Malda – pasitikintis Dievu atkaklumas Neužtenka vien tikėti į Dievą, nes ir demonai drebėdami tiki (Jok 2, 19), kai prisiminę savo egzistencijos Palaikytoją žino, jog neišvengiamai jų laukia pražūtis. Visiškai atsižadėję Dievo, jie nebegali melstis ir keisti savo likimą, todėl niekada nebesugrįš į pirmykštę palaimintų angelų būklę. Neapykanta Kūrėjui ir žmonėms piktąsias dvasias veda į […]
XXIII eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »
Žvelgti per tikėjimo prizmę Dievo šviesoje gebame tinkamai suvokti savo galutinę paskirtį, pašaukimą ir neįkainuojamą dvasinę vertę. Jis mus iškėlė į savo garbingiausios kūrinijos viršūnes, nes tik angelams ir žmonėms duota išskirtinė privilegija suprasti, kas esame ir kam priklausome. Jei Aukščiausiajam dėkosime už sukūrimą, įvykdytą Atpirkimą ir nuolatinį mūsų egzistencijos palaikymą, neprotingai nesididžiuosime, nes žinome,
XXII eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »
Tikslas Nr. 1 – patikti Jam Šio sekmadienio Evangelijoje iš pirmo žvilgsnio ne iš karto pastebime, kad kanaanietė, maldaudama Jėzų, kad Jis išgydytų jos dukrą (Mt 15, 22), visa esybe patinka Viešpačiui, nes vykdo Jo iš anksto numatytą planą. Truputį jai priekaištaudamas Jėzus išbando jos tikėjimą, kuris, užuot prigesęs, prasiveržia nesustabdomu ryžtu siekti tikslo, užvaldžiusio
XX eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »
Malonės dvelksmas – geros minties įsikūnijimas Kokia žmogui nauda, jei jis iš prigimties turi aukštą intelekto koeficientą (IQ), bet elgiasi taip, tarsi elementarūs moraliniai mąstymo bei elgesio principai, Kūrėjo įrašyti jo sąžinės plokštėje, neegzistuotų? Kai asmuo protu iš kūrinių egzistavimo pripažįsta Aukščiausiojo buvimą bei veikimą, tačiau Jo kaip Dievo negarbina ir Jam už visas geradarybes
XVII eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »
Ką bendra turi gėris ir blogis? Iš tikrųjų žmogus keičiasi tik tada, kai iš savo sielos šalina ydų piktžoles bei jų atžalas ir į jos išpurentą žemę sodina dorybių daigus. ,,Aukščiausia laisvės forma yra tapti savo valios šeimininku”, – taip įžvalgiai rašė Bažnyčios Tėvas šv. Grigalius Nysietis. Begalinės laisvės pavyzdį mums paliko pats Išganytojas, kai
XVI eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »
Jis tebelaukia Kai užeiname į bažnyčią pasimelsti, atsinaujina mūsų neregimoji bendrystė su Tuo, kuris ir dieną, ir naktį čia esti. Jis nori su mumis bendrauti labiau nei mes su Juo. Jis yra iniciatorius, kviečiantis mus nurimti, kad galėtume įsiklausyti ir tyloje bei savo širdyje išgirstume tokius ar panašius žodžius: „Brangus žmogau, jei, būdamas mano artumoje,
ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS) A 2017 Skaityti daugiau »
Nusigręžti nuo visko, kas atitraukia nuo Jo Visada įsižiebia viltis, kai pašnekovas, turintis priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų, yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, atlieka išpažintį ir prašo, kad už jį pasimelstų. Ne kartą teko matyti, kaip tas pasiryžėlis dėl silpnos valios ir stiprios priklausomybės dažnai vėl įkrisdavo į priklausomybės duobę, bet jo neblėstantis noras
ŠVENČIAUSIOJI TREJYBĖ A 2017 Skaityti daugiau »
Vedami Šventosios Dvasios „Turiu atimti iš jūsų savo veidą, kad (…) jūsų širdys gautų mano širdį, kad jūsų sielos gautų mano sielą ir Dvasią, kuri pakartos, ką išgirdo“, – Sekminių himne rašė poetas Paulis Klaudelis (Paul Claudel). Kai, Jėzui žengiant aukštyn, atrodė, visko Šaltinis, nuo mūsų nesustabdomai toldamas, palieka mus tik savikliovai, kuri be Jo
ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) A 2017 Skaityti daugiau »
Koks žmogaus sukūrimo tikslas? Visi gyvūnai, išskyrus žmogų, egzistuoja nesuvokdami, koks jų buvimo žemėje tikslas. Aiškėja, kad tik žmogaus siela, turinti protą, pajėgia reflektuoti, valingai priimti teisingus sprendimus ir nerviniais impulsais, siekdama atitinkamo tikslo, iš karto skatina kryptingai judėti rankai, kojoms… Kai tik gilinamės į Viešpaties kūrybos procesus, nuščiūvame: Jis žmogų – vieną iš savo
VI Velykų sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »
Esminis Velykų dėmuo? Viešpats, išsirinkdamas dvylika apaštalų ir jiems suteikdamas savosios tarnystės galių bei malonių, juos padarė artimiausiais mokiniais. Tačiau, įdiegdamas Marijai Magdalietei ir kitai Marijai troškimą auštant skubiai eiti prie Jo tuščio kapo, bylojo, kad svarbiausio žmonijos įvykio pirmieji liudytojai bus ne Jo mylimi apaštalai, kurie pernelyg giliai į savo širdis įsileido Mokytojo netekties
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) A 2017 Skaityti daugiau »
Kenozė – ne pabaiga Jėzaus Kančios sekmadienis prasideda nuo Judo Iskarijoto išdavystės, kai už trisdešimt sidabrinių jis „pardavė“ Jėzų aukštiesiems žydų dvasininkams. Dievo iškeitimas į pinigus – neekvivalentiški mainai, nes, kas kartą prarado Jo malonę, net už visus pasaulio bankų indėlius jos nesusigrąžins. Judas, išsižadėjęs Jėzaus, gavo tai, ko nesitikėjo: jį apsėdo varginantys sąžinės priekaištai,
VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS A 2017 Skaityti daugiau »
Stulbinanti dovana bičiuliui Kartais mus netikėtai užklumpantys ir sujaukiantys mūsų įprastą ramybę įvykiai, pavyzdžiui, mūsuose įvykdyti rezonansiniai nusikaltimai ar paskelbta žinia apie šalia mūsų gimtinės sienų vyksiančias neproporcingai didelio masto karines „Zapad 2017“ pratybas, negali užgožti Jėzaus prisikėlimo iš numirusių šventei ruošimosi ir jos šventimo, nes absoliučiai viskas, kas įvyksta žemėje turi sąsajų su amžinybe.
