Ką žmogus įsileidžia į savo vidų?
Neseniai viename portale skaičiau apie penkias abiturientes, kurios mažame miestelyje kvietė dvasią, kad iš jos sužinotų apie savo ateitį. Nevertėtų gaišti laiko šiam rašymui, jei tų merginų žaidimas su adata bei siūlu būtų tiesiog nevykusi išdaiga, ir jos visam laikui į šį „nekaltą” užsiėmimą būtų numojusios ranka. Bet, deja, šie jų bandymai išsiburti tapo spiritizmo seansais, iš kurių sausam neįmanoma išlipti: jei kviečiama piktoji dvasia, ji ir ateina…
Be abejo, pirmiausia su tomis spiritizmo seansų baisiai išgąsdintomis ir priblokštomis merginomis reikėtų asmeniškai pasikalbėti, nes gal būt, norėdamos savaip pagarsėti, visus išgyvenimus pernelyg sureikšmino ar kaip balioną išpūtė… Vis dėlto yra reali tikimybė, kad jos patyrė realų demonišką puolimą, kuris galėjo stipriai pažeisti jų psichiką, atimti ramybę bei apkartinti gyvenimo džiaugsmą.
Manau, kad iškart net penkių nukentėjusių merginų patirtis yra savotiškas kvietimas vėl sugrįžti prie karčių Dievo įsakymo: „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną” sulaužymo vaisių apmąstymo. Šios abiturientės, kurios mokėsi vidurinėje mokykloje, matyt, nebuvo įspėtos ar nepriėmė į širdį, kokias kartais sunkiai išgydomas vidines žaizdas gali sukelti nepamatuotai smalsus žvilgsnis, nukreiptas į spiritizmą, susijusį su burtais, magija, okultizmo, ezoterikos ir kitomis panašiomis praktikomis. Paminėkime bent kelias.
Visos okultinės praktikos – būrimai iš Taro ir kitokių kortų, užkeikimai, spiritizmas, horoskopų skaitymas, ypač juodoji magija, kuria siekiama per atstumą užkerėti žmogų ar net jam sukelti ligas ir mirtį, ezoterika, bioenergetika ir spekuliacija ekstrasensiniais sugebėjimais, kerėjimas, šamanizmas ir pagaliau ateistinės ir teistinės krypties satanizmas, uždegantis šviesą šėtono veikimui ir taip pat panašūs dalykai – gali būti pavadinti magijos rūšimis.
Verta pastebėti, jog ta magija, per kurią užmezgami kontaktai su okultinėmis blogio jėgomis ir jomis manipuliuojama, kad būtų padidintos visų įsitraukusių asmenų į ją galios, neturi nieko bendra su tais magijos veiksmais, tai yra tam tikrais artistiniais triukais, kuriuos atlieka, pavyzdžiui, iliuzionistai kokiose nors cirko patalpose. Kadangi šiuose vaidybiniuose magų pasirodymuose nėra jokių okultinio užtaiso elementų, todėl jie žiūrovams nekelia pavojaus.
Tačiau magija, išreiškianti žmogaus ambicijas valdyti daiktus ir net asmenis visiškai atsiribojus nuo Dievo valios, bet kokia kaina siekti savo įgeidžių patenkinimo ir pakenkti kitiems atliekant tuos veiksmus, kuriuose slypi blogio dvasia, yra morališkai neteisėta.
Būrimas, kai būrėja iš kortų programuoja patiklaus kliento ateitį yra tuštybė ir šarlataniškumas, o tas asmuo, kuris į ją kreipiasi tikėdamas burtais, nusideda. Blogiausia, kai būrėjos, naudodamos kortas, praktikuoja magiją ir aiškiaregystę. Tuomet gali pasireikšti dar stipresnė piktųjų dvasių įtaka, kuri apraizgo šėtoniškais kerais pas būrėją atėjusio žmogaus dvasią ir gyvenimą. Tada jam reikia ne tik gilios atgailos ir Susitaikymo sakramento dovanos, bet už jį meldžiamasi išlaisvinimo maldomis, o sunkesniu atveju tą nelaimėlį tenka ir egzorcizuoti.
Spiritizmas – mirusių asmenų dvasių iškvietimo seansai, kurių metu joms užduodami klausimai ir laukiama atsakymų. Biblija ir Bažnyčios mokymas smerkia ir draudžia bet kokias spiritizmo formas, nes spiritizmo seanso metu gaunami įvairūs atsakymai gali būti ne tik kažkokie triukai ar įsikalbėjimai, bet ir paranormalūs keisti reiškiniai, turintys sąsajų su tamsybių pasaulio jėgomis. Seanso metu gali įvykti blogiausias dalykas – pasireikšti tiesioginis piktųjų dvasių puolimas, kurio metu dalyvaujantys spiritizme asmenys rizikuoja susirgti neurozėmis, patirti psichikos sutrikimus ar net būti demonų apsėsti.
Domėjimasis horoskopais nėra nekaltas užsiėmimas, nes tai irgi priskiriama prie melagingų astrologijos ateities spėjimo būdų. Yra nemažai save vadinančių katalikais, kurie, deja, rytą pradeda ne malda į Aukščiausiąjį, o klausimu: ką gi šiandien man pasakys horoskopas? Jei tai vyksta kasdien, žmogus net nebepastebi, jog tos horoskopų žinutės ne tik jo protą programuoja, bet jos ir jo širdį valdo ir pasąmonėje giliomis šaknimis išsikeroja. Skaudžiausia, kad tikėjimas horoskopais visada mažina tikėjimą Dievu, nes tada atveriame savo širdis ne Jo veikimui, bet horoskopų „išsipildymų” pasireiškimui.
Šia proga noriu patarti: jei kas nors prisimintumėte, jog, pavyzdžiui, jūsų namuose knygų lentynoje yra knygų ar kažkokių leidinių apie burtus, horoskopus, kortas, sapnininkus, ezoteriką, magiją ir kitus panašius dalykus, ir turite kažkokių amuletų, talismanų, įvairių „laimės” pakabukų, akmenukų ir kitų panašių „smulkmenų”, tuomet reikėtų tuos leidinius sudeginti, suplėšyti ar suskaldyti ir išmesti į jiems skirtą vietą.
Tegul išlaisvinančioji Jėzaus malonė visada sruvena mumyse…
Kun. Vytenis Vaškelis