes. Taigi įvykusių nelaimių apimtys nėra tiesiogiai proporcingos nuo jų nukentėjusiųjų moralinio nuosmukio lygiui. Visiems esminė Jėzaus žinia

III gavėnios sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

I gavėnios sekmadienis C 2016

Be pagundų nėra išganymo Tik gundymų atmetimas arba jų priėmimas parodo, ko iš tiesų yra vertas žmogus. Jei jis savo netikrajam „aš“ visada sakytų „taip“, ilgainiui savo viduje leidęs užvaldyti visoms nedorybėms, jose rastų savąjį galutinį bei nebepakeičiamą fiasko, nes blogio užvaldytas asmuo susitapatina su šėtonu. O žmogus, kuris visuomet mintimis ir savo sprendimų vykdymu

I gavėnios sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

IV eilinis sekmadienis C 2016

Jėzus – visados „šiandien“ Jėzus, Nazareto sinagogoje perskaitęs pranašo Izaijo ištrauką, kuri bylojo apie Šventosios Dvasios buvimą su Juo, tarė žodžius, skelbiančius minėtos pranašystės įvykdymą (Lk 4, 21) – žmonių Mesijo laukimo lūkesčiai išsipildė su pertekliumi, nes Jis ne tik Gerąją Naujieną užantspauduos neregėto gailestingumo darbais, bet Jo gerumo viršūnė bus Atpirkimas ant kryžiaus. Tačiau

IV eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

III eilinis sekmadienis C 2016

Šventoji Dvasia, nuženk! Jėzus, užgrūdintas ilgų dienų pasninko, atmetęs visus šėtono gundymus, grįžta į Nazaretą, kad pradėtų vykdyti pasiuntinybę, kuriai pasaulyje nebus analogų. Sinagogoje Jėzaus skaitytą pranašo Izaijo knygos ištrauką apie Šventosios Dvasios veikimo universalumą (Lk 4, 18) galime ir šitaip išreikšti: „Aš, Jėzus, ateinu gelbėti pasaulį ne vienas, nes su manimi yra Dievo Dvasia,

III eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

II eilinis sekmadienis C 2016

Pripildyti ne indus, o save pačius Kur ateina Jėzus, ten ateina Gyvenimo pilnuma. Kur Jis būna ir ką daro, viską skiria Tėvo šlovei bei žmonių antgamtinei gerovei. Jėzus yra naujasis Adomas, o Jo motina Marija – naujoji Ieva. Jiedu dalyvavo Galilėjos Kanos vestuvėse, kad savuoju buvimu visiems paliudytų: nuo šiol kuriama naujoji santuokinės meilės civilizacija,

II eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »

KRISTAUS KRIKŠTAS C 2016

Visuomenės pūliniai ir Kristus Kai šį sekmadienį švenčiant Jėzaus Krikšto šventę Evangelija byloja apie atsivėrusį dangaus skliautą, iš kurio pasigirsta aukščiausiojo Dievo balsas (Lk 3, 22), skelbiantis, jog niekas taip nemyli Sūnaus, tik Tėvas (be abejo, ir Šventoji Dvasia vainikuoja šią vienintelio Dievo – trijų Asmenų – meilę), girdime žiniasklaidos balsus, liudijančius, kad daugelis mūsų

KRISTAUS KRIKŠTAS C 2016 Skaityti daugiau »

NAUJIEJI METAI C 2016

Laiko vagims – „ne“, o jo įprasminimui – „taip“ Kai maestro Virgilijus Noreika įspūdingai dainuoja apie laiką, kurio  „nesustabdysi, laiko neatsuksi atgal, prieš laiką lygūs visi, laikas visagalis”, atrodo, jog kaip prieš vėją nepučiama, taip ir prieš laiką nesispyriojama – jis kaip nugalėtojas per pasaulį eina nesustabdomu ritmu. Akivaizdu, jog viskas laike keičiasi, tačiau pats

NAUJIEJI METAI C 2016 Skaityti daugiau »