V gavėnios sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »
Gyvojo vandens tėkmė Nors Jėzų, atėjusį į Samarijos miestą, lydėjo kaitri Izraelio saulė ir Jis jautė fizinį nuovargį, bet Jo dvasia buvo žvali, pasirengusi priimti bet kokį gyvenimo netikėtumą. Jis atsisėdo prie Jokūbo šulinio, kurio keli vandens gurkšniai būtų bent iš dalies sumažinę troškulį. Bet Jėzus užmiršo savo poreikius, nes visą dėmesį sutelkė į atėjusią
III gavėnios sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »
Atsimainymas Kaip Dievo sukurta saulė apšviečia žemę ir žadina gamtą pakilti gyventi, taip iš atsimainiusio Jėzaus sklindanti šviesa simbolizuoja, kad kai Jis bus pakeltas ant kryžiaus, visus patrauks prie savęs. Su tikėjimu žiūrėti į Nukryžiuotąjį, tolygu matyti tikrąją Jo atsimainymo esmę – nužudytąjį Avinėlį, kuris, kaip apmiręs kviečio grūdas, prasmegs žemės įsčiose ir trečiąją dieną
II gavėnios sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »
Be gundymų nėra išganymo Gyvenimas be gundymų – ne gyvenimas, o vegetavimas, nes nesuteikia žmogui galimybių, įrodančių, ko jis iš tiesų yra vertas. Kas, atsainiai numodamas ranka į elementarių moralės principų laikymąsi, į pirmą vietą iškelia visų gyvenimo malonumų siekį ir sako: „Aš pagundų neturiu, nes, ką noriu, tai ir darau“, vadovaujasi iš viso Biblijos
I gavėnios sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »
Kam teikiame pirmumą? Dėl Dievo Karalystės yra verta kaskart iš naujo apsispręsti, paklusti Jėzaus mokymui, kad, vis labiau atsiribodami nuo savo ego, galėtume Jame atrasti tikrąją savo vertę, kūrybinių gebėjimų tikslingą pritaikymą, ramybę, poilsį… Jis toliaregiškai mus perspėja, kad žmogus negali suderinti tarnystės dviem skirtingiems šeimininkams. Jis brėžia egzistencinę takoskyrą tarp tarnavimo Jam ir turtui
VIII eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »
Viskas išsipildo atsiduodant Dvasios vedimui Jėzus atėjo į žemę, kad dieviškasis Apreiškimas taptų kūnu. Jo maistas buvo vykdyti Tėvo valią, ir Jis tai darė skatinamas nuolatinės Šventosios Dvasios patepimo inspiracijos (Lk 4, 18). Nors žmonijos išganyme Dievo Sūnaus atperkančioji auka yra aukščiausios meilės esminė dovana, bet visų ir kiekvieno žmogaus išgelbėjimas buvo trijų vienintelio Dievo
VI eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »
Esame druska ir šviesa? Jėzus sako: „Jūs – žemės druska ir pasaulio šviesa (plg. Mt 5, 13 – 14). Druska saugo mėsą nuo sugedimo, o jos dvasinis sūrumas žmones – nuo apgaulingo nuodėmių saldumo pinklių. Koks mūsų širdžių druskos sūrumas? Prisimindami medikų rekomendacijas, valgydami druskos vengiame, nes jos pakankamai (kartais net ir per daug) žmogaus
V eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »
Gyventi atsivertimu Atsivertimas – širdies ir mąstymo kardinalus pasikeitimas veikiant malonei. Neįmanoma įvykdyti Kristaus kvietimą „Atsiverskite, nes čia pat Dangaus Karalystė!“ (Mt 4, 17) vadovaujantis vien savo asmeninėmis pastangomis. Jei žmogus iš tiesų nori paklusti Jėzui, tada jau šis noras keistis yra liudijimas, kad ne jis pats yra šio vidinio dvasinio atsivertimo autorius, bet Tas,
III eilinis sekmadienis A 2017 Skaityti daugiau »
Jis – visada daugiau, nei manome Kristus – genialus Architektas, nes, dar prieš ateidamas į pasaulį, numatė visus Jo Apsireiškimo Betliejuje dalyvius, skyrė jiems atitinkamas užduotis, iš anksto žinojo Įsikūnijimo laiką ir jo padarinius žmonijos istorijos raidai bei jos pabaigai. Tai nebuvo Jo fatališkas veikimas, taip suvaržantis skirtingų žmonių apsisprendimus, kad jie nebūtų galėję rinktis:
KRISTAUS APSIREIŠKIMAS (TRYS KARALIAI) A 2017 Skaityti daugiau »
Į Naujuosius metus – su iškiliuoju kankiniu Laiko tėkmė paradoksali. Kai pagalvojame, kiek mes jau turime metų ir kiek trumpai gali gyventi tas kūdikėlis, kurio gyvybė dėl gimimo komplikacijų kabo ant plauko, tada pradedame giliau suvokti Dievo žodį, bylojantį, kad „viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena“
NAUJIEJI METAI A 2017 Skaityti daugiau »
Leiskime užgimti Kristui Kartais Dievas taip pasinaudoja valdančiųjų leidžiamais įstatymais, kad galėtų tiesiogiai įvykdyti savo planus. Antai dėl ciesoriaus Augusto išleisto įsakymo surašyti visus valstybės gyventojus, Juozapas su savo nėščia sužadėtine Marija keliavo iš Nazareto į Betliejų. Kai Jai atėjo laikas gimdyti, jie nebuvo įleisti net į Betliejaus užeigą, todėl jų priebėga buvo tvartas su
KRISTAUS GIMIMAS (KALĖDOS) A 2016 Skaityti daugiau »
Su Marija įsileidžiame Kristų Viešpats niekada nenaudoja prievartos, kad atimtų žmonėms laisvę rinktis, ir jie būtų priversti elgtis prieš savo valią. Dievas tik duoda švelnų „niuksą“ – geriausią siūlymą – ir todėl nuo pačių žmonių apsisprendimo priklauso, kokiu keliu jie pasuks… Evangelija pagal Luką plačiausiai praveria Kalėdų paslapties uždangą, nes aiškiai liudija, jog tik Mergelei
IV advento sekmadienis A 2016 Skaityti daugiau »
Atsiduoti Jėzui Šventojoje Dvasioje Vienas iš neužmirštamų Jėzaus gyvenimo poelgių – paskutinę žemiško gyvenimo valandėlę savo dvasios atidavimas Viešpačiui (Lk 23, 46). Kai Atpirkėjo kūną, kybantį ant kryžiaus, baigė „draskyti“ perpildytos priešų neapykantos pliūpsniai, Jo siela, tiesiogiai veikiant Šventajai Dvasiai, buvo perduota į Tėvo rankas. Tai – pavyzdys mums, kad paskutinį savo atodūsį žemėje galėtume
II advento sekmadienis A 2016 Skaityti daugiau »
Lemtingi atėjimai: Jo du, o mūsų – vienas Pirmąjį Advento sekmadienį pradedame ruoštis didžiajai Kalėdų šventei, bet mums bažnyčiose skaitoma Evangelija, užuot bent su užuomina bylojusi apie būsimą Ateinančiojo apsireiškimą tvartelyje, prabyla apie Jo antrąjį atėjimą, kuris nepasirengusius susitikti su Sugrįžtančiuoju sukrės iki širdies gelmių (Mt 24, 30). „Žmonės džius iš baimės“ (Lk 21,
I advento sekmadienis A 2016 Skaityti daugiau »
Kito tokio Karaliaus nebus Kai šį sekmadienį Kristaus Karaliaus šventės proga pagalvoji, kad Viešpats Jėzus yra Dievo Sūnus, kuriam pavaldūs dangiškoji Jeruzalė, žvaigždynai, žemė ir visa, kas joje yra, tuomet nulenki prieš Atpirkėją galvą ir sakai: „Jėzau, visa širdimi garbinu Tave ir šlovinu, nes Tu, būdamas Aukščiausiasis, savo nenusakomą meilę, skiriamą kiekvienam žmogui, apvainikavai merdėdamas
