Jėzus – mūsų dangus Žengiančiojo Dangun priesakas Kristus dėl to nužengė iš dangaus, kad mes būtume verti žengti ten, iš kur Jis pas mus atėjo. Viešpaties „kelionė“ iš Anapus į žemę ir vėl Jo grįžimas atgal – ne turizmas, ieškant naujų įspūdžių, o savo nupuolusių kūrinių Atpirkimas, liudijantis, kad nebuvo geresnio būdo visus žmones išgelbėti, […]
KRISTAUS ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) B 2024 Skaityti daugiau »
Nepamirštama Motinos diena Pagarba bei padėka motinoms Kad galėjome ateiti į šį pasaulį, pirmiausia už šį gyvybės stebuklą dėkojame Dievui ir savo gimdytojams, ypač motinoms! Būtent jos individualiai išgyvena džiaugsmo ir skausmo, ramybės ir taip pat tam tikrus sveikatos sutrikimo laikotarpius, besilaukdamos savo gimstančių naujagimių. Gimdydama moteris būna prislėgta (…), bet kūdikiui gimus, ji kančią
VI Velykų sekmadienis B 2024. Motinos diena Skaityti daugiau »
Vynmedis, vynininkas ir mes Atskirties niekybė Praėjusį sekmadienį šv. Mišių metu girdėjome Evangeliją apie nepaprastą Ganytoją, kuris guldo gyvybę už mus, nes žino, kad Jis pats be mūsų galėtų gyventi, bet mes be Jo – ne. O šio sekmadienio Gerosios Naujienos šerdis – vynmedžio, vynininko ir šakelių alegorija, iliustruojanti artimiausią mūsų vienybės ryšį su Viešpačiu.
V Velykų sekmadienis B 2024 Skaityti daugiau »
Dieviškasis Ganytojas Įžanga Žvelgiame į pavasarį atbundančios gamtos pokyčius ir suprantame, jog ji negalėtų egzistuoti be Autoriaus. Nuolatinis žemėje gamtos dėsnių veikimas, kai net mažiausio paukštelio sparnų virptelėjimas yra vienaip ar kitaip pavaldus Kūrėjui, o nenutrūkstamai plūstanti Dievo Apvaizdos malonių jūra visiems žmonėms (kad jie galėtų pasiekti galutinį išganymą) liudija, jog Viešpats tebėra tikrasis visų
IV Velykų sekmadienis B 2024 Skaityti daugiau »
Dieve, atverk mums protą bei širdis! Slegiančio netikėjimo „tona“ Jau trečiasis Velykų sekmadienis, bet Evangelija (plg. Lk 24, 37) byloja apie apaštalų širdyse tebetvyrančią neramybės įtampą, kuri kaip sunki netikrumo uždanga slėgė juos. Neįmanoma vien žmogiškomis pastangomis išsiropšti iš širdį draskančių abejonių duobės, kai dėl išsikvėpusio tikėjimo kartą ten atsidūrei! Net kai mokiniams pasirodė pats
III Velykų sekmadienis B 2024 Skaityti daugiau »
Pasirodymai – Velykų įvykio esmė Mesijo mirties testas Prisikėlusiojo pasirodymams niekas nebuvo pasirengęs. Kiekvienas Jėzaus mokinys, matęs Jo mirtį ant kryžiaus, buvo priblokštas sielvarto, vedančio ne tik į nusivylimą, bet ir į savigailą (tai – ne iškart pastebimas puikybės dėmuo, kai perdėtas apgailestavimas dėl savo būklės visiškai užgožia pasitikėjimą Viešpačiu), nes netekus Mokytojo, atrodė, kad
II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) B 2024 Skaityti daugiau »
Svarbiau už viską – mylėti Prisikėlusįjį! „Viešpats prisikėlė iš numirusiųjų, kaip buvo sakęs. Džiaukimės, būkime linksmi: Jis viešpatauja per amžius, aleliuja“ (Mišių įžangos priegiesmis). Pirmoji kregždė Kai Marija Magdalietė (pirmoji iš visų žmonijos vaikų!) dar prieš auštant atėjo prie pasaulio Gelbėtojo kapo, galėjo tik dar labiau nuliūsti, nes pamatė tai, ko visiškai nesitikėjo: didžiulis akmuo
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) B 2024 Skaityti daugiau »
Ateik, Sekminių Dvasia! Žmogus gali laimėti net visą pasaulį, bet jei pasikliaus vien savikliova ir ditirambus giedos asmeninės saviraiškos dievui, nors ir kūdikystėje bus krikštytas, be Kristaus savo gyvenimą tik barstys. Kodėl? Todėl, kad kiekvieno asmens lemtis visiškai priklauso nuo Dievo, kuris tik iš begalinio savo maloningumo palaiko mus buvime ir trokšta mus regėti danguje.
ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) B 2021 Skaityti daugiau »
Prieš kildamas Aukštyn leidosi žemyn Kristaus Dangun Žengimas – Atpirkimo darbo pabaiga, primenanti, jog per daugelį vargų mes turime įeiti į Dievo karalystę. Jėzus įsikūnydamas paliko dangaus šlovę, prisiėmė kančią – kenozę, kuri liudijo, kad, tapdamas klusnus iki kryžiaus mirties, bus ir išaukštintas iki begalybės… Tik iš neįsivaizduojamos meilės mums Viešpats leido, kad Jo išvaizda
KRISTAUS ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) B 2021 Skaityti daugiau »
Kur auga meilės šaknys? Šiais laikais žodis „meilė“ yra testas daugeliui. Kas ji? Dorybingas žmogus atsakys: „Nuoširdi tarnystė kitam“; asmuo, pavyzdžiui, priklausomas nuo erotinio pasaulio vaizdų, leptels: „Meilė kaip seilė“… Kaip tikinčiajam vidinis pritarimas neskaisčiam vaizdui ar poelgiui yra nuodėmė, slopinanti sąžinės balsą bei gesinanti meilę Dievui, taip gašliam individui tarnystė savimeilei yra esminis saviraiškos
VI Velykų sekmadienis B 2021 Skaityti daugiau »
Gyvybingiausios malonės proveržis Suprasti Kristų ir sekti Jį taip, kaip Jis nori, o ne taip, kaip mums įtaigiai šnibžda pataikūniška savimeilė, – tapatintis su Juo. Malonės apvalytas suvokimas, kad per Jėzaus mirtį bei prisikėlimą esame amžiams įskiepyti Vynmedyje, nes priklausome Jam, o nebe sau, mus skatina savo gyvybingomis širdžių šakelėmis su dėkingumu apkabinti Jo kamieną.
