Saule apsigobusi
Jei tik prieš kelis dešimtmečius Bažnyčia paskelbė apie Marijos išaukštinimą danguje, kaip nekvestionuojamą dalyką, gal iki tol palaimintuoju Marijos Ėmimu į dangų katalikai abejojo? Anaiptol. Nuo pirmųjų krikščionybės amžių vyravo įsitikinimas, jog dėl to, kad joks kitas žmogus nepatyrė tokio Jėzaus artumo kaip Marija (nes Ji buvo Aukščiausiojo išrinkta pagimdyti patį Dievo Sūnų), todėl Jos kūnui Viešpats neleido sudūlėti žemėje. Pastebėtina, kad po krikščionių persekiojimo laikotarpio, kai Efezo Bažnyčios Susirinkimas 431 m. oficialiai apibūdino išskirtinį Dievo Sūnaus ir mūsų Motinos vaidmenį Katalikų Bažnyčioje, o šeštojo šimtmečio pabaigoje imperatorius Mauricijus Marijos į dangų Ėmimą paskelbė valstybine švente, ir ji buvo pradėta švęsti rugpjūčio 15-ąją, tuomet tik dar labiau stiprėjo tikėjimas Nekaltai Pradėtosios nežemišku išaukštinimu prie Švč. Trejybės šlovingojo sosto.
Išskyrus Dievą, neturintį jokio nepastovumo, viskas pasaulyje kinta. Nors per įsikūnijimo nuolankumą Dievo Sūnus virto tarsi nykštuku, ir Jam reikėjo kaip mums ir dėl mūsų augti „išmintimi, metais ir malone“ (Lk 2, 52), tačiau Jo žemiškojo gyvenimo kilnumo netemdė nė mažiausias nuodėmės šešėlis. Per savo kančią, mirtį ir prisikėlimą Kristus tapo išganymo vėliavnešiu, liudijančiu, jog Jis yra Tas, be kurio mes neturėtume tikros laimės.
Panašiai nutiko ir su Jėzaus bei mūsų Motina Marija. Vatikano II Susirinkimo konstitucija aiškiai byloja: „Galiausiai apsaugota, nepalytėta jokios prigimtinės kaltės dėmės, baigusi žemiškojo gyvenimo kelią, Nekaltoji Mergelė buvo su kūnu ir siela paimta į dangaus garbę ir Viešpaties išaukštinta kaip visatos Karalienė, kad taptų panašesnė į savo Sūnų, viešpačių Viešpatį ir nuodėmės bei mirties nugalėtoją“.
Mergelės Marijos širdies sodas buvo laistomas Šventosios Dvasios lietaus lašais ir todėl Jos gyvenimo upelis tapo upe, ir Jos dorybių srovė įsiliejo į Viešpaties jūrą… (Sir 24, 31). Jos gyvenime visa tai vyko ne pasyviai laukiant (po mirties akimirksnio) savo saulėtojo danguje apsireiškimo, bet Ji, visiškai pasitikėdama Viešpačiu ir sutikdama su Jo pažado išsipildymu (Lk 1, 31), ruošėsi pakelti ir įveikti visus neišvengiamus išbandymus, nes ugniaspalvis slibinas – velnias – ne tik troško visų Bažnyčios vaikų pražūties, bet tykojo Marijos bei Jos Sūnaus, „kad Jai pagimdžius, prarytų kūdikį“ (Apr 12, 4).
Pažvelkime į kai kuriuos nūdienos įvykius. Neabejotina, kad vadinamosios „Islamo valstybės“ kraštutinių ekstremistų precedento neturintys vykdomi žiaurumo veiksmai nekaltų civilių atžvilgu; prisidengus Alacho vardu, tai vienur, tai kitur daromi organizuoti ir pavieniai mirtini terorizmo išpuoliai; desperatiškas emigrantų veržimasis į kai kuriuos Europos kraštus ir kiti panašūs dalykai yra akivaizdūs ženklai, kurie mus skatina atsiplėšti nuo įvairiausių kūrinių gundymų traukos ir tarti sau: „Viskas, kas įvyksta, tai leidžia Dievas. Jėzus sakė, jog būtina ištirti laiko ženklus (Mt 16, 3)“. Viešpatie, kai mus aplanko įvairūs išmėginimai (tebus tai tarsi niuksas į pašonę), atėjo metas darsyk patikrinti savo sąžinę ir santykį su gyvuoju Dievu. Gal šis ryšys prislopęs? Vėl pakelsiu širdies akis į aukštyn, juk kažkur virš jų, – danguje, – Vainikuotoji… Kai ilgėsiuosi Marijos, mano siela tegul ypač ilgisi Tavęs, o Dieve, nes Tu esi mano tikroji Užuovėja gyvenime, mirtyje ir saulėtoje amžinybėje.
Kaip Jėzus Taboro kalne atsimainė, ir Dievas Tėvas balsu patvirtino, kad didžiausios meilės yra vertas Jo vienintelis Sūnus (Mk 9, 7), taip ir Marija, Šventosios Dvasios įkvėpta, pranašiškai prabilo apie būsiantį visuotinį Jos gerbimą (Lk 1, 48 – 49) pasaulyje ir amžinybėje. Danguje Dievas Švč. M. Mariją iškėlė į neregėtas aukštikalnes, nes nėra ir nebus kito tokio kūrinio, kuris labiausiai visomis savo dorybėmis panašėtų į nuolankumu alsuojančią Jėzaus Širdį.
Švč. Trejybė, visatos Karalienė Marija, angelai ir visi kiti Karalystės gyventojai trokšta išvysti mus tikrai laimingus. Kas gi iš mūsų nenorėtų pateisinti jų lūkesčių? Dabar mums suteiktos visos galimybės jokiu būdu neprasilenkti su būsimuoju savo išaukštinimu.
Kun. Vytenis Vaškelis