KRISTUS, VISATOS VALDOVAS (KRISTUS KARALIUS) A 2014 Skaityti daugiau »
Gailestingumo visuma Kaip gailestingumas be tikėjimo neturi egzistencinio pamato, taip ir tikėjimas be gailestingumo darbų yra nulis. Kodėl reikėtų stengtis daryti gera, jei nebūtų Prisikėlusiojo? Jei Kristus neprisikėlė iš numirusiųjų, iščiulpkime visus egoizmo syvus (plg. 1 Kor 15, 32), nes po mirties mumis domėsis tik žemėje gyvenantys pilkšvos spalvos kirminai… Bet Viešpats kaip feniksas pakilo
XXXIII eilinio laiko savaitė A 2014 Skaityti daugiau »
Gyvenimo prasmė – Šventosios Dvasios vedimas Kai tikintysis atvirai į savo širdį įsileidžia Šventąją Dvasią, ir Jos veikimas savaip užvaldo jį, tada stengiasi vis tvirčiau laikytis Kristaus kelio ir, Dievo Motinos užtariamas, kaip nenustygstantis piligrimas artėja link gerojo Tėvo namų… Neseniai šventėme Visų Šventųjų bei Vėlinių šventes ir mąstėme, jog kanonizuoti šventieji ir viešai neiškelti
XXXII eilinio laiko savaitė A 2014 Skaityti daugiau »
Meilei būdinga duoti Dievo meilė yra kiekvieno žmogaus egzistencijos pamatas. Iš mums nesuvokiamos savo meilės gausumo Jis mus sukūrė, o kai nusidėjome (žr. Rom 5, 12), nepasmerkė, bet savo gailestingos meilės kartelę kilstelėjo iki „beprotybės”, nes dėl maištingo kūrinio išgelbėjimo siuntė į žemę Mylimąjį (Ef 1, 6), ir Jam pavaldūs yra visi, turintieji nors mažiausią
XXX eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Rūpinimasis šeima Vatikane artėjantis link pabaigos Vyskupų Sinodas gilinosi į globaliame ir sekuliarizuotame pasaulyje iškilusius sudėtingus šeimoms iššūkius ir diskusijų metu atvirai kėlė plataus spektro klausimus bei siūlymus, kurie bus baigti formuluoti 2015 spalį, kai vyskupai dalyvaus Sinodo asamblėjoje. Sinodo Tėvai didelį dėmesį skyrė šeimoms, kurios nors dabar dėl įvairių priežasčių negali ar neturi motyvacijos
XXIX eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Ką žmogus įsileidžia į savo vidų? Neseniai viename portale skaičiau apie penkias abiturientes, kurios mažame miestelyje kvietė dvasią, kad iš jos sužinotų apie savo ateitį. Nevertėtų gaišti laiko šiam rašymui, jei tų merginų žaidimas su adata bei siūlu būtų tiesiog nevykusi išdaiga, ir jos visam laikui į šį „nekaltą” užsiėmimą būtų numojusios ranka. Bet, deja,
XXVIII eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Kristus – nesuskaldomas akmuo Spalvinga metaforų kalba Senasis Testamentas byloja apie Dievo ir Jo išrinktosios tautos artumą: „Viešpaties mylimasis turėjo vynuogyną derlingos kalvos atšlaitėse. (…) Dievas pagrįstai tikėjosi, kad bus auginamos vynuogės, bet išaugo rūgštuogės. (…) Galybių Viešpaties vynuogynas yra Izraelio namai (…). Jis laukė teisingumo, ir štai kraujo liejimas! Jis laukė teisumo, ir štai
XXVII eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Kopimas į savas aukštikalnes Šio sekmadienio Evangelijos palyginime apie du sūnus Jėzus sakė, kad vienas sūnus pažadėjo darbuotis tėvo vynuogyne, bet nupėdino savais keliais, o kitas, nors dėl įvairių priežasčių nenorėjo dirbti, bet vėliau apsigalvojo ir ėmė triūsti (plg. Mt 21, 28 – 30). Viešpats į dienos šviesą iškėlė buvusių laisvo elgesio moterų pavyzdį, kurios
XXVI eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Vidinis dėmesingumas Kodėl šio sekmadienio Evangelijoje minimi darbininkai, kuriuos vynuogyno šeimininkas buvo pasamdęs anksti rytą, o atėjus vakarui, užuot jam padėkoję už gautą teisingą suderėtą užmokestį – denarą, į jį žvelgė iš padilbų ir su piktu nepatiklumu priekaištavo, esą jis juos nuskriaudė, nes tiems, kurie trumpiau dirbo, davė irgi denarą? Šis šeimininkas ir pasamdyti darbininkai
XXV eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Išbandymuose slypi laimėjimai „Mums kažkas bloga palinkėjo, nes mūsų šeimą persekioja įvairios nesėkmės ir ligos“, – neretai girdime tokius ar panašius žmonių nusiskundimus, kurių priežastys dažniausiai neturi tiesioginio ryšio su kito asmens neatsakingai kažkada išsprūdusiais žodžiais (tiesa, pasitaiko, kad blogi žodžiai virsta lemtingais prakeikimais, tačiau tai gali būti kito rašinio tema). Kai sekuliarios visuomenės nariai
XXIV eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Dievo rankose – viskas Stebimės Viešpaties Dievo kūrybos galybe, pasitikime Juo, šloviname Jį giesmėmis (plg. 1 Kr 16, 8 – 11), ir tada net mus užklupusiose negandose Jis padeda išlaikyti ramybę. Į viską mokydamiesi žvelgti per malonės prizmę, drauge su tikėjimo karžygiu Jobu galime tarti: „Dievas kuria gėrį, leidžia kerotis ir blogiui, todėl nejau iš
XXIII eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Kas man yra Kristus? Žinome, jog neįmanoma tarnauti dviem šeimininkams (plg. Mt 6, 24), nes kas tai daro, laikosi dvigubais standartais grindžiamos netvarkingos meilės, kuri asmenį iki ausų klampina dvasinės savigriovos pelkėje. Su apaštalu Pauliumi pripažįstame, kad nors Dievo įstatymas yra teisingas, bet, dėl mumyse veikiančių ir mažiausių gimtosios kaltės padarinių, neįstengiame jo visada laikytis
XXI eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Saule apsiausta Kaip Mergelės Marijos širdies sodas buvo laistomas Šventosios Dvasios lietaus lašais ir todėl Jos gyvenimo upelis tapo upe, ir Jos dorybių srovė įsiliejo į Viešpaties jūrą (plg. Sir 24, 31), taip kiekvienas žmogus, vis labiau ieškodamas tiesos įprasminimo gyvenime, nesustabdomai veržiasi į dvasinės brandos aukštumas, kol atranda savąjį laimikį aukštybėse (plg. Fil 3,
ŠVČ. M. MARIJOS ĖMIMAS Į DANGŲ (ŽOLINĖ) A 2014 Skaityti daugiau »
Egzorcizmo svarba nemenksta Kai birželio viduryje Vatikano Dvasininkų kongregacija Tarptautinei egzorcistų asociacijai suteikė juridinio asmens statusą ir patvirtino įstatus, dabartinis Egzorcistų asociacijos prezidentas kun. Francesco Bamonte laiške rašė, jog “šis oficialus pripažinimas yra nepaprastai reikšmingas. Juk per visą ilgametę Bažnyčios istoriją dar niekada nebuvo įkurta Tarptautinė Egzorcistų Asociacija. Tai yra vienas iš laiko ženklų! Šventoji
XVI eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Ką priimame, tai ir sėjame Neseniai popiežius Pranciškus susitiko su trimis vyrais ir trijomis moterimis, kurie prieš kelis dešimtmečius buvo tapę kai kurių dvasininkų lytinio išnaudojimo aukomis. “Dievo ir Jo tautos akivaizdoje esu giliai įskaudintas dėl nuodėmių ir sunkių lytinio išnaudojimo nusikaltimų, kuriuos jūsų atžvilgiu padarė dvasininkai, ir nuolankiai prašau atleidimo. Prašau atleidimo ir už
