II eilinis sekmadienis B 2024

Palaiminti ieškantys

Pirmoji iniciatyva iš Jo, o ne iš mūsų

Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną… (Jn 1, 41). Būsimasis apaštalas Andriejus – vienas iš uoliausių Jėzaus ieškotojų. Kai Jono Krikštytojo mokiniai (kaip skelbia šio sekmadienio Evangelija, Jn 1, 35-42), sutikę Jėzų, drauge su Juo nuėjo pamatyti, kur Jis gyvena, ne tik išvydo Jo kuklų būstą, bet buvo laimingi, klausydamiesi Jo žodžių… Kas iš tiesų atranda Kristų, pirmiau pats yra Jo atrastas. Dieviškoji iniciatyva visada pirmauja žmonių minčių bei jų poelgių atžvilgiu, nes Viešpats nepalyginti labiau mums nori gero, nei mes patys jo trokštame. Kadangi Jis – tobulos išminties Versmė, dar prieš mums kilniai pagalvojant, Jis mums siunčia Jo begalinį gerumą atitinkančias mintis, ir todėl tik Jam turime būti dėkingi, kai valingi mūsų veiksmai atliepia iš anksto Jo suplanuotus sumanymus. Kuo labiau įsiliejame į Dievo valios vykdymą, tuo kūrybingiau darome tai, kas kiekvieną iš mūsų artina prie Jame augimo aukštumų (žr. Mt 5, 48).

Kas atranda Kristų, ieško kitų

Kas įtiki ir pasitiki Viešpačiu, negali nekalbėti apie Jį (plg. 2 Kor 4, 13). Kai Andriejus net visą dieną turėjo galimybę bendrauti su Jėzumi, įsitikino, kad jis – Dievo Siųstasis. Prisiminęs savo brolį Petrą, troško kuo greičiau jį susiieškoti ir pranešti: Radome Mesiją! Andriejus atradęs Jį, tapo gerosios Žinios nešėju ir savo broliui Simonui Petrui – Uolai (būsimam pirmam popiežiui!). Taigi Simono brolis, paragavęs Evangelijos medaus, nebegalėjo pats vienas juo skonėtis. Andriejus nenustygo, kol nepamatė, jog ir Petras atsidūrė tarsi pačiame malonių epicentre – Avilyje, ten, kur tereikia plačiau praverti savo širdį, ir Jėzaus žodžiai kaip „korio skystis“ išganingąja viltimi pasotina sielą, alkstančią esybę perkeičiančios tiesos…

Atsakymas į mūsų klausimus

Kiekvienas iš mūsų yra kviečiamas būti Jėzaus mokiniu. Jonas Krikštytojas parodė mums Gelbėtoją, kaip atsakymą į mūsų problemas ir kančias, – kad tik mes sektume Juo…. Bet ar aš noriu būti Jo mokinys? Ar ieškau Mokytojo, kuris išmokytų mane gyventi? Kai išpažįstame Jam savo nuodėmes, nuskaidrėja mūsų mintys, ir atnaujinto mąstymo šviesoje suvokiame savo bejėgiškumą valdyti save be Jo pagalbos. Taigi mūsų noras atsiremti į savo Mokytoją yra malonės vaisius, liudijantis, jog pripažįstame tiesą dėl savo daromų nuodėmių, kurios yra mūsų blogos nuotaikos, maištavimo, pykčio, nepasitenkinimo ir skundų, kuriuos vien savo pastangomis sunku išgyventi, priežastys.

Berkite tikėjimo sėklas į savo vaikų širdis!

Prisimintina, jog per krikšto sakramentą mes taip pat buvome įtraukti į Jono Krikštytojo misiją parodyti kitiems Jėzų kaip Gelbėtoją, kuris kiekvienam yra visų problemų sprendimo Raktas. Brangūs tėvai, nuo mažumės padėdami savo vaikams atrasti Kristų – laimės Šaltinį, įgyvendinate savo esminį pašaukimą žemėje. Kas šeimoje turite kūdikį, dar kartą pažvelkite į jį, kuris, jei tik galėtų kalbėti, šiais ar kitais žodžiais prabiltų: „Per jus atėjau į šį pasaulį, idant per jūsų liudijimą apie Kristų, galėčiau nukeliauti ten, dėl ko buvau pagimdytas“. Ne kas kitas, o tik gimdytojai yra pirmieji savo vaikų mokytojai bei liudytojai, idant į savo atžalų širdis berdami tikėjimo į Jėzų sėklas, sulauktų palaiminto atpildo – vaikų širdyse užgimtų nenumaldomas troškimas ieškoti Dievo, atrasti Jį ir savo gyvenimą pašvęsti Jam. Juk dėl to Jis mus visus sukūrė – savo šlovei, mūsų Laimei… Taigi skirkite laiko Dievo žodžio apmąstymui ir bendrystei su Juo, – turtėsite Jėzumi, o Jis per jūsų krikščioniško gyvenimo liudijimą laimins ir jūsų vaikus.

Kas svarbiau?

Mažos kapinės Austrijos miestelyje Euratsfelde.  Ant vieno iš kapų gėlės formuoja rožinio formą… Vyresni Euratsfeldo gyventojai sako, kad tai – neatsitiktinai. Šio miestelio ūkininkas ir kalvis Juozapas Steinlesbergeris mirties patale paprašė savo šeimos: – Įdėkite man į karstą darbo įrankį, su kuriuo niekada nesiskyriau.

Jam atnešė plaktuką, kuriuo darbščios Juozapo rankos kaldavo pasagas, plūgus, vartus… Senolis pažiūrėjo į sūnų ir tarė: – Ne tai! Įdėkite į mano rankas rožinį, su kuriuo dirbau kiekvieną dieną. Taigi jis maldai skyrė pirmą vietą…

Kas man ir tau svarbiau: darbas, pramogos ar malda?

Kun. Vytenis Vaškelis

Į viršų
Skip to content