V Velykų sekmadienis B 2021 Skaityti daugiau »
Avys su Gerojo Ganytojo charakteriu Koks žmogus pasaulyje, trokšdamas panašėti į Gerąjį Ganytoją, galėtų iš anksto sakyti, kad jis kaip Jėzus savo kankinyste tobulai įvykdys Dievo valią? Vienintelis Dievo Sūnus galėjo aiškiausiai kalbėti apie savo gyvybės už mus paaukojimą, nes dėl to Jis ir atėjo į žemę. Jam bylojant palyginimu apie ganytoją, kuris už avis
IV Velykų sekmadienis B 2021 Skaityti daugiau »
Protų ir širdžių atvėrimas Kai neužmirštamą Velykų dieną apaštalams pasirodė prisikėlęs iš numirusių Dievo Sūnus, pirmieji Jo žodžiai Ramybė jums! buvo priešnuodis jų baimėms šalinti. Tačiau, kad iš Ramybės Kunigaikščio (Iz 9, 5) sklindanti šviesa išsklaidytų visus mokinių abejonių rūkus, reikėjo dar valandėlės… Jėzus neatliko jokio ypatingo veiksmo, kad Jo ramybės palinkėjimas mokinių širdyse iš
III Velykų sekmadienis B 2021 Skaityti daugiau »
Matymą pranokstantis tikėjimas Atvelykio sekmadienį Prisikėlusiojo pasirodymas apaštalams ir Šventosios Dvasios įkvėpimas jiems yra iš Jo Širdies gailestingumo išsiliejimas mums. Ne veltui Jėzus, per Velykas pasirodęs šv. Faustinai, skleidė baltus ir raudonus spindulius, primenančius Golgotoje iš Jo kūno ištekėjusį vandenį bei kraują, kurie nuplauna atgailaujančiųjų kaltes ir jų sielas pripildo Dvasios, vedančios pas Kristų… Po
II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) B 2021 Skaityti daugiau »
Įskiepyti Prisikėlusiajame Nukryžiuotame glūdėjo prisikėlimo galia ir Jo mirtis buvo Velykų pradžia. Nors daugelis matė, kaip Kristus ant kryžiaus mirė, ir, pasak, šv. Augustino, „iš Jo kūno ištekėjusio kraujo dėka plyšo mūsų nuodėmių maišas“, bet Mirštančiajam ištarus: Atlikta!, mirtis, ką tik piktdžiugiškai triumfavusi, laikydama savo rankose neįtikėtiną Laimikį, staiga pati buvo nublokšta į lemtingo pralaimėjimo
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) B 2021 Skaityti daugiau »
Sekminės – išganymo viršūnė Liturginio Velykų laiko pabaigos kulminacija – Šventosios Dvasios atsiuntimas. Ji, nužengdama apvainikavo visą žmonijos išganymo istoriją. Nebūtų nužengusi Dvasia, nebūtų į žmonių širdis išsiliejusi gyvojo vandens jūra; nebūtų kankinių, tapusių naujų krikščionių sėkla; nebūtų XXI amžiuje didžiausiai pasaulyje krikščionių religijai priklausančių narių, sudarančių nuo ketvirtadalio iki trečdalio visų gyventojų; po mirties
ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) B 2018 Skaityti daugiau »
Atėjusysis iš dangaus grįžta į jį Prieš žengdamas į dangų, Kristus siuntė savo mokinius skelbti Evangeliją visiems žmonėms, nes tik ją pažindami ir jos laikydamiesi, gyvenimo pabaigoje galėsime su tikėjimu tarti: „Dėl Jėzaus gyvenau, Jam savo paskutinį atodūsį skiriu, su Juo prisikelsiu iš numirusių ir įžengiu Ten, iš kur niekas nenori grįžti atgal“. Mes atėjome
KRISTAUS ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) B 2018 Skaityti daugiau »
Dievo ir žmonių Motina Didi tikėjimo tiesa: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“ (Jn 3, 16), kad Jį pagimdytų Marija, kurią Jis pats sukūrė. Pasak Vatikano II Susirinkimo, „Marija yra Kristaus ir žmonių Motina, kaip Adomo palikuonė, susijusi su visais išganymo reikalingais žmonėmis…“ Atpirkėjo Motinos elgesys gali pamokyti kiekvieną, sekantį Kristumi. Kai
VI Velykų sekmadienis B 2018. Motinos diena Skaityti daugiau »
Apvalytų šakelių vaisiai „Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“ (Jn 15, 8). Mūsų tikroji gerovė priklauso nuo mūsų tikėjimo darbų, skirtų Viešpačiui bei artimui. Kai su malda sąžiningai darome tai, ko iš mūsų laukia Jėzus, tinkamiausiu būdu pagarbiname Dievą Tėvą, nes esame Jo vaikai ir Kristaus mokiniai.