XV eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Per tiesą – į šviesą Kai mūsų vidinis gyvenimas kasdien stiprinamas krikščioniškų knygų, straipsnių, ypač Šventojo Rašto, skaitymu, mąstymu bei pasiryžimu pažintas tiesas vykdyti, tada nejučiomis formuojasi tvirta mūsų motyvacijos kryptis – visa, kas mums pučia bet kokį melo burbulą, nedvejojant atmesti, o tai, kas veda į tiesą, palaikyti bei puoselėti. Jei savo intelektą stimuliuosime
XIV eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
„Degantys“ apaštalai Petras ir Paulius Ne veltui sakoma, kad tikrieji evangelizatoriai yra šventieji, kurie nėra „įtalpinti“ meniškame vitraže, bet patys yra kaip vitražas. Jų širdys yra skaidrios, ir per jas netrukdomai, tarsi per saulės šviesoje mirguliuojančio vitražo stiklo gabalėlius, prasiskverbia kito pasaulio spinduliai, kurie pasiekia aplinkinius. Vieni iš jų, kaip antai Filipų kolonijos pamaldi gyventoja
Šv. Petras ir Paulius, apaštalai A 2014 Skaityti daugiau »
Mažoje Ostijoje – meilės jūra Gerai, kai bendraudami su Dievu sau priskiriame mažumą, o Jam – visagališkumą, nes tada tolydžio aplaužomi mūsų nelemtos puikybės sparnai, ir mumyse labiau „įrūgsta“ dorybingo nuolankumo „tešla“, iš kurios Jis savo nuožiūra mus taip „minko“, kad taptume Jo gerumo šedevru – nuo amžių numatyto kūrybingiausio plano dalyviais… Dabar Viešpats Tėvas
ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS) A 2014 Skaityti daugiau »
Dievo Dvasia, panardink mus savyje! Visai netikėtas Jėzaus pasirodymas mokiniams buvo viena didžiausių staigmenų jų gyvenime. Jėzaus mirties fakto akivaizdumas apaštalus taip pribloškė, kad jie išgyveno vienišumo liūdesio skausmą, ir žmogiškoji prigimtis kiekvienam iš jų šnibždėjo: „Dabar tu esi našlaitis, palaidojęs savo motiną ir tėvą“. Reikėjo ypatingos malonės, kad Jo mokiniai būtų išlaisvinti iš baimės,
ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) A 2014 Skaityti daugiau »
Žengimas į dangų ir Tėvo diena Pagrindinė Kristaus mokymo ašis yra dangus, iš kurio Jis pirmą kartą į žemę buvo atėjęs, kad, prisikėlęs iš numirusių, po 40 dienų žengtų į dieviškąją šlovę, kuri buvo tarsi trumpai pritemusi, kol Dievo Sūnus žemėje vykdė žmonijos išgelbėjimo pasiuntinybę. Toji neblėstanti šlovė, pasak popiežiaus Benedikto XVI, yra dangus, kuris
KRISTAUS ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) A 2014 Skaityti daugiau »
Tiesos Dvasia, alsuok mumyse! Dievas savo buvimu, artumu ir įvairiomis malonėmis pripildo žmogų. Jis niekada neslopina žmogiškosios prigimties, bet, ateidamas į Jo ieškančiojo širdį, ją taip sukilnina, kad joje prasiveržia maldaujančio šauksmo upokšnis. „Alsuok many, Šventoji Dvasia, kad aš galvočiau, kas šventa! Uždek mane, Šventoji Dvasia, kad aš mylėčiau, kas šventa! Paremk mane, Šventoji Dvasia,
VI Velykų sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Dievo valios tūkstančiai sąskambių Neužmirštami Jėzaus žodžiai: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6). Jei tie, kurie geros valios inspiruojami ieško gyvenimo prasmės ir stengiasi pažinti Jo tiesą, jiems palaipsniui atsiveria tikros antgamtinio gyvenimo laisvės kelias, ir laimingi tie, kurie iki paskutinio atodūsio savojo pažinto ir pamilto egzistencinio kelio – Kristaus – neišmaino
V Velykų sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Einame pro Jo duris Sustok akimirka žavinga, kuri ateini ir nebesugrįžti! Apaštalas Petras, būdamas ant Taboro kalno ir išvydęs nežemiška šviesa spindintį Jėzų ir patirdamas nepaprastą Jo dievystės šlovės spinduliavimo palaimą, visa esybe užsigeidė tą antgamtinę malonę izoliuoti trijų palapinių viduje. Nors jis klydo, bet, trokšdamas kaip vaikas tinkleliu pagauti dangiškos malonės drugelį, išreiškė milijardų
IV Velykų sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Visų Motina Viskas prasidėjo nuo įvykio, kuris patvirtino logikos nekintamą dėsnį: visada mintis gimdo žodį, o paskui veiksmą. Kuo mintis kilnesnė, tuo didingesnis jos brandinamas vaisiaus gėris. Dievo Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų (žr. Jn 1, 14). Įsikūnijimo paslapties raktas slypi gyvojo vandens perpildytoje Dievo širdyje, iš kurios įsižiebė tokia Jo minties kibirkštis,
III Velykų sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Jo beribis gailestingumas Ne tuščias kapas, o Viešpaties pasirodymai mokiniams yra svarbiausi Jo prisikėlimo iš numirusių liudijimai. Kape Kristaus kūno neradimas – tik mirties despotizmo nugalėjimo ir didžiojo žmonijos širdžių perkeitimo aušra. Prisikėlusiojo pasirodymai – esminio pasaulio istorijos lūžio patvirtinimas Jo prisikėlimo antspaudu – nuo šiol kiekvieno tikinčiojo gyvybė, net atsidūrusi mirties glėbyje, yra neįveikiama,
II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) (Dievo Gailestingumo šventė) A 2014 Skaityti daugiau »
Prisikėlusysis yra tapatus Nukryžiuotajam Kai tariame žodžius: „Šįmet Velykos yra savaip kitokios”, tarsi savo pašnekovo klausiame: „Ar tu matai kokį nors šio pasikeitimo skirtumą?” Kiekvieną mąstantįjį Rusijos smogikų klastingi veiksmai Ukrainos pietryčiuose skatina ne tik logiškai samprotauti: „Jei šio karinio konflikto ugnis tarsi giltinė įžengtų per mūsų gimtinės slenkstį, dideli mus ištiktų išbandymai”, bet Kristaus
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) A 2014 Skaityti daugiau »
Karui sakome „ne” Kai žmogus laikosi dvigubų mąstymo ir elgesio standartų, yra ne tik viduje suskilęs, bet tampa pavojingas kitiems. Jis, būdamas šventovėje, per stačiatikių Velykų apeigas gali vienoje rankoje pagarbiai laikyti degančią žvakutę, bet kita ranka gali būti suspausta į kietą kumštį, kuris, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėmis, gali „pavirsti” brutalaus karo simboliu, vykdančiu nežmonišką komandą
VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS A 2014 Skaityti daugiau »
Askezė – klusnumo Viešpatyje šventė Kai dažnam postmodernios visuomenės nariui žodis „askezė“ neretai asocijuojasi su asmens laisvę ir iniciatyvas drausminančiu botagu, tiems, kurie nejučiomis klausia: „Kaip mano vietoje pasielgtų Kristus?“, asmeninės savitvardos motyvacijos daigai kyla iš subtilių Šventosios Dvasios inspiracijų, kurias atgena Jos nenuspėjamo malonės vėjo gūsis (žr. Jn 3, 8). Herberto Vorgrimlerio „Naujajame teologijos
