Meilės surogatai neverti Mylinčiojo Evangelijoje minima atgailaujanti nusidėjėlė, kuri, kol nepažino Jėzaus, kaip ir daugelis vaikėsi netikros meilės miražų. Kiekviena netvarkingo prieraišumo praktika veda individą į slegiančią ir jo laisvę paralyžiuojančią priklausomybę, nes perdėta meilė kūriniams juos visada iškelia aukščiau Kūrėjo. O Jis yra pavydus Dievas (Iš 34, 14), nes tik dėl Jo gailestingumo mes […]
XI eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »
Keistis – tolygu prisikelti iš numirusių Visai nepastebimas naujos gyvybės impulsas, kaip strėlė smingantis į numirėlio širdį, ir jis atgyja, ir, atsisėdęs, didžiausiai jį matančiųjų nuostabai, prabyla… Čia nėra jokio specialaus vaidybinio efekto, be kurio neapseina „Holivudo“ filmų kūrėjai. Tai – vienintelio Dievo, galinčio akimirksniu mirtį perkeisti į gyvenimą, viską apimančio gailestingumo prerogatyva. Tai –
X eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »
Klausytis kito užmirštant save Tikėjimo šviesoje gyvenimo ištakų apmąstymas įprasmina dabarties momentą ir tiesia taką ateičiai. Pasaulio sukūrimo priešistorė byloja, kad Dievas, prieš pradėdamas kurti dangų ir žemę, pirmiausia savyje amžinai turėjo pasidalinimo dieviškąja meile su tais, kurie bus sukurti, idėją. Ji tapo kūnu, kai Kūrėjas savo gerumu nebūčiai „išaugino“ gyvybės sparnus tardamas: „Tebūna…“ (Per
ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS) C 2016 Skaityti daugiau »
Dievas Parakletas Neregėtas Dievo Dvasios išsiliejimas ant apaštalų, Bažnyčios gimimas ir jos išskirtinė pasiuntinybė vesti į išganymą žmoniją – Sekminių pradžia, kuriai, kol žemė alsuoja gyvybe, nebus užsklandos. Kai prašome: „Dvasia, Viešpatie, nuženk“, – Ji nedelsia, ateina, nes būtent Ji pati mums įkvepia troškimus Ją kviesti, Jos ilgėtis ir ramiai paklusti Jos vedimui… Taigi dar
ŠV. DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) C 2016 Skaityti daugiau »
Žengiantysis Šeštinės „įsikomponuoja“ tarp Velykų ir Sekminių. Jėzus prisikėlė iš numirusių, pasirodė mokiniams ir, atvėręs jiems protą, kad suprastų Biblijos pirmenybę (Lk 24, 45) jų visos egzistencijos perkeitimui ir pašventinimui, prabilo apie Šventosios Dvasios atsiuntimą, be kurios neįmanomas sekimas Juo, tinkamas Jo gyvenimo bei darbų liudijimas, net, jei reikėtų, atiduodant savo gyvybę už Jį. Paskutinės
VIEŠPATIES ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) C 2016 Skaityti daugiau »
Meilės kalba Mylint Dievą neįmanoma nemylėti artimo ir savęs. Jei kas nors sakytų, kad tarp meilės Dievui ir artimui kartais esti takoskyra, klystų, nes kai mylintysis savąja būtimi glaudžiasi prie mylimo Viešpaties, tampa perkeistas, tolydžio įgyja vidinės laisvės užtaisą, kuris, malonei veikiant ir atsiradus progai, susprogdina įvairių jo žmogiškų silpnybių bei neryžtingumo užtvaras, ir, Jo
V VELYKŲ SEKMADIENIS C 2016 Skaityti daugiau »
Avinėlio avys Ganytojas ir 7, 3 milijardo Jo krauju atpirktų sielų – avių. Kaip jas visas sveikas nuvesti ten, kur jos atras tikrąją žmogišką savivertę ir tapatybę Dieve? Ganytojas ir avys – tai tam tikra prasme vaizdinga antropologinė metafora, liudijanti apie neatšaukiamą Dievo ir visų žmonių santykį, nuo kurio priklauso kiekvieno žmogaus egzistencija po mirties.
IV VELYKŲ SEKMADIENIS C 2016 Skaityti daugiau »
Velykos neturi vakaro Viskas žemėje turi pradžią ir pabaigą, bet Velykų pergalei neuždegsime raudonos šviesos, nes šio įvykio šerdis – Prisikėlusysis – yra pats visko Pradžia ir Pabaiga, Pirmasis ir Paskutinysis, gyvasis Dievas (Apr 22, 13). Po Jo prisikėlimo iš numirusių tapome amžina Jo nuosavybe, nes tai, kas įvyko Golgotoje yra liudijimas, kad mes nebesame
III VELYKŲ SEKMADIENIS C 2016 Skaityti daugiau »
Jo ritmu įsisukti į šokį Švenčiame per Velykas mums Viešpaties Jėzaus padovanotą gilia ramybe pripildytą malonės gyvenimą, nes Jo linkėjimas: „Ramybė jums!“ (Jn 20, 19) yra skiriami tiems, kurie Jį bei Jo žodžius su tikėjimu priėmė į savo širdį ir todėl tapo kūnu. Kristaus prisikėlimas iš numirusių tam tikra prasme neįmanomas be mūsų prisikėlimo, nes
II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) C 2016 Skaityti daugiau »
Jis prisikėlė. O mes? Iki Kristaus prisikėlimo iš numirusių Jį matėme iškankintą ant kryžiaus, pasruvusį kraujyje, numirusį ir palaidotą kapo rūsyje. Po Jo prisikėlimo viskas pasikeitė – buvusi akivaizdi Jo nukryžiavimo regimybė užleido vietą tikėjimui, nes tik tikėdami ir pasitikėdami mes galime džiaugtis tuščiu kapu ir Jo kūno pradingimu. Kodėl ir kaip šis kapas pasidarė
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) C 2016 Skaityti daugiau »
Jį aukština, atmeta ir vėl priima Verbų sekmadienio liturgijos pradžia – kulminacinis šlovingo Jėzaus įžengimo į Jeruzalę momentas, kai žydų minia, prisimindama visa, ką Jis padarė, šaukė „Osana“ (hebrajiškai „Išgelbėk mus“) ir iš didžiausios pagarbos lenkėsi prieš savąjį Kūrėją ir Atpirkėją, o tolimesnė jos šventimo dalis yra skausmingai sukrečianti žmogaus būtį, paženklinta didžiausiu žmonių elgesio
VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS C 2016 Skaityti daugiau »
Baudžia ne Dievo meilė, o daromos nuodėmės Viena iš svarbiausių Šventojo Rašto tiesų yra ta, kad suverenus Dievas siuntė savo Sūnų į šį pasaulį ne jo pasmerkti, bet jį išgelbėti iš vergovės nuodėmėms (Jn 3, 17). Žmonijos atpirkimas įvykdytas, ir todėl kiekvieno žmogaus atsakas į iki galo nesuvokiamą dievišką gailestingumą tegali būti vienintelis teisingas sprendimas,
IV gavėnios sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »
Skelbti tiesą ir ja gyventi Jėzus, kalbėdamas apie galilėjiečius, kurie buvo nužudyti prefekto Poncijaus Piloto įsakymu (Lk 13, 1), tai liudija ir istorikas Juozapas Flavijus, pabrėžė, kad tų žuvusiųjų asmeninės kaltės nubuvo didesnės už visų kitų galilėjiečių nuodėmes. Taigi įvykusių nelaimių apimtys nėra tiesiogiai proporcingos nuo jų nukentėjusiųjų moralinio nuosmukio lygiui. Visiems esminė Jėzaus žinia
III gavėnios sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »
Be pagundų nėra išganymo Tik gundymų atmetimas arba jų priėmimas parodo, ko iš tiesų yra vertas žmogus. Jei jis savo netikrajam „aš“ visada sakytų „taip“, ilgainiui savo viduje leidęs užvaldyti visoms nedorybėms, jose rastų savąjį galutinį bei nebepakeičiamą fiasko, nes blogio užvaldytas asmuo susitapatina su šėtonu. O žmogus, kuris visuomet mintimis ir savo sprendimų vykdymu
I gavėnios sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »
Jėzus – visados „šiandien“ Jėzus, Nazareto sinagogoje perskaitęs pranašo Izaijo ištrauką, kuri bylojo apie Šventosios Dvasios buvimą su Juo, tarė žodžius, skelbiančius minėtos pranašystės įvykdymą (Lk 4, 21) – žmonių Mesijo laukimo lūkesčiai išsipildė su pertekliumi, nes Jis ne tik Gerąją Naujieną užantspauduos neregėto gailestingumo darbais, bet Jo gerumo viršūnė bus Atpirkimas ant kryžiaus. Tačiau
IV eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »
Šventoji Dvasia, nuženk! Jėzus, užgrūdintas ilgų dienų pasninko, atmetęs visus šėtono gundymus, grįžta į Nazaretą, kad pradėtų vykdyti pasiuntinybę, kuriai pasaulyje nebus analogų. Sinagogoje Jėzaus skaitytą pranašo Izaijo knygos ištrauką apie Šventosios Dvasios veikimo universalumą (Lk 4, 18) galime ir šitaip išreikšti: „Aš, Jėzus, ateinu gelbėti pasaulį ne vienas, nes su manimi yra Dievo Dvasia,
III eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »
Pripildyti ne indus, o save pačius Kur ateina Jėzus, ten ateina Gyvenimo pilnuma. Kur Jis būna ir ką daro, viską skiria Tėvo šlovei bei žmonių antgamtinei gerovei. Jėzus yra naujasis Adomas, o Jo motina Marija – naujoji Ieva. Jiedu dalyvavo Galilėjos Kanos vestuvėse, kad savuoju buvimu visiems paliudytų: nuo šiol kuriama naujoji santuokinės meilės civilizacija,
II eilinis sekmadienis C 2016 Skaityti daugiau »
Visuomenės pūliniai ir Kristus Kai šį sekmadienį švenčiant Jėzaus Krikšto šventę Evangelija byloja apie atsivėrusį dangaus skliautą, iš kurio pasigirsta aukščiausiojo Dievo balsas (Lk 3, 22), skelbiantis, jog niekas taip nemyli Sūnaus, tik Tėvas (be abejo, ir Šventoji Dvasia vainikuoja šią vienintelio Dievo – trijų Asmenų – meilę), girdime žiniasklaidos balsus, liudijančius, kad daugelis mūsų
KRISTAUS KRIKŠTAS C 2016 Skaityti daugiau »
Laiko vagims – „ne“, o jo įprasminimui – „taip“ Kai maestro Virgilijus Noreika įspūdingai dainuoja apie laiką, kurio „nesustabdysi, laiko neatsuksi atgal, prieš laiką lygūs visi, laikas visagalis”, atrodo, jog kaip prieš vėją nepučiama, taip ir prieš laiką nesispyriojama – jis kaip nugalėtojas per pasaulį eina nesustabdomu ritmu. Akivaizdu, jog viskas laike keičiasi, tačiau pats
NAUJIEJI METAI C 2016 Skaityti daugiau »
Gimė mūsų Viešpats Dievo Sūnaus gimimas buvo kitoks nei mūsų. Prieš keliasdešimt metų mus skyrė tam tikra riba: mūsų šiame pasaulyje nebuvo, bet paskui savuoju gimimo krykštavimu pažadinome egzistencijos aušrą. Dievui Sūnui gimti būtinybės nebuvo, nes Jo egzistavimas bei viską tobulai kuriantis veikimas neturi pradžios ir pabaigos krantų. Antra vertus, Jis negalėjo negimti, nes vidinis
KRISTAUS GIMIMAS (KALĖDOS) C 2015 Skaityti daugiau »
Kalėdų preliudija Stebuklo esmė – ne Dievo malonių priėmimas, bet davimas, nes jei nebūtų Davėjo, nebūtų ir gavėjo. Tas, kuriam pavaldi visa kūrinija, panoro su mumis dalytis pačiu savimi. Iš Švč. Trejybės Širdies gelmės išsiveržė viską keičianti Naujiena: žemę aplankys Tas, kuriam Jonas Krikštytojas jautėsi nevertas atrišti kurpių dirželį. Kodėl? Čia „kaltas“ ne tik mastelių
IV advento sekmadienis C 2015 Skaityti daugiau »