KRISTAUS GIMIMAS (KALĖDOS) C 2015

Gimė mūsų Viešpats Dievo Sūnaus gimimas buvo kitoks nei mūsų. Prieš keliasdešimt metų mus skyrė tam tikra riba: mūsų šiame pasaulyje nebuvo, bet paskui savuoju gimimo krykštavimu pažadinome egzistencijos aušrą. Dievui Sūnui gimti būtinybės nebuvo, nes Jo egzistavimas bei viską tobulai kuriantis veikimas neturi pradžios ir pabaigos krantų. Antra vertus, Jis negalėjo negimti, nes vidinis

KRISTAUS GIMIMAS (KALĖDOS) C 2015 Skaityti daugiau »

IV advento sekmadienis C 2015

Kalėdų preliudija Stebuklo esmė – ne Dievo malonių priėmimas, bet davimas, nes jei nebūtų Davėjo, nebūtų ir gavėjo. Tas, kuriam pavaldi visa kūrinija, panoro su mumis dalytis pačiu savimi. Iš Švč. Trejybės Širdies gelmės išsiveržė viską keičianti Naujiena: žemę aplankys Tas, kuriam Jonas Krikštytojas jautėsi nevertas atrišti kurpių dirželį. Kodėl? Čia „kaltas“ ne tik mastelių

IV advento sekmadienis C 2015 Skaityti daugiau »

III advento sekmadienis C 2015

Durys į tikrąją laisvę Durys simbolizuoja perėjimo laisvę iš vienos erdvės į kitą. Galime rinktis: peržengti durų slenkstį ir atsidurti naujus įspūdžius žadančioje aplinkoje arba pasilikti toje, kuri mums yra labiau pažįstama, artimesnė ir teikianti tam tikrą saugumo bei ramaus gyvenimo garantiją. Kai durys atviros, tarp skirtingų patalpų atsiranda jungiamoji gija, kuri simbolizuoja tam tikrą

III advento sekmadienis C 2015 Skaityti daugiau »

II advento sekmadienis C 2015

Jo gailestingumas mums Gailestingumą pažįstame pagal jo vaisius. Jei kas nors, užmiršęs savo poreikius, pavyzdžiui, išklauso įvairių gyvenimo bėdų prispaustą besiskundžiantįjį, kai gali, dalykiškai jam pataria, jei reikia, sušelpia ir bet kuriuo atveju jį palydi su malda, toks žmogus turi niekada nenykstančio gailestingumo lobio dalį savo viduje ir palankumą Viešpaties artumoje. Tikintysis, nesigirdamas savo gerais

II advento sekmadienis C 2015 Skaityti daugiau »

I advento sekmadienis C 2015

Neišvengiamas susitikimas Kosminiai kataklizmai, eschatologinė laikų pabaiga ir Žmogaus Sūnaus atėjimas – neišvengiami dalykai, kurie vienus žmones ves į stipriausią ir iki šiol nepatirtą jų gyvenime griausmingą vidinį supurtymą, o kitiems tai bus nepakartojama galimybė išlikti dvasinėje pusiausvyroje, pakelti galvas aukštyn ir išvysti Tą, kurio niekas antrą kartą ateinančio tokio garbingo ir didingo (Lk 21,

I advento sekmadienis C 2015 Skaityti daugiau »

XXXIII eilinis sekmadienis B 2015

Jis dar ateis Jis – šlovingasis Dievo Sūnus, Jam viskas priklauso ir Jis viską valdo. Jis visada yra su mumis ir mes esame Jame. Net ir tada esame Jėzaus nuosavybė ir nebepriklausome patys sau (1 Kor 6, 19 – 20), kai apie tai nesusimąstome. Bet žmogui vengti galvoti apie tai, ką dėl mūsų padarė Kristus,

XXXIII eilinis sekmadienis B 2015 Skaityti daugiau »

XXXII eilinis sekmadienis B 2015

Veidmainystės priešas – tiesa Veidmainystė yra tam tikra stabmeldystės rūšis, kai, ignoruojant tiesą, aklai keliaklupsčiaujama savo netikrajai būčiai – mus apgaudinėjančiai savimeilei. Vienaip galvoti ir kitaip kalbėti bei elgtis – veidmainystė, nes dvigubų moralinių standartų laikymasis –  rafinuotas melas, gesinantis paskutinį žmogaus sieloje švytintį tiesos spindulį ir neišvengiamai atveriantis kelią į savigriovą. Žmogus dviejų skirtingų

