Būk švarus Jame! Anuomet raupsuotajam vien tik ateiti pas Jėzų buvo nepaprastas įvykis. Užuot artinęsis prie žmonių, ligonis privalėjo šalintis nuo jų ir, naikindamas paskutinius savo žmogiško orumo likučius, kaip pasmerktasis turėjo šaukti: „Nešvarus! Nešvarus!“ Apie kokią jo išsigelbėjimo viltį buvo galima kalbėti, kai žydai raupsus laikė Dievo bausme už nuodėmes? Raupsuotasis rizikavo įkristi į …
Gailestingumo saulės užtekėjimas Kai Jėzus nuėjo į Petro ir Andriejaus namus, kur Simono uošvė gulėjo karščiuodama, gandas apie Jį jau buvo pasklidęs po visą Galilėją (Mk 1, 28). Jis buvo padaręs tik vieną stebuklingą ženklą – išvaręs netyrąją dvasią iš apsėstojo, ir daugeliui tarsi nuo akių žvynai nukrito, nes jie ėmė suvokti, kad Atėjusysis yra …
Naujam mokslui – taip, o prietarams – ne Naujo Jėzaus mokslo skelbimas kaip diena ir naktis skyrėsi nuo anuomet Rašto aiškintojų bei sinagogos vyresniųjų, kurių mokymas neturėjo galios patraukti ir perkeisti klausančiųjų širdis. Kai kurie iš jų kalbėjo šaltai bei formaliai, o Jo žodis dvelkė galybe. Kadangi „mūsų Dievas yra ryjanti ugnis“ (Žyd 12, 29), …
Evangelija – gyvenimas atsivertimu Jėzaus viešoji veikla prasidėjo nuo Gerosios Dievo Naujienos skelbimo: „Atėjo įvykdymo metas“ (Mk 1, 15). Kiekvienas ištartas Jėzaus žodis yra skirtas ne mūsų žinioms gausinti ir savo intelektu didžiuotis, bet širdis bei likimus keisti. Jei teisusis Jobas išbandymų valandą išliko ištikimas Dievui ir sakė: Nepasitraukiau nuo Jo ištartų įsakymų, branginau širdyje …
Eiti pas Jį – veržtis pirmyn Kai šv. Jonas Krikštytojas, pirmą kartą matydamas Ateinantįjį, skelbė, kad Jis – Dievo Avinėlis bei Dievo Sūnus, kuris krikštys Šventąja Dvasia, šį liudijimą girdėjusieji stengėsi suprasti, ką visa tai galėtų reikšti. Racionaliu mąstymu besivadovaujantieji, panašiai kaip Mergelė Marija (žr. Lk 2, 19), stebėdami reiškinius svarsto savo širdyse; nusprendžia, ką …
Dieviška Karalystės kvailumo išmintis Jėzus žmonių širdis keičia ne prievarta, o meile. Jo švelniosios revoliucijos esmė – demaskuoti nuodėmės kerus ir atverti savo Širdies horizontus. Kai žmogus su tikėjimu bei alkdamas tiesos atvirai priima Gerąją Naujieną, tampa Kristaus Karalystės nariu, nes realiai įsitikina jį įkvėpusios malonės neklaidingumu, ir supranta, kad Visagalio gerumui nėra ribų… Vergas …
Kristus dar sugrįš! Nors Kristus savo mirtimi bei prisikėlimu iš numirusių mums nupelnė Išganymą – atvėrė mums vartus į Dangų, bet kokį galutinį derlių pjausime amžinybėje, priklausys nuo to, kokią sėklą sėjome žemėje, kai stengiamės kaskart labiau gyventi tikėjimu nei regėjimu… Šio sekmadienio Evangelija mūsų žvilgsnį kreipia į Dievo Sūnų, kuris vaizduojamas kaip antrą kartą …
Našlė – tarsi paankstintas vaisius Evangelija liudija apie vienos neturtingos našlės auką šventyklai, kuri simbolizuoja patį Jėzų. Viską atiduodama ji pranoko visus kitus aukotojus ir dėl to, kad jos neregėta auka tapo labai panaši į būsimą Jo auką ant kryžiaus medžio, kai kurie Biblijos aiškintojai įžvalgiai pastebi, jog ši našlė – tarsi paankstintos malonės vaisius. …
Kokia šio gyvenimo vertė be būsimojo? „Jei Kristus nebuvo prikeltas (1 Kor 15, 14) ir mirusieji nebus prikelti, tai valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“ (1 Kor 15, 32). Kartais naudinga į pirmą vietą iškelti tas Šventojo Rašto mintis, kurios mums duoda stiprų impulsą susimąstyti… Iš tiesų, kokia prasmė gyventi, jei, tarkim, genialiam menininkui už …
Nebijoti šaukti su Bartimiejumi Įdėmus Dievo Sūnaus žodžių klausymasis, vedantis į žydinčius laisvės sodus, yra vartai į atsivertimą ir išgydymą, nes neatskiriamai susijęs su vidiniu imperatyvu daryti tai, ką išgirdome. Žmonės gyvenimo paribyje. Vienas iš tokių – aklas elgeta Bartimiejus. Jis sėdėjo šalikėlėje, kai Mokytojas su mokiniais ėjo keliu. Neregys dėl savo negalios buvo atsidūręs …