V gavėnios sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Raidė užmuša – dvasia gaivina Neseniai įvykęs įtakingo Švedijos „Gyvenimo žodžio“ bažnyčios pastoriaus Ulfo Ekmano ir jo žmonos Brigitos perėjimas į Katalikų Bažnyčią (beje, jų sunūs Bendžaminas, 7 metus dirbęs „Gyvenimo žodžio“ bendrijos žurnalo redaktoriumi į katalikybę buvo priimtas 2013 metais), vertas krikščioniško apmąstymo. Pastebėtina, kad U. Ekmano idėjomis buvo „apsikrėtę“ ir jaunieji Lietuvos sekmininkai,
IV gavėnios sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Žodžio prasmė glūdi veiksme Kai mintis ir žodis tampa konkrečiu veiksmu, dvasinis pradas įgyja materialaus dalyko formas. Tobuliausia būtybė – Dievas Žodis – tapo kūnu (Jn 1, 14), ir šis Jo sprendimas pranoko visus žmonijos lūkesčius, nes Jėzaus Apsireiškimo šlovės aušra nušvito Kūdikio lopšyje, paskui pasiekė viršūnę, kai Jis, prikaltas ant kryžiaus, visus pradėjo traukti
III gavėnios sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Svarbiau už viską Ne kilniausių svajonių puoselėjimas ir net su visišku pasišventimu atliekami tikėjimo darbai žmogų labiausiai priartina prie gyvojo Dievo, bet kūrinio panašėjimas į patį Kūrėją tinkamiausiai vyksta tada, kai savosios tapatybės tikrumą jis kaskart iš naujo atranda skaitydamas ir apmąstydamas Dievo žodį. Nėra svarbesnio tikslo kaip kaskart giliau pažinti Neregimąjį ir vis drąsiau
II gavėnios sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Artėjant Gavėniai Kai kurie skaitytojai, iškart ir iš anksto su tam tikra skepsio doze neskubėkite sakyti: „Ir vėl ateina Gavėnia, – kas man iš to, ką man ji naujo gali suteikti?..”, bet savo minčių sraute pasistenkite pagauti šį ar panašų „sparnuotą” samprotavimą, mąstymo „gaudykle” jį truputį užlaikykite, Šventojo Rašto tikėjimo šviesoje patikrinkite jo teisingumo laipsnį,
VIII eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Visuomenei bundant Kai Ukrainos Aukščiausios Rados kai kuriems įtakingiems politikams (ir prezidentui V. Janukovyčiui), pasak politologų, dėl valdžios bei verslo įtakų sričių nesutariant su tam tikra vietos deputatų oligarchų dalimi ir dėl kitų nežinomų aplinkybių, buvo desperatiškai duotas neadekvatus makabriškas valdžios įsakymas specialiosioms pajėgoms šturmuoti Kijevo Maidano aikštėje susirinkusių protestuotojų barikadas, nebebuvo įmanoma išvengti aukų
VII eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Geidulių melas ir gyvenimo tiesa Tiesiaširdžio Jėzaus žodžiai: „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mt 5, 28) yra įspėjimas visiems, kurie, nepaisydami sąžinės priekaištų, per netvarkingą žvilgsnio geidimą lengvabūdiškai įsileidžia į savo vidų netyrumo geidulį, kuris taip susilpnina mąstymą bei panaikina budrumą, kad pagundos pritarimo metu kartais leidžiasi į beprotišką gašlumo
VI eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Tikėjimo ir meilės sintezė Šių metų sausio pabaigoje popiežius Pranciškus pasiuntė žinią Popiežiškosios mokslų akademijos nariams, susirinkusiems į viešą posėdį, kurio tema buvo skirta šv. Tomui Akviniečiui, minint jo „Doctor Angelicus“ (“Angeliškasis Daktaras”) liturginę dieną. Popiežius kvietė apmąstyti šviesiąją tikėjimo dimensiją ir ryšį su tiesa bei meile, žvelgti ne tik proto akimis, bet taip pat
V eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Tik alkdami Jėzaus tampame Jo verti Šių metų sausio 16 dieną popiežius Pranciškus šv. Mišių homilijoje kalbėjo apie kai kurių dvasininkų moralinius nuopolius – Bažnyčią sukrėtusius skandalus, kurie šiuo metu metu nepraranda aktualumo… Jau homilijos antraštės žodžiai – “Dievo tautai duodame užnuodytą maistą“ – suponuoja mintį, kad kartais ganytojai Dievo žodžio tiesą savo netinkamo gyvenimo
III eilinis sekmadienis A 2014 Skaityti daugiau »
Pasinerti į gyvojo vandens šaltinį Kai vėlai vakare šiam straipsneliui ieškojau Šventojo Rašto paralelinių minčių ir kitos krikščioniškos medžiagos, kuri teiktų tam tikrą impulsą rašymui apie Kristaus krikštą, patyriau savotišką sielos pasinėrimo į Viešpaties gyvenimo vandenis palaiminimą. Per dvasinį skaitymą bei apmąstymą iš naujo suvokiau, kad Jėzaus krikštijimasis Jordano upėje buvo ne tik įvadas į
KRISTAUS KRIKŠTAS A 2014 Skaityti daugiau »
Kas man yra Kalėdos? „Galybių Dievas su savo didinga šlovės mantija virto šviesa. Ir vieną dieną Jis nusileido žemyn, pakeliui nusivilkdamas“, – rašė George Herbertas, ir mums užminė mįslę: „Ką Dievo Sūnus prarado gimdamas Betliejuje ir tapdamas kūriniu?“ Savo neapsakomu nusižeminimu Jis visiems paliudijo, kad kai reikia, Dievas savo esybe gali taip susimažinti, kad, jei
IV advento sekmadienis A 2013 Skaityti daugiau »
Išlaisvinti iš kalėjimo vienutės Kai kartais į žmogaus širdį įsismelkia nerimastinga abejonė ir sukelia įvairių minčių, jis pirmiausia jas ištiria, ir, atmetęs tas, kurios klaidingos, laikosi tiesos. Šv. Jonas Krikštytojas, dėl ištikimybės Kristui – kilniausiam tikėjimo siekiui ir gyvenimo idealui – atidūręs kalėjime, kurio tikslas – sugniuždyti asmenybės orumą, idant atsižadėtų savų įsitikinimų, galėjo pelnytai
III advento sekmadienis A 2013 Skaityti daugiau »
Dovana Jam ir sau Ne ryškiai degančios spalvingų eglių girliandos, akis rėžiančios parduotuvių vitrinose reklamos, didžiulės kai kurių prekių nuolaidos ir tik kartą per metus atėjimas su šeimynykščiais į šv. Kūčių vakaro pamaldas išreiškia didžiosios Kalėdų šventės prasmę, bet Kristaus gimtadienio šventės šventimą geriausiai apibūdina mūsų paprastas, natūralus, kasdienis ruošimasis padovanoti Viešpačiui tokią dovaną, kurios
II advento sekmadienis A 2013 Skaityti daugiau »
Budėti Viešpatyje Rašymo temą siūlo gyvenimas. Antai neseniai mus sukrėtė į tragišką avariją patekusio Biržų klebono kun. Daliaus Tubio mirtis, kurios artumas skatina mus tarti: „Dieve, išliek gailestingumo vandenis jam amžinybėje, o jo mamai suteik savosios stiprybės išgyventi skausmingiausią netektį… Advento sekmadienio Evangelijos kvietimas stengtis puoselėti sąmoningą bei ramų budrumą tiesiogiai nėra taikomas velioniui kun.