XXXII eilinis sekmadienis B 2015 Skaityti daugiau »

VISI ŠVENTIEJI B 2015

Visų Šventųjų šventė Visų Šventųjų iškilmė švenčiama nuo IV amžiaus. Anuomet Visi Šventieji būdavo minimi pirmąjį sekmadienį po Sekminių. Šios šventės ištakos siejamos su popiežiumi Bonifacu IV, kuris 609 metais pašventino Panteoną Romoje, jį pavertė krikščionių bažnyčia, suteikdamas jai Švč. Mergelės Marijos ir Kankinių vardą. Popiežius Grigalius III  (731-741 m.) pašventino koplyčią prie šv. Petro

VISI ŠVENTIEJI B 2015 Skaityti daugiau »

XXX eilinis sekmadienis B 2015

Išgydymas  Jėzaus žemiškosios pasiuntinybės neįsivaizduojame be Jo misionieriškų kelionių, kurių tikslas – taip skelbti Gerąją Žinią, kad jos perkeičiančioji galia aplinkiniams nušvistų visomis Jo gailestingumo vaivorykštės spalvomis. Prie Jericho miesto kelio kaip vienišas atsiskyrėlis, visuomenės atstumtasis sėdėjo aklas elgeta Bartimiejus. Natūralu, kad visais laikais viešos pagarbos nestokoja tie asmenys, kurie, pasinaudodami savo prigimtiniais dvasiniais bei

XXX eilinis sekmadienis B 2015 Skaityti daugiau »

XXIX eilinis sekmadienis B 2015

Kas yra didžiausias? Kaip Dievas dar geriau galėjo paliudyti savo meilę žmonėms, jei ne siųsdamas į pasaulį savo Sūnų. Bet Tėvo meilės kulminacija – žodis „atidavė‘. Jis mums atidavė tai, ką turėjo brangiausia – savo viengimį Sūnų. Dievo Sūnų priimame kaip Jo įsikūnijimo dovaną. Tačiau  dovanų dovana – Jėzaus kančia ir prisikėlimas. Gal mūsų žmogiškai

XXIX eilinis sekmadienis B 2015 Skaityti daugiau »

XXVIII eilinis sekmadienis B 2015

Gyvenimą keičia malonė Tik žvelgdami per dieviškosios Karalystės perspektyvos prizmę, kai šio sekmadienio Evangelija į pirmą vietą iškelia nenuilstamą amžinojo gyvenimo siekiamybę (Mk 10, 17), galime Kristaus mokymo šviesoje vertinti net kartais iškilusius skandalingus įvykius. Štai neseniai Tikėjimo mokymo kongregacijoje dirbusio mons. Kžyštofo Charamsos (Krzysztof Charamsa) paskelbtas prisipažinimas, kad jis esąs gėjus, laimingai gyvenantis su

XXVIII eilinis sekmadienis B 2015 Skaityti daugiau »

XXVII eilinis sekmadienis B 2015

Išlikti šeimoje Monogaminė šeima – vieno vyro ir vienos moters santuoka – yra gyvybinė visuomenės arterija, kuria teka Prisikėlusiojo gyvojo vandens srovė, nuplaunanti klaidingas sekuliaraus pasaulio šeimos vertinimo apnašas ir suteikianti naują minties šviežumą Kristaus žodžiams: „Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!“ (Mk 10, 9).  Iš sutuoktinių abipusės meilės gimę vaikai yra antgamtinė nuoroda į tokį

XXVII eilinis sekmadienis B 2015 Skaityti daugiau »

XXVI eilinis sekmadienis B 2015

Širdies „amputacija“ – esminė pasikeitimo sąlyga Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Jėzus pernelyg radikaliai mums liepia kovoti su nuodėme: „Jei tavo rankos, kojos ir akys, tave traukia į nuodėmės bedugnę, pašalink juos“ (Mk 9, 43 – 47). Primityviai suvokiant šių paliepimų neįmanoma vykdyti, nes savo kūno dalių žalojimas  prieštarauja Dievo Sūnaus misijai žemėje, kurios esminis

XXVI eilinis sekmadienis B 2015 Skaityti daugiau »

Scroll to Top
Skip to content