Durys į tikrąją laisvę Durys simbolizuoja perėjimo laisvę iš vienos erdvės į kitą. Galime rinktis: peržengti durų slenkstį ir atsidurti naujus įspūdžius žadančioje aplinkoje arba pasilikti toje, kuri mums yra labiau pažįstama, artimesnė ir teikianti tam tikrą saugumo bei ramaus gyvenimo garantiją. Kai durys atviros, tarp skirtingų patalpų atsiranda jungiamoji gija, kuri simbolizuoja tam tikrą
III advento sekmadienis C 2015 Skaityti daugiau »
Jo gailestingumas mums Gailestingumą pažįstame pagal jo vaisius. Jei kas nors, užmiršęs savo poreikius, pavyzdžiui, išklauso įvairių gyvenimo bėdų prispaustą besiskundžiantįjį, kai gali, dalykiškai jam pataria, jei reikia, sušelpia ir bet kuriuo atveju jį palydi su malda, toks žmogus turi niekada nenykstančio gailestingumo lobio dalį savo viduje ir palankumą Viešpaties artumoje. Tikintysis, nesigirdamas savo gerais
II advento sekmadienis C 2015 Skaityti daugiau »
Neišvengiamas susitikimas Kosminiai kataklizmai, eschatologinė laikų pabaiga ir Žmogaus Sūnaus atėjimas – neišvengiami dalykai, kurie vienus žmones ves į stipriausią ir iki šiol nepatirtą jų gyvenime griausmingą vidinį supurtymą, o kitiems tai bus nepakartojama galimybė išlikti dvasinėje pusiausvyroje, pakelti galvas aukštyn ir išvysti Tą, kurio niekas antrą kartą ateinančio tokio garbingo ir didingo (Lk 21,
I advento sekmadienis C 2015 Skaityti daugiau »
Gyvenimas – tarsi logiškas žaidimas Visatos Karaliaus šventės proga Evangelija, užuot visiškai atitraukusi uždangą nuo žmogiškais žodžiais neišreiškiamu bei iki galo nesuvokiamu antgamtiškumu spinduliuojančio Prisikėlusiojo veido, Jį vaizduoja kruviną ir negailestingai paniekintą, nepanašų į Tą, išaukštintą danguje… Negali būti dviejų Atpirkėjų, nes yra nedalomas Kristus, kuris, atiduodamas paskutines jėgas, „užvilko“ mūsų nuodėmių naštą ant kryžiaus,
KRISTUS, VISATOS VALDOVAS C 2013 Skaityti daugiau »
Išsaugota ištikimybė – nuoseklumo vaisius Nuo virtuvėje tvarkingai panaudotos pašluostės padėjimo iki aukštojo tikėjimo vertybių siekio pilotažo – štai tokia plati mūsų prasmingos Kristuje egzistencijos amplitudė. Žmonių gyvenimo audinys dažniausiai mezgamas iš vos pastebimų kasdienių sprendimų darymo siūlelių. Tvarkingai ir nuosekliai jų atliekami maži veiksmai suponuoja būsimo svarbesnio apsisprendimo sėkmę. Ir atvirkščiai, jei kas ką
XXXIII eilinis sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Gyvenimo virsmas Šio sekmadienio Evangelija byloja apie anapusybę, kuri yra visų mūsų neišvengiamybė. Pasak Viešpaties Jėzaus, kas bus vertas įsitraukti į garbingiausios amžinybės kiekvieną esybę kilniausios malonės būdu pašvenčiantį procesą, niekada nebeišgyvens skausmingiausių išbandymų akimirkų ir nebegalvos apie tai, kas susiję su žemiškųjų vertybių laikinumu, nes bus pagauti transcendentinių dalykų stulbinančios traukos jėgos (žr. Lk
XXXII eilinis sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Moteris ir vyras atranda save tik Jame Vyras ir moteris, Dievo sukurti kaip lygiaverčiai žmonės, buvo pašaukti įvykdyti esminį Jo planą – dauginimosi būdu pripildyti žemę palikuonių ir valdyti visus žemės kūrinius, kad kūrybingai įsitrauktų Visatoje į visuotinį dieviškosios harmonijos įsiviešpatavimą (žr. Pr 1, 28). Dėl neklusnumo Aukščiausiajam pirmieji žmonės spalvingiausio Edeno sodo ūksmėje suardė
XXX eilinis sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Esame Nenugalėtojo nuosavybė Mūsų pagrindinis pašaukimas – atrasti didingiausią dovaną – Kristų – ir gyventi kilnaus orumo prisodrintą tarnystės gyvenimą Jame. Kadangi esame Dievo Avinėlio krauju atpirktos žmonijos vaikai, todėl bet koks vertybių skalėje žemiausiųjų individų prigimtinių poreikių perdėtas sureikšminimas bei iškėlimas (kaip nenutrūkstamas tęstinumas) aukščiau už dieviškų dalykų ieškojimą bei nenuilstamą jų siekimą bei
XXIX eilinis (Misijų ) sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Šeimos kelias Besiplečiant sekuliariam bei vartotojiškam visuomenės gyvenimo būdui, kai daugelio jos narių protuose ir širdyse vyksta moralinė vertybių devalvacija, kiekvienos krikščioniškos šeimos puoselėjama dvasinė branda įgyja vis didesnę svarbą. Kas gali labiau padėti namiškiams ar pažįstamiems, kurie dėl įvairių priežasčių yra atsiriboję nuo tikėjimo į Kristų, jei ne tie šeimų nariai, kurie pirmiausia malda
XXVIII eilinis sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Turtingi Jame Evangelijos palyginimo apie turtuolį bei elgetą Lozorių priešprieša sulaužo laiko tėkmės rėmus ir atveria transcendentinės tikrovės duris. Be paliovos augantis ekscentriškas turtuolio šykštumas ne tik paniekina paliegusio skurdžiaus viduje gyvenantį Kristų, bet jį patį veda susinaikinimo keliu, nes, sąmoningai būdamas be Jo, žmogus išvaisto visus dovanoto prigimtinio gyvenimo išteklius ir, po mirties atsidūręs