V Velykų sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Ganytojas – vedlys ir kelionės palydovas Nors avys yra mieli padarai, bet joms neduota gebėjimo mąstyti; jos klauso savo bandos piemens balso aklai. O kas seka Geruoju Ganytoju, žino, kad Jo pralietas kraujas yra ne tik visos žmonijos įvykdyto Atpirkimo kaina, bet Prisikėlusysis ir toliau rūpinasi kiekvieno žmogaus išganymu, nes trokšta visus nusivesti į amžinai
IV Velykų sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Priimti iššūkį šventėti „Dykumos tėvų pamokymai“ knygos (išleista 2014 metais) pratarmėje rašoma: „Kuo giliau žmogus suleidžia šaknis į Dievą, tuo mažiau yra priklausomas nuo praeinančių žemės dovanų“. Mūsų gyvenimo pašaukimo esmė – savo širdį kelti aukštyn, galvojant, kad tikroji gerovė ateina iš vienintelio Dievo ir taip kasdien ramiai daryti mums skirtus darbus, kad jei ši
III Velykų sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Pasirodžiusysis moko gyventi tikėjimu Jėzus mirdamas ant kryžiaus labiausiai troško (žr. Jn 19, 28) Jam atsiduodančių sielų. Kam būtų reikėję aukotis, jei niekam nebūtų rūpėję sekti Pasiaukojusiuoju. Jis matė, kad Jo išganymo dovaną skelbsiantys ir iki mirties liudysiantys apaštalai, netekę Mokytojo, dėl žydų baimės yra pernelyg susigūžę ir virpantys. Reikėjo, kad Pasirodžiusysis jų širdyse įžiebtų
II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) B 2018 Skaityti daugiau »
Kristus gyvas! „Jeigu Jis gyvas, tai ir aš gyvas, nes nuo Jo priklauso mano gyvybė. Iš tiesų – Jis yra mano gyvybė, Jis – mano tinkamumas. Ko gi gali man trūkti, jei Jėzus gyvas?“, – rašė palaimintasis Gerikas Injietis (Guerric d’Igny, 1078–1157). Kristaus prisikėlimui iš numirusių nėra lygių. Nors Jo prikeltasis iš numirusių Lozorius yra
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) B 2018 Skaityti daugiau »
Dangus – čia, dabar ir visada Mokiniui, apsėstam minties apie pomirtinį gyvenimą, išminčius pasakė: „Kam prarasti net menkiausią akimirką galvojant, kas bus po mirties?“ „Bet ar įmanoma elgtis kitaip?“ „Taip.“ „Kaip?“ „Gyventi danguje čia ir dabar“. „O kur yra dangus?“ „Čia ir dabar“. Prasmingi senolio ištarti žodžiai, bet jiems trūksta vienos esminės jungties. Dangus yra
KRISTAUS ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) B 2015 Skaityti daugiau »
Kitokia meilė Dievo meilės žmonėms tapatinimo procese visada matome tam tikrą paslaptį, nes neįmanoma vien žmogišku protu suvokti Jėzaus žodžių tiesą: „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir Aš jus mylėjau“ (Jn 15, 9). Reikia malonės, kad galėtume sakyti: „Kaip Tėvas myli savo Sūnų, taip Jis myli ir mus visus!“ Natūralu, kad žmonės, kurie regimajam pasauliui
VI velykų sekmadienis B 2015 Skaityti daugiau »
Mūsų rūpintojėlės „Yra toks kiemas, kuriame pasaulis atitvertas nuo pasaulio. Neveikia nieko laikas. Stovi ir motinos, rankas sukioja. Augina jurginus ir serbentus, pusnis supusto. Spiečių sumeta. Apšąla ar nusenka šulinys. Tenai nesvarbios tavo algos, mokslų cenzai, laimėjimai ar pralaimėjimai, recenzijos… Esi ten tu vardu vadinamas, skaniai ir sočiai valgydinamas, gražiai pabartas. Nedažnai pagirtas. Ten dienos
V velykų sekmadienis B 2015. Motinos diena Skaityti daugiau »
Ganytojo balsas daugeliui: tik aidintis garsas? Viešpatie, ar aš esu Tavoji avis, kuri klauso Tavo balso? O gal ne visada Tavęs klausydamas esu panašus į tas avis, kurias teko matyti filmuotame reportaže iš Islandijos. Jos buvo tamsiai pilkos, o kai prižiūrėtojas prišokęs vienai iš jų pliaukštelėjo delnu, iš jos pasklido ugnikalnio išspjautų pelenų dulkių debesėlis.