I advento sekmadienis A 2013 Skaityti daugiau »
Advento aušroje Advento pirmojo sekmadienio Evangelijos pradžia – Jėzaus palyginimas: „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant“ (Mt 24, 37). Kodėl Kristus savo antrąjį atėjimą sugretina su Lamecho sūnumi Nojumi, kuris gyveno Artimųjų Rytų II prieškristiniu laikotarpiu, tai yra apie 1056 metais po pasaulio sukūrimo? Po pirmųjų tėvų nuopolio, žmonių moralinis
I advento sekmadienis A 2010 Skaityti daugiau »
Taisykime Viešpačiui kelią! Kalėdų laukimo laikotarpyje tarsi feniksas iš pelenų iškyla Jėzaus šauklys – Jonas Krikštytojas. Jo išskirtinį vaidmenį per atgailą paruošti izraelitus Dievo Sūnaus atėjimui aiškiai nurodė evangelistas Matas: „O jis buvo tasai, apie kurį pranašas Izaijas pasakęs: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus!“ (Mt 3, 3). Keliai keliams nelygu. Kuo
II advento sekmadienis A 2010 Skaityti daugiau »
Laukiame Ateinančiojo Įsivaizduokim, kokios mintys mūsų galvoje suktųsi, jei mes drauge su šv. Jonu Krikštytoju būtume atsidūrę kalėjime? Nors ir žinotume, kad Dievui leidus esame neteisėtai įkalinti už tai, kad stengiamės būti ištikimi Kristui, bet turbūt imtume ir pagalvotume: „Ar ateis Jis mūsų aplankyti? Juk iš Jono mokinių girdėjome, kad Jis kažkur netoli už šio
III advento sekmadienis A 2010 Skaityti daugiau »
Prieškalėdinis susimąstymas „Kristaus gimimas buvo toksai“ (Mt 1, 18). Žodis „toksai“ čia reiškia, kad Jėzaus gimimas buvo fenomenalus, kad Dievo Sūnaus pradėjimas nebuvo kilęs iš vienas kitą mylinčių vyro ir moters kūniškos aistros, bet priešingai – Švč. M. Marija tapo nėščia nuo Šventosios Dvasios išsiliejimo. Neturintis analogų įvykis primena svarbų dalyką: kiekvienas žmogus, kuris su
IV advento sekmadienis A 2010 Skaityti daugiau »
Kalėdų centre – Nazareto Šeima Dievo Sūnui tebus amžina garbė, kuris, iš meilės savo kūriniams, Kalėdų naktį įsikūnydamas perkeitė Visatą ir pakeitė visų žmonių istorijos likimą… Tačiau Jėzui vos spėjusiam pasigėrėti Švč. M. Marijos ir šv. Juozapo meile bei džiaugsmu, priimti trijų Išminčių dovanas (bene gražiausia iš jų – Išminčių išmintingiausias poelgis – prieš mažąjį
ŠVENTOJI ŠEIMA A 2010 Skaityti daugiau »
Peržengiant Naujųjų metų slenkstį Kai atsiduriame įvairiausių darbų ir rūpesčių sūkuryje, atrodo, kad laikas dar greičiau bėga. Todėl stabtelėkime ir atverdami Naujųjų metų pirmą puslapį savęs paklauskime: „Ar aš, trokšdamas gyventi vien intensyviau, per tuos praeinančius metus savęs labiau neišeikvojau ir neišsibarsčiau?“ O gal galiu prisipažinti: „Šįmet labiau stengiausi suderinti maldą ir krikščionišką meditaciją su
NAUJIEJI METAI A 2011 Skaityti daugiau »
Negęstanti Epifanijos šviesa Kartais giedrią naktį žvelgdami į švytinčias žvaigždes stebimės jų gausa ir pagarbiname Kūrėją už Jo neaprėpiamus visatos tolius. Jei didingo dangaus skliauto grožio mums, pavyzdžiui, neužstoja medžių šakos, tuomet, nors trumpai užvertę galvas bei susimąstę, stovime tyloje ir nenorime net krustelėti. Tačiau visai kitaip kadaise nutiko trims Rytų išminčiams (kunigiškos persų kastos
KRISTAUS APSIREIŠKIMAS (TRYS KARALIAI) A 2011 Skaityti daugiau »
Kristaus Krikštas – Dievo Dvasios išsiliejimas Kristaus apsireiškimas prie Jordano upės – tai Jo pasiuntinybės tarnauti ir Gerosios Žinios skelbimo pradžia, idant pirmiausia išrinktos tautos žmonės suprastų, jog Jis yra Mesijas – nekalčiausias Dievo Avinėlis, kurio svarbiausia misija, susitapatinant su nuodėminga žmonija, ją pakrikštyti ant kryžiaus mirties krikštu (Lk 12, 50) ir savo prisikėlimo iš
KRISTAUS KRIKŠTAS A 2011 Skaityti daugiau »
Jis naikina nuodėmes ir krikštija Dvasia Šio sekmadienio Evangelija siejasi su neseniai švęsta Kristaus Krikšto švente. Kai paskutinį Kalėdų sekmadienį ant pakrikštyto Jėzaus nužengė Šventoji Dvasia ir Jis jau pasirengė perkeisti pasaulį, taip dabar šv. Jonas Krikštytojas Jį pristato kaip Dievo Avinėlį, kuris atliks tai, ko niekas iš žmonių giminės nepajėgus padaryti – sunaikins pasaulio
II eilinis sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Atsiversti – visa būtimi atsigręžti į Dievą Kai Jėzus, pakrikštytas Jordano vilnyse ir atmetęs visus velnio gundymus dykumoje, sugrįžo į Galilėją, pirmieji Jo žodžiai buvo šie: „Atsiverskite, nes čia pat Dangaus Karalystė!“ (Mt 4, 17). Jei būtų norėjęs, tuo metu Jis galėjo dar šitaip ar panašiai prabilti: „Trisdešimt metų laukiau šios dienos! Dabar Dvasios patepimo
III eilinis sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Kalno pamokslas „Esate palaiminti, palaiminti…“, – tokie Viešpaties Jėzaus žodžiai kaip amžinojo gyvenimo šaltinis liejosi (nuo kalno viršūnės žemyn) į Dievo išsiilgusiųjų ir šiaip smalsių žydų širdis. Kiek jos atsivėrė, tiek ir to gyvojo vandens atsigėrė… Kristaus aštuoni palaiminimai visada buvo ir bus kiekvieno krikščionio panašėjimo į Dievo Sūnų siauri takai, kuriais jiems lemta žengti
IV eilinis sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Jo malonių šviesolaidžiai Mums Viešpats Jėzus nedavė kito pasirinkimo, išskyrus šį: būti Jo šviesos laidininkais aplinkiniams (Mt 5, 13 – 16). Kristus nemokė: „Jūs būkite (ar būsite) žemės druska ir pasaulio šviesa, bet Jis sakė: ”Jūs jau esate druska ir šviesa…“. Krikščionys čia ir dabar yra pašaukti būti dvasiniu raugu, kuris kyla ir plečiasi… Galbūt