XXVI eilinis sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Malda, Šiluva ir pal. Jonas Paulius II Malda yra tarsi statūs aukšto bokšto laiptai, kuriais lipdami aukštyn ir retkarčiais pažvelgdami pro siaurus jo langelius žemyn, negalvojame, kiek dar liko pakopų iki viršūnės, bet dėkojame Dievui už tai, kad Jis mums leidžia matyti vis plačiau atsiveriančią gamtovaizdžio panoramą, kuri mums primena, jog, į viską žvelgiant iš
ŠVČ. M. MARIJOS GIMIMAS C 2013 Skaityti daugiau »
Mokomės, kad teisingai gyventume Pažįstame protu tiesą, ir plūsteli į mūsų širdis laisvės džiaugsmo gūsis. Laviname savo mąstymą suvokdami, kad nuo teisingų ar rafinuoto melo minčių įsišaknijimo priklausys mūsų galutinė lemtis. Mokomės iš klaidų, bet daugiausia išminties semiamės gyvojo vandens šulinyje. Mokomės, kad prasmingai gyventume, ir gyvename, kad pažintų tiesų šviesa nuolat mums šviestų kelią
XXII eilinis sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Išlaisvinanti gyvenimo drausmė Kai kartą Jėzų – didįjį gyvenimo piligrimą – kažkas paklausė: „Ar daug bus išgelbėtųjų (žr. Lk 13, 23), kurie pasieks savo aukščiausią egzistencijos tikslą?“, išgirdo Jo atsakymą: „Eikite tik pro ankštus vartus. Daug bus tokių, kurie eis, bet neįstengs“ (žr. Lk 13, 24). Išganytojas nori aiškiai pasakyti, kad galutinio išganymo dovana yra
XXI eilinis sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Marija Danguje ir su mumis Mes švenčiame Švč. M. Marijos išaukštinimo Dieve viršūnę – Jos su kūnu ir siela paėmimą tiesiog į dangų. Kai su savo Viešpačiu pasiekusi aukščiausią susivienijimo meilės brandos momentą, Nekaltai Pradėtoji jau daugiau pradėjo priklausyti anapusybės dėsniams, o ne šio pasaulio tvarkai, tada, veikiant Aukščiausiojo galybei, Ji tarsi paukštė giesmininkė išskrido
ŠVČ. M. MARIJOS ĖMIMAS Į DANGŲ (ŽOLINĖ) C 2013 Skaityti daugiau »
Klausymas svarbiau nei kalbėjimas Viskas prasidėjo nuo Lozoriaus, kurį Kristus buvo prikėlęs iš numirusiųjų, sesers Mortos iniciatyvos. Kai Jėzus su mokiniais keliavo iš vieno kaimo į kitą, ne kas kitas, o būtent nuoširdžiu paslaugumu garsėjanti Morta (beje, jos vardas aramajų kalboje reiškia „namų šeimininkė, ponia”), pakvietė Jį paviešėti į savo namus. Jos vardo prasmė atitiko
XVI eilinis sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Žodis, tikėjimas ir gailestingumas – gyvenimo pokyčių šerdis Visko pradžia ir pilnuma yra Žodis (Jn, 1 – 1), kuris iš beribio gerumo pašaukė iš nieko į buvimą daiktus (plg. Rom 4, 17), o žmonėms suteikė kilniausių savojo panašumo savybių (plg. Pr 1, 27). Nors pirmapradė kaltė žmonių vidų užliejo griaunančios destrukcijos tvanu, bet Dievo Sūnaus
XV eilinis sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Keliauju kaip džiugus piligrimas Žmonių pašaukimo žemėje misija tęsiama, nes jų pradėti darbai reikalauja tęsinio ir pabaigos, idant galutinai paaiškėtų, koks buvo jų tikrasis santykis su Dievu, artimu bei savimi. Būsime teisiami ar amžinai palaiminti neatsižvelgiant į įvairių svajonių „kolekcionavimo“ skaičių. Viską lems mūsų pastangos, kurios kilnias, subrandintas mintis (kartais ir spontaniškai kilusias) įkūnija kasdienybėje,
XIV eilinis sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Proto vadovas – tiesa Mintys yra proto veikimo vaisius. Kaip žmogus mąsto, taip ir elgiasi. Mintys formuoja jo gyvenimo būdą, kuris vėliau nulems jo likimą. Savo mąstymo galia jis yra panašus į aukščiausiąjį Dievą, kurio mintys yra visada kupinos viską tobulai kuriančios meilės. Vis dėlto savo mąstymu žmogus gali panašėti į beprotį, nes, vadovaudamasis vien
XII eilinis sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Šv. Antanas – Dievo ir mūsų bičiulis Šventasis Antanai Paduvieti, būtų nepaprastas įvykis, jei, Dievui leidus, mums XXI amžiaus laikiniems piligrimams, modernių technologijų kerais susižavėjusiems ir minintiems tavo gimimą Dangui, prisistatytum tardamas: „Aš esu šv. Pranciškaus Neturtėlio amžininkas, nes gimiau XII amžiuje, kai dar niekam nereikėjo sukti galvą, kaip efektyviau atnaujinti antivirusines programas. Kai buvau
Šv. Antanas – Dievo ir mūsų bičiulis C 2013 Skaityti daugiau »
Nerimstantis sąžinės balsas Žmogaus dvasinį turtingumą ir skurdumą apibūdina jo sąžinės lygmuo. Ne veltui sakoma: sąžiningas žmogus ir asmuo – be sąžinės. Tiesa, nereikia suprasti, kad jei individas elgiasi nesąžiningai, tai tarsi jam Kūrėjas būtų pašykštėjęs tos intuityvios prigimtinės duotybės, kurios veikiamas gali daryti konkrečius moralinius sprendimus. Nors kiekvienas žmogus apdovanotas sąžinės vidiniu balsu, kuris
X eilinis sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Kad duotume – turėkime Tėvo dieną vaikai, savo mamų ar kitų namiškių pamokyti, kai kurie net pasišokinėdami įskuodžia į kambarį, pakšteli mylimam tėčiui į skruostą, įteikia jam gėlelę ar savo piešinuką ir pasveikina, kaip sugeba. Tėvo širdis sušvelnėja ir neseniai tvyrojęs jo viduje pyktis dėl neklaužados sūnaus padarytų eibių susitraukia iki vos įžiūrimo nykštuko silueto.
ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS) C 2013 Skaityti daugiau »
Švč. Trejybė ir Jos paveikslas – žmogus Kai pasaulio sukūrimo priešistorėje Dievo aukščiausiame prote ir meile perpildytoje širdyje nuo amžių glūdinti mintis – „Tegul iš nebūties gilumų atsiranda būties, gyvybės ir gyvenimo simfonija“ – tapo regimu bei apčiuopiamu kūrinijos egzistencijos pradu, šiame nepakartojamos kūrybos procese dalyvavo ne trys skirtingi dievai, bet vienintelė, nesukurta ir amžinai
ŠVENČIAUSIOJI TREJYBĖ C 2013 Skaityti daugiau »
Šventosios Dvasios ugnis – užsiliepsnojimui Sekminių dienos stebuklas – netikėtas, stulbinantis, neturintis žmonijos istorijoje analogų ir žmogaus prigimtį išaukštinantis įvykis. Tiesa, iki didingojo Šventosios Dvasios atėjimo izraelitai Sekmines šventė kaip Derliaus ir Įstatymo dovanos šventę, prisimindami, kaip Dievas ant Sinajaus kalno per Mozę sudarė sandorą su savo tauta. Bet ši Senojo Testamento šventė nė iš
ŠV. DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) C 2013 Skaityti daugiau »
Žengsime ten, kur žengė Jis Paskutiniai Jėzaus žodžiai, prieš Jam regimu ir visiškai netikėtu būdu atsiskiriant nuo mokinių, patvirtino esminę tiesą, kad Jis yra daugiau negu pranašas, nes viskas, ką Jis sakė apie savo kančią bei prisikėlimą, visuotinį Evangelijos skelbimą ir Šventosios Dvasios atsiuntimą, ne tik išsipildė, bet šie ir kiti dalykai pasieks kulminacinį tašką
VIEŠPATIES ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) C 2013 Skaityti daugiau »
Motinų maldomis vaikai gimsta iš aukštybių „Paukšte baltasparne, ankstyvą rytą skelbianti, neužmiršk mūsų, likusių pavydo, kivirčų ir išdavysčių balose. (…) O ant kalno, kur girios ošia, kur vilties papartis augina žiedą, ne kiekvienas užlips, bet Tu giesmėmis vis šauk rytą ir vakarą, kad neatsiliktume, kad nepamestume kelio į Širdį“, – tokiomis eilėmis, skirtomis motinai, išliejo
VI Velykų sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Gyvenimas pranoksta mirtį Kai Paskutinės vakarienės metu Judas Iskarijotas, nebedvejodamas pasuko Kristaus išdavystės keliu ir, atverdamas širdį šėtonui, sudegino savojo išganymo vilties tiltą, jungiantį žmogaus ir Dievo širdžių krantus, prabilo tiesakalbis Jėzus, asmeniniu pavyzdžiu paliudydamas, kad nevalia kiaulėms mesti perlų, nes jų turinys gali būti šventvagiškai paniekintas (plg. Mt 7, 6). Akivaizdu, kad piktoji dvasia,
V Velykų sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Žvejoti Jo tinklais Kad tvirtai stovėtų ant žemės ir galėtų širdies ilgesio siūlais austi juostą, jungiančią jį su antgamtybe, iš kurios atėjo ir į kurią sugrįžo Dievo Sūnus, žmogaus kūnui reikia juodos duonos, o sielai – Viešpaties tiesos žodžio. Natūralu, kad ir po Kristaus prisikėlimo Jo mokiniai vėl grįžo į įprastus užsiėmimus: veido prakaitu bei
III Velykų sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Prisikėlusiojo pasirodymų akivaizdumas Ne užantspauduotas akmuo, aklinai uždengęs visą rūsio kapo angą, ne drobulė, siautusi Jėzaus kūną, kuri, jei tik būtų apdovanota atmintimi bei gebėjimu prabilti, paliudytų, būtent kaip Jis prisikėlė iš numirusių, ir net ne Dievo angelo žodžiai, tarti žydėms moterims, kad Jo gyvybė yra atgijusi (nes vien žodžiai, kol jie netapo faktišku įrodymu,
II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) C 2013 Skaityti daugiau »
Prisikeliama mirštant sau Kristaus prisikėlimas iš numirusių yra neatskiriamai suaugęs su Jo skausminga mirtimi, nes be Jo – kaip apmirusio kviečio – nebūtų išdygęs žmonijos išgelbėjimo daigas. Viską nustelbiantis Dievo Sūnaus išganymo vaisių didingumas slypi Jo begalinės kančios šaknyse. Kuo daugiau nekaltai kenčia žmogus, tuo jo kančia panašesnė į Nukryžiuotojo, kuris, būdamas be mažiausios kaltės
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) C 2013 Skaityti daugiau »
Savavališkai išėjus laiku grįžti Pagrindinis žmogaus tikslas yra Dievas, nes Jame yra viskas, kas svarbiausia ir ko labiausiai reikia sielai. Atsižadėti Jo – pjauti tiesos šaką, ant kurios sėdime. Ieškoti ir atrasti Jį – perkalti savo nuodėmės pjūklą į tikėjimo skydą, kuriuo sutrupintume piktojo nuodingas strėles, ir, pakėlę galvas aukštyn, sakytume: „Aš tik dėl to
IV gavėnios sekmadienis C 2013 Skaityti daugiau »
Žmogaus širdis – Švč. Trejybės šventovė Būk pašlovintas didingasis Dieve, kuris prieš daugybę metų sukūrei Rojų ir pirmuosius jo gyventojus. Viešpatie, viską apžvelgęs, gėrėjaisi savo kūryba, nes Tavo kūrinijai niekas negali prilygti (Pr 1, 31). Vienintelis Viešpatie, Adomą ir Ievą buvai apdovanojęs išskirtine meilės malone: jie ir Tu tarp savęs laisvai bendravote kupinoje harmoningos meilės,
