III eilinis sekmadienis B 2024

Atsivertimas ranka pasiekiamas

Nauja kvietimo atsiversti iniciatyva

Praėjusį sekmadienį Mišių metu girdėjome, kaip Jonas Krikštytojas visą dėmesį nukreipė į Jėzų, liudydamas, kad atėjo Dievo Avinėlis, ir jo mokiniai ėmė sekti Kristumi. O šio sekmadienio Evangelija skelbia, jog Jono viešoji veikla jau sustabdyta – jis suimtas (Mk 1, 14), ir jo laukia kankinystė, kuria kilniausiu būdu jis pašlovinsiąs Dievą… Taigi Jėzus tarsi perima iniciatyvą iš Jono ir pradeda skelbti Gerosios Naujienos šerdį – atsivertimo žinią, pabrėždamas, kad būtent dabar, kai Jis atėjo, prasidėjo Evangelijos įvykdymas, ir Dievo Karalystė (pagal dangiškąjį išgelbėjimo planą) jau čia pat!

Atsakymai Jame!

Evangelijos kontekste žodžiai Karalystė čia pat žymi naujai palaimintą laiką, kuris, kaip upė, teka į amžinybės vandenyną. Jėzaus viešumoje apsireiškimas reiškia nuolat stiprėjančią tikinčiųjų su Dievu draugystę, nes tai – vienintelis teisingas žmogaus buvimo žemėje įprasminimas. Kai keliame rimtus gyvenimo klausimus, pavyzdžiui: „Kodėl gyvename tokiame neramiame pasaulyje? Ką turėtume daryti, kad mūsų gyvenimas keistųsi? Kuo turėtume tikėti, kad nepatirtume slegiančio nusivylimo?“- tai ir visa kita nepailsdami stengiamės sieti su Evangelijos tiesomis bei galimais (numatomais) Mokytojo sprendimais. Mūsų kasdienė atgaila dėl (grynai žmogiško silpnumo) daromų klaidų bei maldingi pasiryžimai taisytis mus artina prie aukščiausių Dievo mąstymo standartų, nes atsiliepiame malonei savo minčių ir širdžių nuostatas bei gyvenimo būdą keisti taip, kaip nori Jis…

Prarastas laikas

Tačiau jei žmogus nenori keistis, jam tai yra prarastas laikas. Daugelis žmonių tebemano, kad gyvenimo prasmę galima pasiekti tik tada, kai tau šypsosi žemiškos gerovės fortūna. Tačiau, kas nepriima Jėzaus siūlomos gyvenimo programos, pasak vieno rašytojo, gali atrasti viską, kas įmanoma be Dievo, bet jis negali atrasti gyvenimo prasmės be Dievo. Ar yra koks žinomas žmogaus išradimas, galintis prilygti absoliučiai tobulam mūsų visą egzistenciją pašventinančiam Jo planui?

Kokia didžiausia nelaimė?

Vienas Persijos šachas pasikvietė tris žinomiausius išminčius ir uždavė jiems sunkų klausimą: „Kokia yra didžiausia gyvenimo nelaimė?“ Pirmasis sakė: „Didžiausia nelaimė yra sirgti“. Antrasis tarė: „Didžiausia nelaimė yra būti senam“. O trečias atsakė: „Didžiausia nelaimė – kai tau mirtis prieš akis, o tu žinai, kad iššvaistei savo gyvenimą“. Čia komentarų nebereikia…

Tuštybės bokštas subyrės

Gyvenimo iššvaistymo priešnuodis – sekimas Kristumi. Kaip anuomet Jis pasišaukė pirmus savo mokinius, taip ir dabar nesiliauja kvietęs pirmiausia tuos, kurie geranoriškai ir nedelsiant paklūsta Mokytojui. Jų teisingą apsisprendimą sekti Juo vėliau Jis ne kartą patvirtins, suteikdamas jiems dar daugiau malonių (beje, drauge su patiriamais persekiojimais, Jn 15, 20). Jėzus iš anksto žinojo, jog ateis metas, kai per savo atviraširdžius sekėjus, Jis galės belsis ir į tų širdis, kurie kol kas esti pernelyg susitapatinę su savivale. Deja, kai kurie stovintys ant savo tuštybės bokšto, neišvengiamai turės išgyventi jo sugriovimą, kad, Dievui leidus, patirtų įvairius kūno bei sielos sukrėtimus ir pagaliau pradėtų suvokti, jog be kito pagalbos jų laukia galutinio likimo fiasko…

Mus pašventinantis ryžtas

Tebegalioja Jo žodžiai: Sekite manimi… Jėzus vis mus drąsins: „Sekite manimi, kai kiti iš jūsų šaipysis dėl uolumo švęsti sekmadienį dalyvaujant Mišiose; kai pasaulis sakys, tai, ką jūs tikite yra netikra moneta… Sekite manimi, kai jaučiatės apleisti, kai aplanko liga, kai aplinkiniai nesupranta gerų jūsų ketinimų…“ Taigi kai bus išties nelengva, prisiminkite, jog tuščias Kristaus kapas yra mūsų vidinės „tuštumos“ įprasminimas Prisikėlusiojo regimybės pilnatve. Tai – Dievo Karalystės slenkstis, kurį peržengus, niekas nebenori grįžti atgal…

Viską lemianti Atrama

Sekite Jį, kai bus sunku, kai nešite gyvenimo kryžių, ir ateis kančios valanda… Tada teguodžia mus mintis apie Nukryžiuotąjį, kuris tarė: Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią! O kad ir mes galėtume, beišeidami iš šio pasaulio, bent mintyse panašiai ištarti: Viską palieku, neturiu daugiau į ką atsiremti… Dieve, būk gailestingas ir priimk mano sielą…

Kun. Vytenis Vaškelis

Scroll to Top
Skip to content