VI Velykų sekmadienis A 2014

Tiesos Dvasia, alsuok mumyse!

Dievas savo buvimu, artumu ir įvairiomis malonėmis pripildo žmogų. Jis niekada neslopina žmogiškosios prigimties, bet, ateidamas į Jo ieškančiojo širdį, ją taip sukilnina, kad joje prasiveržia maldaujančio šauksmo upokšnis. „Alsuok many, Šventoji Dvasia, kad aš galvočiau, kas šventa! Uždek mane, Šventoji Dvasia, kad aš mylėčiau, kas šventa! Paremk mane, Šventoji Dvasia, kad aš vis skleisčiau, kas šventa! Globok mane, Šventoji Dvasia, kad neprarasčiau, kas šventa!” Tai – kupina gyvybės malda, kuria meldėsi šv. Augustinas Aurelijus ir neliko neišklausytas. Jis, pasižymėdamas šventu gyvenimu, Šventosios Dvasios stiprinamas, parašė tokių svarbių ir aktualių krikščioniškų raštų, kurie šį didįjį konvertitą iškėlė į garsiausių krikščionių mąstytojų gretą.

Šv. Augustino minėtos maldos pirmasis kreipinys – vienas iš svarbiausių. Juk jei mūsų mintys, veikiant Dvasiai Parakletui, išties kasdien sąmoningai kreipiamos į krikščioniškus dalykus, tuomet kiekvieno mūsų dvasia vis daugiau įgyja dieviškos išminties, kurios dėka tampame pasirengę ieškoti teisingų sprendimų visose gyvenimo situacijose. Kai patys asmeniškai patiriame Dievo Dvasios pagalbą bei paramą, tada (dėkodami už jau suteiktas malones) būname drąsesni vėl melsti naujų palaiminimų (ne vien sau, o dar dažniau – kitiems), idant visi galėtume dėkoti ir garbinti Viešpatį už tai, ką Jis iš savo gailestingumo mums teikiasi suteikti.

Dieviškų dovanų turėjimas krikščionis įpareigoja jomis dalytis su aplinkiniais, nes parašyta: „Neimkite Dievo malonės veltui!” (2 Kor 6, 1), todėl mes turėtume dažnai prašyti Šventąją Dvasią, kad patys brangindami, tai kas šventa, gebėtume ir kitiems skleisti (visu savo gyvenimu liudyti) tai, kas svarbiausia, būtent – Kristų ir Jo mokymą.

Popiežius Paulius VI apaštališkame paraginime „Evangelii nuntiandi” (Dėl evangelizacijos šiuolaikiniame pasaulyje) rašė: „Evangelizacijos technika yra geras dalykas, tačiau ji, net būdama pažangiausia, negalėtų pakeisti tylaus Šventosios Dvasios veikimo. Be Jos vaisių neduos nė tobuliausias evangelizuotojo parengimas. Be Jos žmogaus širdies nepaveiks nė įtikinamiausia dialektika. Be Jos ir labiausiai išplėtoti sociologiniai bei psichologiniai metodai greitai pasirodo beverčiai.

Gyvename Bažnyčioje laikotarpiu, ypač paženklintu Dvasios. Visur stengiamasi Ją geriau pažinti – tokią, kokią Ją apreiškia Raštas. Su džiaugsmu pasiduodama Jos įkvėpimui. Apie Ją buriamasi; norima leistis būti Jos vadovaujamiems. Tačiau jei jau Dievo Dvasiai visame Bažnyčios gyvenime tenka iškili vieta, tai būtent Bažnyčios misija skelbti Evangeliją yra sritis, kur Ji labiausiai veikia. Neatsitiktinai didysis proveržis evangelizuoti Sekminių rytą įvyko dvelkiant Šventajai Dvasiai”.

Šio sekmadienio Evangelijoje pasigirsta artėjančių Sekminių akordai. Jėzus mokiniams kalba apie savo Tėvo beribį gerumą, nes Jis siųs Šventąją Tiesos Dvasią (Jn 14, 16 – 17), kuri ne tik lieka su tikinčiaisiais per amžius, bet atveria jų širdis bei protus, kad su tikėjimu ir meile vis giliau pažintų ir priimtų Išganytojo kančią bei prisikėlimą ir kad leistų Dievo Dvasiai nebetrukdomai veikti jų širdyse.

Artėjant Dievo Dvasios – mūsų Globėjos – šventei, su tikėjimu kviečiame į savo širdis Švenčiausios Trejybės trečiąjį Asmenį, kad mes, kaip ir Kristus, galėtume be dvejonių ne vien sau (prisiminę per mus veikiančio Dievo atliktus darbus) pripažinti: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane, kad neščiau Gerąją Naujieną vargdieniams” (Lk 4, 18), bet dar svarbiau, kad mes kiekvienas savyje galėtume aiškiai matyti ir mumyse be perstojo stiprėjančias krikščioniško tokias charakterio savybes, kaip pamaldumą, dorumą, ištikimybę, sąžiningumą, garbingumą, susivaldymą, nuosaikumą ir kitas, kurių visuma mums patiems galėtų liudyti, jog mes išties stengiamės asmeniniu gyvenimu panašėti į Kristų.

Šį sekmadienį vyks rinkimai į Europos Parlamentą. Šia proga Lietuvos Vyskupų kreipimasis visus rinkėjus pakvietė atsakingai rinkti tik tuos asmenis, kurie jau, būdami minėtame Parlamente, išties, kai reikėjo, be užuolankų krikščioniškoms vertybėms tarė „taip”. Tuos, kurie dar abejoja, kokį kandidatą rinkti, teapšviečia Šventoji Dvasia ir tepaskatina rinkti tuos būsimus parlamentus, kurių teisingi žodžiai dera su jų poelgiais. Tegul sąžiningas lietuvių parlamentarų darbas Briuselyje bus nors nedidelis, bet svarus indėlis į svarbių sprendimų priėmimą.
Tiesos Dvasia, apšviesk mus, kad ypač krikščionių elgesys vis mažiau skirtųsi nuo jų tariamų žodžių…

Kun. Vytenis Vaškelis