ŠVENČIAUSIOJI TREJYBĖ C 2010 Skaityti daugiau »
Tikrasis dėkingumas priešpriešose Jėzus, keliaudamas į Jeruzalę, prie vieno kaimo sutiko dešimt tais laikais nepagydoma raupsų liga sergančių vyrų (devynis žydus ir vieną samarietį). Išganytojas kaip visada spinduliavo meile visai kūrinijai ir todėl, išgirdęs kaip desperatiškai tie sunkūs ligoniai šaukėsi Jo pagalbos (Jį vadino net Mokytoju), negalėjo jų nepasigailėti. Jėzus jiems nesakė: „Stiprus jūsų tikėjimas,
XXVIII eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Tikėjimo vaisiai – geriausi dalykai Gerai, kad šį sekmadienį iš Evangelijos puslapių prabylantis Kristus vėl mūsų mintis kelia aukštyn. Kilnios mintys išplečia žmogaus širdį, gaivina tikėjimą, teikia anapusybės tikroviškumo pajautą ir drąsina mus ryžtis ant savo kūno, pasak šv. Pranciškaus Asyžiečio, brolio asilo užmauti drausminančios malonės apynasrį, idant kūnas nedelsiant paklustų Dievo Dvasios apšviesto proto
XXXII eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Tėvo diena ir Devintinės Su kokiu žiburiu perdėm vartotojiškoje visuomenėje reikia ieškoti tėvo, kuris savo namiškiams yra ramybės užutekiu ir nepriekaištinga šeimos galva? Negęstantis žiburys yra Dievo žodis, ir kas juo pasišviečia tarsi žibintuvėliu savo gyvenimo taką, tas „nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8, 12). Kad tėvai trokštų ieškoti šį jų laikinąjį gyvenimą
ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS) C 2010 Skaityti daugiau »
Šv. Antanas – Dievo ir mūsų bičiulis Šventasis Antanai Paduvieti, būtų nepaprastas įvykis, jei, Dievui leidus, mums XXI amžiaus laikiniems piligrimams, modernių technologijų kerais susižavėjusiems ir minintiems tavo gimimą Dangui, prisistatytum tardamas: „Aš esu šv. Pranciškaus Neturtėlio amžininkas, nes gimiau XII amžiuje, kai dar niekam nereikėjo sukti galvą, kaip efektyviau atnaujinti ativirusines programas. Kai buvau
XI eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Skelbti Kristų – nuo mažų dalykų Nors visų laikų Kristaus mokiniams patikėta pasiuntinybė ir atsakomybė skelbti bei liudyti Jį kitiems yra neabejotinai svarbi, tačiau dar svarbiau: kiekvienam Jo sekėjui apsivilkti Juo (Rom 13, 14), tai yra kiek įmanoma labiau leisti savyje ir per save veikti Šventajai Dvasiai, kuri yra tobuliausia žmonių širdžių Evangelizuotoja. Pasak kun.
XIV eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Pralindęs pro adatos ausį Koks save gerbiantis žmogus be didelio reikalo paskubom ropšis į medį? Ogi tas, kuris trokšta atsiplėšti nuo žemiškų prisirišimų traukos, kad aukščiau pakilęs išvystų Tą, kuris kiekvienam Jo ieškančiam ir Jį priimančiam žmogui dykai duoda išlaisvinančio jungo malonę (Mt 11, 28 -30). Dar neteko matyti tikrai laimingo žmogaus, kuris Jėzaus jam
XXXI eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Mylime, nes esame pamilti Sugeriame Viešpaties Jėzaus žodžius, kurie kalba apie išsipildantį pažadą: „Mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“ (Jn 14, 23). Visuose žmonėse, Jėzau, esi, bet ne visuose laisvai apsigyveni ir laisvai veiki. Užgriozdintos buitiniais rūpesčiais ir vien juslinių pasitenkinimų trokštančios žmonių širdys – tai savo tapatybės nemylinčios širdys, į kurias taip sunku prasiskverbti
VI Velykų sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
„Mylėk Viešpatį visu protu!“ Neprilygstama Dievo dovana – protas. Juk jis mums leidžia suprasti, ką dabar skaitome, bet dėl jo savybių vieni iš mūsų (priklausomai nuo mūsų esamos individualios mąstymo ir apskritai dvasinės struktūros) galime skaitomą tekstą su išankstiniu skepsiu tiktai kritiškai įvertinti arba priešingai – priimti jį ir bent vieną kitą mintį sau prisitaikyti…
XV eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Marija – visų Motina Sužavėdama visus tvarinius, tu pagimdei Tą, kuris sukūrė tave!“, – skaitome Jono Pauliaus II enciklikoje „Redemptoris Mater“ (Išganytojo Motina). Kukli Nazareto Mergaitė ne iš vyro norų, bet iš Šventosios Dvasios meilės apstumo padovanojo pasauliui Atpirkėją, kad ne tik prieš Jį – neišmatuojamą meilės bedugnę – priklauptų kiekvienas kelis (Fil 2, 10),
V Velykų sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Tobuloji Kristaus laisvė Pirmą kartą Jėzus į žemę atėjo mažyčio žmogaus pavidalu, ir populiarioji lyriška giesmė „Tyli naktis“ taikliai apibūdina įsikūnijimo esmę: „Vyksta meilės paslaptis…“. Neatsitiktinai vaikučiai pabiručiai Kalėdų laiku mėgsta žaismingai sukinėtis prie bažnyčiose įrengtų Betliejaus spalvingų dekoracijų, nes Kūdikėlis jiems yra savas, beveik toks, kaip jie patys – mažas, simpatiškas bei patraukliai besišypsantis.