IV Velykų sekmadienis B 2015 Skaityti daugiau »
Jėzus – esminė mano gyvenimo Figūra? Šį sekmadienį mes vėl girdime Jėzų, mums sakantį: „Ramybė jums!“ (Lk 24, 36). Jei Bažnyčia Velykų laikui skiria tokį Evangelijos tekstą, kuris pabrėžtinai skelbia ramybę, kaip vertybę, turinčią nežemiškos malonės potencialą, tuomet verta dar kartą ją apmąstyti, savo vidumi priimti ir dėkoti Jam už šią dovaną – mūsų dvasinės
III Velykų sekmadienis B 2015 Skaityti daugiau »
Nėra ramybės be kantrybės Kiek tikime ir pasitikime Jėzumi, tiek savyje turime ramybės. Mums, švenčiantiems Jo prisikėlimą iš mirusiųjų, bepigu motyvuotai mąstyti, su didesniu įsitikinimu kalbėti bei atitinkamai veikti, nes per gavėnią ir Velykų šventes buvome dar labiau sustiprinti Šventosios Dvasios galia (plg. Rom 8, 26), kad tvirčiau tikėtume Prisikėlusiuoju, kuris yra tikrosios ramybės Kunigaikštis
II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) B 2015 Skaityti daugiau »
Iškelkime Velykų laisvės vėliavą Netenka abejoti, kad Dievo Sūnaus prisikėlimas iš numirusiųjų yra svarbiausias visos žmonijos istorijos ir kiekvieno žmogaus gyvenimo įvykis. Jis atėjo iš dangaus pas mus, kad ne tik kentėtų, mirtų, prisikeltų, bet ir mus visus nusivestų ten, kur nepalyginamai yra geriau… Ar leisime Jam, veikiančiam ir gyvenančiam mumyse, šią nepaprastos svarbos užduotį
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) B 2015 Skaityti daugiau »
Velykų uždangą atidengiant Kai į savo vidų įsileidžiame esminių dalykų veikimą, tada mažesnės reikšmės reikalai, įvykiai ir daiktai atsiduria žemesnėse prioritetų pozicijose. Jei prisikėlusiam iš numirusių Kristui sakome: „Viešpatie, atleisk, bet nerandu žodžių, kad galėčiau Tau tinkamai padėkoti už įvykdytą atpirkimo žygdarbį“, tuomet velykinių margučių dažymas, žaismingas daužymas, valgymas ir apskritai namiškių klegesys, sklindantis nuo
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) B 2012 Skaityti daugiau »
Išskirtinis Atvelykio gailestingumas „Nebus išteisinta jokia siela, kol pasitikėdama nesigręš į mano gailestingumą, ir todėl pirmasis sekmadienis po Velykų turi būti Gailestingumo šventė, o kunigai turi kalbėti apie šį didžiulį ir neišsemiamą mano gailestingumą“, – tokią svarbią žinią Viešpats Jėzus antgamtiniu būdu 1935 metais per šv. Faustiną Kowalską paskelbė tikintiesiems. Todėl jei kartais atsitiktų, jog
II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) (Dievo Gailestingumo šventė) B 2012 Skaityti daugiau »
Įsišaknyti nedūžtančioje Prisikėlimo viltyje Jei tik vieną minutę įsivaizduotume, jog Jėzus po mirties nebūtų trečią dieną prisikėlęs, Jo negyvą kūną žydų moterys būtų atradusios kape gulintį ir įvyniotą į drobules, tuomet nebūtų ką veikti pasirodžiusiems angelams, nes jų neaiškų šnabždesį būtų nustelbusi gausi ir triukšminga perdėm savimi besididžiuojanti bedievių eisena, kurios priešakyje ant milžiniškos vėliavos
