Darbai – mūsų likimo veiksniai

Stebinančio gerumo investicija

Šio sekmadienio Evangelija byloja apie darbštuolį šeimininką, kuris (dėl vynininkų – nuomininkų) padarė viską – įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą, ir išnuomojo vynininkams (Mt 21, 33-34), kad jie, įvertinę jo bekraštį geraširdiškumą, imtų patys iš peties triūsti, idant, atėjus laiko pilnatvei, uoliai atlikti darbai geriau už juos pačius liudytų, – šeimininkas į jų ateitį investavo tiek daug savo širdies, jog niekas kitas pasaulyje nebuvo pajėgus jam prilygti…

Talentų išvaistymas

Tačiau iš palyginimo konteksto aiškėja, kad minimi ūkininkai savo sugebėjimus naudojo ne sąžiningam darbui vynuogyne, o savo iliuzinės savivertės auginimui. Užuot, vykdę Dievo planus, pakliuvo į savivalės voratinklį, nes ieškojo vien malonumų bei pramogų.

Beje, tie nuomininkai žinojo, kad anksčiau ar vėliau ateis atpildo diena, kai, šeimininko atsiųsti tarnai, pareikalaus tos vaisių dalies, kuri teisėtai priklausė jų vadovui. Jei vynininkai, negailėdami savęs, būtų triūsę vynuogyne, jie būtų galėję dalį savo darbo vaisių panaudoti asmeniniams poreikiams patenkinti (ir atlygis būtų pranokęs jų lūkesčius).

Tačiau jie ėmė galvoti vienadieniškai ir elgtis vėjavaikiškai: „Kadangi šeimininkas išvyko, čia jo nėra ir jis mūsų nemato, – kam mums dirbti, jei galime tinginiauti bei lėbauti? Elgsimės taip, kaip norime, – ir tepabando mus kas nors sustabdyti!“

Pasirinkimas į niekur?

Deja, tokio gyvenimo kryptis – kelias į katastrofą. Tai – paties Dievo duotų gebėjimų bei talentų išvaistymas, kuris taip aptemdo savanaudžių savimonę, jog Jis leidžia daugėti jų nedorybėms, kol šis moralinis nuosmukis pasiekia visiško sugedimo dugną. Tada individams belieka tik dvi galimybės: arba, malonei veikiant, jie dar gali suspėti apsispręsti keistis ir pasinaudoti paskutine galimybe atsiversti, arba, dėl savo padarytų piktadarybių, rizikuoja galutinai viską prarasti…

Paženklinti Viešpaties kilnumu

Čia verta prisiminti, jog kai Viešpats mus sukūrė iš nieko, Jis suteikė mums tiek įvairių malonių, jog kiekvienas žmogus iš prigimties jų gauna tiek, kad ne tik pats vienas galėtų garbingai įvykdyti savo pašaukimo misiją pasaulyje. ir jo darbai liudytų, kad jis yra vertas Dievo Karalystės, tačiau Viešpats taip pat kviečia mus padėti į dangų patekti ir kitiems. Tikslingai panaudodami savo sugebėjimus, vienaip ar kitaip prisidėkime prie šio kilniausio Išganymo plano galutinio įvykdymo. Taigi kai atliekame Viešpaties mums skirtus darbus, esame apdovanojami kaip žmonės, „kurie duoda vaisių“.

Klauskime savęs: Ar savo duotybes – laiką, energiją, intelektą, kūrybiškumą ir kitus dalykus sumaniai naudoju Viešpaties garbei ir artimo gerovei? Ar tikiu, kad taip elgdamasis, artėju prie egzistencinės užduoties įvykdymo – mylėti Jį „visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“ (plg. Mk 12, 30)?

Išvien su Tavimi

Viešpatie, pripažįstame, kad, nepaisant Tavo nuolat mums teikiamų gėrybių, taip dažnai pamirštame Tave ir susitelkiame vien į savo tikslus bei troškimus. Juk Tu mus čia paskyrei, kad bendradarbiautume su Tavimi Tavo išgelbėjimo misijoje. Davei mums visa, kas reikalinga šiai misijai įvykdyti. Tad padėk mums ištisą dieną prisiminti šią tiesą ir vadovautis ja: „Kad sergėtume savo širdyse Tave, Jėzau, ir visada būtume pasiruošę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie mumyse gyvenančią viltį“ (plg. 1 Pt 3, 15).

Meilės Pelikanas

Jėzus Kristus, dovanodamas save mums, leidosi nužudomas, kad mes į viską (ir į savo nešamas naštas) mokytumės žiūrėti ir vertinti Jo mirties bei prisikėlimo šviesoje. Jis yra kaip gerasis pelikanas, kuris dėl savo vaikų gyvybės išsaugojimo snapu prasiplėšė sau krūtinę ir leido vaikams gerti savo kraują. Tai ne tik juos išgelbėjo, bet jiems suteikė naujos gyvenimo aušros perspektyvą.

Viešpatie, tikrasis Vynmedi, mes Tavo šakelės!

Jėzus, iki galo vykdydamas Tėvo planą, skirtą mūsų išganymui, vietoj Jam „priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje“ (Žyd 12, 2).  Viešpatie, tikrasis Vynmedi, iš mūsų širdžių išrauk visas trumparegiško mąstymo rūgštuoges ir brandink visų mūsų širdyse amžinojo gyvenimo vertų vynuogių derlių.

Kun. Vytenis Vaškelis