I advento sekmadienis C 2012 Skaityti daugiau »
Ką Jėzus rašo mūsų širdyse? Kokia karūna šį gavėnios sekmadienį, likus savaitei iki Verbų, Bažnyčia galėjo papuošti Eucharistijos šventimą, jei ne Evangelijos pagal Joną ištrauka apie moterį, pagautą svetimaujant. Viešpatie Jėzau, tą neužmirštamą ankstų rytą Tu Jeruzalės šventykloje skelbei dieviškojo gailestingumo naujieną. Netikėtai fariziejai kaip plėšrūs liūtai įsiveržė į šventovės vidų, ir Tau, Mokytojau, paspendė
V gavėnios sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Marija – Dievo šlovėje Kaip Jėzus Taboro kalne atsimainė, ir Dievas Tėvas balsu patvirtino, kad didžiausios meilės yra vertas Jo vienintelis Sūnus (Mk 9, 7), taip ir Marija, Šventosios Dvasios įkvėpta, pranašiškai prabilo apie būsiantį visuotinį Jos gerbimą (Lk 1, 48 – 49) pasaulyje ir amžinybėje. Danguje Dievas Švč. M. Mariją iškėlė į neregėtas aukštikalnes,
ŠVČ. M. MARIJOS ĖMIMAS Į DANGŲ (ŽOLINĖ) C 2010 Skaityti daugiau »
Mano Viešpats ir mano Dievas Įvairūs jausmai varstė apaštalų sielas po Kristaus prisikėlimo. Vieni tikėjo, tuo kas buvo įvykę, kiti abejojo. Kiekvienas iš jų nebuvo iki galo įsitikinęs, kad Jo gyvenimas galėjo pasibaigti smurtu ir kryžiaus mirtimi. Tiesiog jie to negalėjo suvokti protu, kad taip galėjo baigtis jų mylimam mokytojui. Kristus jiems buvo pasakęs: ,,Aš
II Velykų sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Malda priartina Dangų Jėzus meldžiasi. Ištariame šiuos žodžius prieš akis iškyla gražiausias iš visų žmonių (Ps 45, 3) – Dievo Sūnus, besimeldžiantis nakties tyloje, dienos karštyje, Alyvų sodo vėsoje, agonijos kančių ugnyje ir skendintis visa pranokstančios Dangaus šalies beribiame triumfuojančių maldų džiugesyje. Ne tik meilė niekada nesibaigia (1 Kor 13, 8), bet ir malda. Štai
XVII eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Karalius ant kryžiaus Iš pirmo žvilgsnio liturginių metų pabaiga stebina netikėtumu. Švęsdami Kristaus, Visatos Valdovo šventę, Jį išvystame ne sėdintį Tėvo dešinėje – Dangaus majestote – ir besigėrintį savo atliktu niekieno nepranokstamu darbu – Atpirkimu, bet matome Jį tokį bejėgiškai silpną ir merdintį, kad, atrodo, viskas baigta: Jėzus netrukus mirs ir Jo kilniausioji žmonijos gelbėjimo
KRISTUS, VISATOS VALDOVAS C 2010 Skaityti daugiau »
Karališkasis nuolankumas Koks aktualus fariziejaus ir muitininko palyginimas (Lk 18, 9 – 14) ir mūsų laikams! Kiek daug žmonių lygina save su kitais ir… klysta. Jei žmogus sau galvoja, kad jis yra gabesnis už savo draugą ir dėl to jam lengviau lipti karjeros laiptais (ne taip svarbu, kad bet kokia kaina siekiant tik teigiamo įvertinimo
XXX eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Jėzau, kuo Tave laikau? Viešpatie, šio sekmadienio Evangelijoje Tu į keliamą klausimą: „Kuo mane laiko žmonės?“ (Lk 9, 18), lauki svarbaus atsakymo. Jei sakyčiau, kad Tu turi visas geriausias šv. Jono Krikštytojo ir visų kitų žmonijos dvasios milžinų savybes, dėl kurių Tavimi gėriuosi labiau nei jais visais, tai nieko tikra apie Tave nepasakyčiau. Bet kai
XII eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Į savo esaties šaknis Ar turėtų stebinti, kad pas Jėzų rinkdavosi muitininkai ir fariziejai Jo pasiklausyti? Kas geriau galėjo suprasti tuos, kuriuos slėgė asmeninių kalčių našta ir į kuriuos su panieka žvelgė fariziejai bei Rašto aiškintojai, jei ne Tu, Viešpatie? Tu, Jėzau, pas Tave atėjusiųjų nekaltinai, bet ir nepataikavai jų kaltėms. Tu prabildavai taip, kaip
XXIV eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Velykų liudytoja – Magdalietė Velykų dienos Evangelija, skirta Jėzaus prisikėlimo aprašymui, mažai ką turi bendra su tokiu mūsų vaizduotei patraukliu reginiu: staiga nežemiško ryškumo šviesa nutvieskia rūsio sienas ir… suvirpa (gyvybės ant kryžiaus netekęs) Viešpaties kūnas. Jėzus išsilaisvina iš Jį varžančių drobulių ir, angelų pulkams trimituojant bei giedant: „Aleliuja!“, keliasi iš numirusiųjų. Ne, tokio vaizdingo
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) C 2010 Skaityti daugiau »
Gyvenimas yra kelionė Gyvenimas yra kelionė. Nuo miglotos vaikystės iki miglotos senatvės. Mačiau vieną paveikslą, kuriame iš žiedlapių pavaizduoti piligrimai. Jie eina su lazdomis rankose ir išnyksta horizonte. Toks ir mūsų gyvenimas. Vieni gimsta laimingi, viskuo aprūpinti, net nepagalvoja, kad gali ko nors stokoti, kad gali būti kitaip. Kiti nuo kūdikystės įkrinta į ,,paplavų“ duobę
Vėlinės C 2010 Skaityti daugiau »
Geriausioji dalis Jėzuje žėruojanti meilė Jį skatino melstis ir į žmonių širdis sėti Dievo karalystės grūdus. Jis tai darė visada ir visur. Kartą Jis lankėsi viename kaime. Pirmoji moteris, kuri pakvietė Jėzų paviešėti savo namuose buvo Lozoriaus ir Marijos sesuo Morta (Lk 10, 38). Jai turime būti dėkingi, kad ji savo meile Jėzui išreiškė nedvejojančiu
XVI eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Esame Sekminių žaizdre „Turiu atimti iš jūsų savo veidą, kad gautumėte mano sielą. Kad jūsų širdys gautų mano širdį, kad jūsų sielos gautų mano sielą ir Dvasią, kuri pakartos, ką išgirdo“, – rašė Paulis Claudelis Sekminių himne. Šventoji Dvasia, kad Kristaus siela įsilietų į mūsų sielą, kad Jo Širdis užimtų mūsų širdį, kad pagaliau išdrįstume