III Velykų sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Gerojo Ganytojo avys be ragų Gyvename moderniausių informacijos technologijų priemonių klestėjimo laikais, kai bet koks įvykis, ypač susijęs su kriminaliniais bei skandalingais dalykais, yra žiniasklaidos bematant paviešinamas ir, kaip pripūstas balionas, iškeliamas į sensacijų debesis. Gerai, kai sužinoję apie įvykusią kokią nors nelaimę bent savo mintyse nukentėjusiems galime pasiųsti solidarumo palaiminimą… Bet labai blogai, kad
IV Velykų sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Tiesai – žalia šviesa, o destrukcijai – raudona Globalinė ir agresyvi pramogų industrija kaip aštuonkojis savo hipnotizuojančio melo čiuptuvais apraizgo ypač patiklių jaunų žmonių mąstymą, įsiskverbia į jų širdis ir užvaldo. Tada civilizacijos pažanga įgyja groteskiškų savybių, liudijančių, jog didelės visuomenės dalies dvasia serga destruktyviomis vėžio ligomis, nes, pasak amerikiečių rašytojo V. Goro, „šiuolaikinė diktatūra
V velykų sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Teisti ar pasigailėti? Dievo žodis mus įspėja: „Neteiskite ir nebūsite teisiami“ (Lk 6, 37). Išties kiek dažnai, jei ne žodžiais, tai mintimis kritiškai ar net smerkdami vertiname klaidingai besielgiančius. Kartais net atrodo, kad tai – natūrali mūsų teisė. Tačiau nevalia užmiršti, kad tikrasis Teisėjas yra vienintelis Dievas, nes Jis kiekvienam teisingiausiai atmokės tiek, kiek kas
VI Velykų sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Kelias į patologinę priklausomybę ir į niekur Neretai gyvenimo aktualijos sufleruoja temą rašyti. Gyvenimas – kaip atversta knyga, kurioje surašytos žmonių dorybės ir jų kvailystės. Prie pastarųjų priskirčiau azartinius lošimus iš pinigų. Nors jau nuo Antikos laikų žaidžiami azartiniai lošimai, bet taip pat nuo seniausių laikų pripažįstama, kad dažnai jie virsta asmeniui pražūtinga patologine priklausomybe.
KRISTAUS ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) B 2012 Skaityti daugiau »
Sekminių ugnimi žėruojanti Dvasia Mes, praktikuojantys tikintieji, švenčiantys Sekminių šventę, savuoju tikėjimu, atsidavimu ir pasišventimu Dievui turėtume visa galva pranokti Kristaus mokinius, ant kurių dar nebuvo išsiliejusi Šventoji Dvasia. Nors jie nuolatos bendravo su Jėzumi ir girdėjo bei matė Jo daromus stebuklus, tačiau kol ant jų nenužengė Šventoji Dvasia bei Jos galybė (Apd 1, 8),
ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) B 2012 Skaityti daugiau »
Tarnaujantis vyras ir tėvas Pagal Dievo kūrybos planą tėvas ir motina vaikų ugdyme užima tokią svarbią vietą, kad niekas ir niekada negali pakeisti jų išmintingos meilės vaikams, nes jos kamienu iš Šventojo Rašto šaknų sruvena visapusiško gyvenimo syvai. Jei kuris iš sutuoktinių stokoja artimesnio santykio su Dievu arba jo išvis neturi, tada jo tapatybė sužeista
ŠVČ. TREJYBĖ. Tėvo diena B 2012 Skaityti daugiau »