V eilinis sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Meilės radikalumas Anuomet Jėzus, prilyginęs save su nužengusiai iš dangaus duonai, papiktino kai kuriuos savo mokinius ir jie murmėjo: „Kieti Jo žodžiai, kas gali jų klausytis (Jn 6, 60) ir juos vykdyti!“ Ir šiais kompiuterių laikais, kai gyvename laicistinėje visuomenėje, kurioje siekiama išstumti Dievą į žmonių gyvenimo paribį, išgirdę šio sekmadienio Evangeliją, raginančią mylėti priešus
VII eilinis sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Šifruokime Jo Karalystės kodą Kas gi yra Dievo Karalystė ir Jo teisumas, kurių ieškojimas yra aukščiausias kiekvieno krikščionio prioritetas (Mt 6, 33)? Kad atrastume šiuos dalykus, Jėzus mus moko per daug nesirūpinti savo gyvybe, valgiu, drabužiu ir ateinančios dienos reikalais. Jei, pasak vieno teologo, „pasaulio rūpesčių trejybė“ – ką valgysime, ką gersime, kuo vilkėsime –
VIII eilinis sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Dievo meilėje nėra šešėlių Gilindamiesi į daugeliui žinomą Jėzaus gundymo pasakojimą patiriame nuostabą. Tas, kuris vienu kvėptelėjimu galėjo visiems laikams nuo Žemės paviršiaus nupūsti savo maištinguosius priešininkus demonus, – tai bent netikėtumas – bendrauja su piktąja dvasia (iš pirmo žvilgsnio) tarsi su sau lygiu asmeniu. Dar daugiau. Jis leidžiasi jos nešamas, pastatomas ant Jeruzalės šventyklos
I gavėnios sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Jo atsimainymas – tai mūsų atsinaujinimas „Nuo to meto, kai Petras išpažino, kad Jėzus yra Kristus, gyvojo Dievo Sūnus, Mokytojas „pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti […], būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti“ (Mt 16, 21). Petras nesutiko su ta žinia, kiti juo labiau jos nesuprato. Šiame kontekste įvyksta paslaptingas
II gavėnios sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Pašaukti garbinti Sekmadienio Evangelija liudija, kad Viešpats Jėzus keliaudamas į Galilėją užsuko į Samarijos miestą Sicharą (Jn 4, 5). Po kelionės Jėzus buvo nuvargęs, tačiau Jame plakė nenuilstama Širdis, kuri paskatino Jį sulaužyti klaidingą stereotipą – išankstinį žydų nusistatymą nebendrauti su samariečiais, kuriuos jie laikė nešvariais, tai yra nevertais apeiginio bendravimo. Todėl prisėdęs prie šulinio
III gavėnios sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Praregėjęs neregys Negalėjai Jėzau, praeiti pro šalį ir nepažvelgti į elgetą, kurio akys niekada nematė ne tik savo gimdytojos veido, bet negalėjo išvysti ir Tavęs – savo Kūrėjo bei Atpirkėjo. Šis aklasis yra žmonių giminės simbolis, nes visi mes gimstame dvasiškai akli ir kūdikystėje esame sielos neregiai. Bet ir vėliau ne visi norime praregėti. Kiek
IV gavėnios sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Lozoriau, išeik! Lozorius – kaip sergantis pasaulis, kurį Jėzus atėjo ne išgydyti, bet prikelti naujam gyvenimui. Reikėjo, kad po keturių dienų iš tvaiką skleidžiančio mirusio Lozoriaus kūno pradėtų sklisti perkeičiančios malonės kvapas, bylojantis, kad žemėje atsiveria dangiškosios karalystės durys. Juk tik Dievas biologinės mirties pažeistus ir pūvančius kūno organus padaro gyvybingus bei sveikus. Tik Jis
V gavėnios sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
„Osana“ ir mirtis – Jėzaus lemtis Verbų sekmadienį Bažnyčia taip sumaniai sujungia Kristaus išaukštinimą ir Jo kančią ant kryžiaus, kad jie tampa iki tolimiausių Visatos ribų vilnijančiu šauksmu: „Visų laikų Žemės gyventojai, neužmirškite, kad jūs savo nuodėmėmis ant kryžiaus pasmerkėte Tą, kuris vienintelis ateina Viešpaties vardu!“ (Mt 21, 9). Dievo žodis neklaidingai moko, kad visi
VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS A 2011 Skaityti daugiau »
Jis mirė ir prisikėlė dėl mūsų Nelengva šiuolaikiniam žmogui tikėti Velykų išsipildymu. Per Kalėdas bažnyčiose matome gimusio Kūdikėlio dailią medinę figūrą, kuri aiškiai išreiškia Jėzaus įsikūnijimo faktą. Besišypsantis dieviškas Vaikelis daugeliui priimtinesnis nei prisikeliančio iš kapo Kristaus atvaizdas, nes kūdikius, primenančius naujagimį Jėzų, mes dar išvystame gatvėse ar parkų skveruose, o Prisikėlusįjį galime pamatyti tiktai
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) A 2011 Skaityti daugiau »
Neužmirštamam Popiežiui – altoriaus garbė Motinos diena, Dievo Gailestingumo šventė ir popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacija. Štai tokia šiemet spalvinga Atvelykio sekmadienio švenčių puokštė ir neišardoma jų kompozicinė jungtis! Vos devynerių metų sulaukęs Karolis Vojtyla neteko mamos Emilijos, kuri savo vaikams (ir vyresniajam sūnui Edmundui) nuo pat kūdikystės skiepijo meilę Jėzui ir Marijai. Todėl nenuostabu,
II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) (Dievo Gailestingumo šventė) A 2011 Skaityti daugiau »
Piligrimo kelionė Kaip jūros bangos užlieja smėlio smiltis ir grįžta atgal, taip ir panašiai esti ir su krikščioniškomis šventėmis: jos ateina, pasiekia aukščiausią liturginį tašką – per pamaldas išsiilgusiųjų širdis pripildo gyvojo vandens ir… pradeda atslūgti. Prisikėlusiojo šlovinimas per Eucharistijos šventimą bažnyčioje juk negali trukti ištisą dieną. Yra laikas Jį šlovinti šventovėje ir yra laikas
III Velykų sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Tavo pažįstamas balsas Gerojo Ganytojo sekmadienio Evangelija jau pirmuoju sakiniu įplieskia vidinės įtampos ugnį, nes Jėzus diagnozuoja žmogaus vidinio sugedimo vėžį. Dėl aiškumo Jo metaforą truputį išplėskime: „Jei kas bijodamas sargo į avių gardą neina pro vartus, bet į mūrinį aptvarą be stogo įkopia slapčia per žemą jo sieną, tas yra vagis ir plėšikas“ (plg.
IV Velykų sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Jo grožio suvilioti Jėzus yra švyturys ir tik paskui – kelias, tiesa ir gyvenimas. Jis pirmiausia mus kaip nakties plaštakę pritraukia savo akinančia šviesa prie savęs. Nors iš pradžių tikėjimo pažinimo kelyje mes esame kūdikiai, bet pamažu Jo mumyse besiplečianti malonė atveda mus į savaip paradoksalią išmintį: Tėvo namuose išties daug buveinių, tačiau garbingiausios yra
V Velykų sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Mes – ne pasaulio vaikai Prieš dvejus metus Holivudo žvaigždė Raselas Krou (Russell Crowe) viename interviu yra kalbėjęs apie šiuolaikinės kartos pripratinimą prie lėkštumo ir apie cinizmo nuodų plitimą visuomenėje. Cinizmui būdingas atviras moralinių normų ignoravimas ar net tyčiojimasis iš žmonių, besilaikančių dorovinių principų. Tai matome kasdieninėje žiniasklaidoje, kuri pirmiausia dėl asmeninių vertelgiškų motyvų vaikosi
VI Velykų sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Jis įžengė ir mes žengsime „Trys Knygoje neaprašyti mūsų Brolio Jėzaus stebuklai: pirmas, kad Jis buvo žmogus kaip tu ir aš; antras, kad turėjo humoro jausmą; ir trečias, kad Jis ir nugalėtas žinojo esąs nugalėtojas“, – tai poeto Kahlilo Gibrano žodžiai, kurie gali būti priskirti Šeštinių šventės nemonotoniškam įprasminimui. Savo visų darbų plunksna anapusybės Gyvenimo
KRISTAUS ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) A 2011 Skaityti daugiau »
Jos perkeičiančioji malonė Švč. M. Marija ir Jėzaus mokiniai Šventosios Dvasios troško, Jos laukė ir Ji išsiliejo ant jų tarsi Viktorijos krioklio vandenys. Jų ūžesys pasiekė ir net tų Jeruzalės miestelėnų ausis, kurių širdys buvo aptukusios ir apkurtusios. Kai kurie iš jų, matydami apaštalus, įvairiomis kalbomis skelbiančius Dievo darbus, užuot pripažinę Jo visagališkumą kreivomis lūpomis
ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) A 2011 Skaityti daugiau »
Nepaprastas gimimas Iz 49, 1 – 6; Apd 13, 22 – 26; Lk 1 57 – 66. 80. Kiekvieno sūnaus gimimas Izraelyje buvo svarbus įvykis siejamas su ypatingu Dievo palaiminimu. Betarpiškas Dievo įsikišimas pasireiškė Jono Krikštytojo gimimo atveju, nes šis atėjo į pasaulį tada, kai jo gimdytojai buvo jau senyvo amžiaus. Tame gimime iš pat
ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO GIMIMAS A 2011 Skaityti daugiau »
Keturgubas meilės santykis Tapytojas Pinturicchis (1454 – 1513) paveiksle „Šv. Augustinas, jūros pakrantėje mąstantis apie Švč. Trejybės slėpinį“ vaizduoja vyskupą, kuris stovėdamas jūros įlankos pakrantėje iškėlęs rankas klausiamai žvelgia į tuštumą. Šalia Augustino pavaizduotas berniukas, kuris kriaukle semia jūros vandenį ir pila į iškastą duobutę. Galbūt mažylis neketino visą jūrą perpilti į tą duobelę, bet
ŠVENČIAUSIOJI TREJYBĖ A 2011 Skaityti daugiau »
Eikime – tik be ramentų! Ką Tu, Viešpatie, paslėpei nuo tų, kurie pernelyg pasitiki tik savimi, ir jiems bet kuri kita žmonių nuomonė – nė motais? Tu nuo besididžiuojančių savimi paslėpei nuolankumo ir klusnumo dovanas, nes jei primygtinai būtum jas davęs, tai jie savo kreivomis kojomis jas kaip kiaulės būtų sutrypę… (Mt 7, 6). Tačiau
XIV eilinis sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Lobio atradimas Daugeliui dangaus karalystė yra kaip paslėptas lobis, migla uždengtas dalykas, nes jos kaip rytmetį kylančios saulės plikomis akimis neišvysi, rankomis neužčiuopsi ir jos kvapo neužuosi. Dieviškos karalystės mįslę įminti mums padeda nežemiškas „pojūtis“ – tikėjimo malonė, nes tik ji gali mums drąsiai priminti dažnai užmirštamą Jėzaus tiesą: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“ (Mk 5,
XVII eilinis sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Valtis, blaškoma bangų 2011 08 07 Sekmadienio Evangelija. Tuojau po minios pavalgydinimo Jėzus prispyrė mokinius sėsti į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą, kol jis atleisiąs minią. Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir atėjus vakarui, jis buvo ten vienas. Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų,
XIX eilinis sekmadienis A 2011 Skaityti daugiau »
Iš upelio tapusi jūra Išskyrus Dievą, neturintį jokio nepastovumo, viskas pasaulyje kinta. Nors per įsikūnijimo nuolankumą Dievo Sūnus virto tarsi nykštuku ir Jam reikėjo kaip mums ir dėl mūsų augti „išmintimi, metais ir malone“ (Lk 2, 52), tačiau Jo žemiškojo gyvenimo kilnumo netemdė nė mažiausias nuodėmės šešėlis. Per savo kančią, mirtį ir prisikėlimą Kristus tapo
ŠVČ. M. MARIJOS ĖMIMAS Į DANGŲ (ŽOLINĖ) A 2011 Skaityti daugiau »