ŠV. DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) C 2010 Skaityti daugiau »
Eikime paskui Kūrėją ir Atpirkėją Kaip anuomet Viešpats Jėzus kvietė žmones sekti Jį, taip ir dabar Jis tai daro. „Sek paskui mane!“ (Lk 9, 59), – tai laiko užgrūdintas evangelizacijos metodas, kuris yra visiems suprantamas ir amžinai šiuolaikiškas. Tačiau iš kai kurių Jėzaus kviečiamų asmenų besiveržiantys tam tikri atsikalbinėjimo atodūsiai liudija, kad jie, prieš pradėdami
XIII eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Dievo meilės už pinigus nenusipirksi Mūsų rankos beveik kasdien čiupinėja pinigus. Be jų neišsiverčiame. Tačiau ar visada juos tinkamai naudojame? Kai žmonės pro pirštus žiūri į Viešpaties įspėjimą: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“ (Lk 12, 15), tada tie įvairių spalvų menki popieriukai – banknotai
XVIII eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Dievo meilės "užburta" Kas gi tu esi, šv. Terese, kad tau reiškiama pagarba jau seniai peržengė Katalikų Bažnyčios „teritoriją“? Pasak teologo, žinomo biografinių knygų autoriaus Kristiano Feldmano (Christian Feldmann), tavimi žavisi ne tik įvairūs religijų bei kultūros pasaulio asmenys, bet tave teigiamai vertina kai kurie ateistai monarchistai, o antai Kaire musulmonai (!), norėdami tave pagerbti,
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė C 2010 Skaityti daugiau »
Dėl Jėzaus vardo Šio sekmadienio Evangelija prasideda kai kuriems žydams prabilus apie Jeruzalės šventyklos įspūdingą grožį (Lk 21, 5). Be abejonės, dailės, meno dalykai ir apskritai visos kultūrinės ir kitos vertybės yra kūrybinės žmogaus veiklos rezultatas, liudijantis, kaip prasmingai praturtina visuomenę uolūs kūrėjai. Kai žmogus suvokia, kad jo protas ir visi sugebėjimai yra inspiruojami aukščiausiojo
XXXIII eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Dažnai melskis kasdienybėje Šio sekmadienio Evangelijos ištrauka – tai Jėzaus palyginimas apie nepaliaujančią maldą (Lk 18, 1 – 8). Kai kas galbūt ironiškai šyptels ir sau tars: „To dar betrūko, kad aš kaip koks vienuolis atsiskyrėlis nuolatos melsčiausi. Jau ir taip skęstu įvairiuose rūpesčiuose ir darbuose, todėl papildomų maldų kryžius mane nugramzdintų į dugną!“ Tačiau
XXIX eilinis (Misijų )sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Dangus daugiau nei pragaras Graži pasakaitė ir tiek. Tokius žodžius galėtume ištarti, jei palyginimas apie turtuolį, atsidūrusį nesibaigiančiuose kentėjimuose ir elgetą Lozorių, išaukštintą amžinojo Jeruzalės miesto aukštikalnėse, nebūtų paskelbtas paties Dievo Sūnaus, kuriam priklauso laikai ir visa, kas amžina. Mąstantys tikintieji supranta, kad jei nebūtų įvykęs Gelbėtojo Jėzaus atpirkimas, žmogaus egzistencija tebebūtų ne tik chaotiška,
XXVI eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Budėkite! Išm 18, 6 – 9; Žyd 11, 1 – 2. 8 – 12; Lk 12, 32 – 48 Šios dienos Evangelija primena apie šeimininką, kuris sugrįžęs iš puotos rado jo laukiančius tarnus. Atsidėkodamas ištikimiems tarnams paruošia puotą: sodina juos už stalo, o pats patarnauja. Tai nėra tipiška šeimininko laikysena santykiuose su tarnais, bet tai
XIX eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Atkirpkime gabalėlį Dangaus Kristaus Žengimas į Dangų – tai ne tik liturginė iškilmė, kuri mums primena, jog įvyko didysis Velykų išsipildymas – Jėzus grįžo pas Tėvą, į savo „gimtąjį“ Kraštą, bet kad ši šventė išreiškia ir kiekvieno žmogaus širdyje glūdintį didžiausią troškimą būti visada laimingu. Absoliučios laimės versmė – Dievas, o jos tobuliausia aplinka –
VIEŠPATIES ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) C 2010 Skaityti daugiau »
,,Aš esu Gerasis Ganytojas“ Seniausi paveikslai vaizduojantys Viešpatį Jėzų, pristato Jį kaip Gerąjį Ganytoją. Grojantį dūdele, vedanti savo aveles, arba silpniausią iš jų, nešanti ant savo pečių. Tie paveikslai išreiškia gražiausią šios dienos Evangelijos mintį, apie Jėzaus meilę ir rūpestį kiekvienu žmogumi. Žinoma kitaip priėmė Jėzaus žodžius ,,Aš esu Gerasis Ganytojas“ Jo palestiniečiai klausytojai, gyvenantys
IV Velykų sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Ar tikrai norime būti krikščionimis? Kokie paradoksalūs šios dienos Evangelijos žodžiai… Štai Jėzus, kuris visada kalba apie meilę, šiandien kalba apie neapykantą. Tačiau tuos sunkius žodžius ir Jėzaus troškimą reikia išaiškinti visos Evangelijos kontekste ir Jėzaus darbų šviesoje. Negalima pamiršti semitų mentaliteto, kuris labai skiriasi nuo mūsų šiuolaikinio mentaliteto. Daugiau nei dviejų tūkstančių metų laiko
XXIII eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Ankšti vartai, prasiplėskite! „Pakelkite savo sąramas, vartai! Plačiai atsidarykite, amžinosios durys, kad įžengtų Garbės karalius!” skaitome 24 – oje Dovydo psalmėje. Kas gi tas tikrasis Karalius, jei ne vienintelis Atpirkėjas Kristus, kuris, būdamas Dievas, klusnumu visiškai nusižemino iki pačios mirties ant kryžiaus (Fil 2, 8). Viešpats savanoriškai – dėl mūsų galutinės laimės –prisiėmė mirtį. Jis
XXI eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »