Eilinis laikotarpis A

Jis tebelaukia Kai užeiname į bažnyčią pasimelsti, atsinaujina mūsų neregimoji bendrystė su Tuo, kuris ir dieną, ir naktį čia esti. Jis nori su mumis bendrauti labiau nei mes su Juo. Jis yra iniciatorius, kviečiantis mus nurimti, kad galėtume įsiklausyti ir tyloje bei savo širdyje išgirstume tokius ar panašius žodžius: „Brangus žmogau, jei, būdamas mano artumoje,

Nusigręžti nuo visko, kas atitraukia nuo Jo Visada įsižiebia viltis, kai pašnekovas, turintis priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų, yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, atlieka išpažintį ir prašo, kad už jį pasimelstų. Ne kartą teko matyti, kaip tas pasiryžėlis dėl silpnos valios ir stiprios priklausomybės dažnai vėl įkrisdavo į priklausomybės duobę, bet jo neblėstantis noras

Kam teikiame pirmumą? Dėl Dievo Karalystės yra verta kaskart iš naujo apsispręsti, paklusti Jėzaus mokymui, kad, vis labiau atsiribodami nuo savo ego, galėtume Jame atrasti tikrąją savo vertę, kūrybinių gebėjimų tikslingą pritaikymą, ramybę, poilsį… Jis toliaregiškai mus perspėja, kad žmogus negali suderinti tarnystės dviem skirtingiems šeimininkams. Jis brėžia egzistencinę takoskyrą tarp tarnavimo Jam ir turtui

Viskas išsipildo atsiduodant Dvasios vedimui Jėzus atėjo į žemę, kad dieviškasis Apreiškimas taptų kūnu. Jo maistas buvo vykdyti Tėvo valią, ir Jis tai darė skatinamas nuolatinės Šventosios Dvasios patepimo inspiracijos (Lk 4, 18). Nors žmonijos išganyme Dievo Sūnaus atperkančioji auka yra aukščiausios meilės esminė dovana, bet visų ir kiekvieno žmogaus išgelbėjimas buvo trijų vienintelio Dievo

Esame druska ir šviesa? Jėzus sako: „Jūs – žemės druska ir pasaulio šviesa (plg. Mt 5, 13 – 14). Druska saugo mėsą nuo sugedimo, o jos dvasinis sūrumas žmones – nuo apgaulingo nuodėmių saldumo pinklių. Koks mūsų širdžių druskos sūrumas? Prisimindami medikų rekomendacijas, valgydami druskos vengiame, nes jos pakankamai (kartais net ir per daug) žmogaus

Gyventi atsivertimu Atsivertimas – širdies ir mąstymo kardinalus pasikeitimas veikiant malonei. Neįmanoma įvykdyti Kristaus kvietimą „Atsiverskite, nes čia pat Dangaus Karalystė!“ (Mt 4, 17) vadovaujantis vien savo asmeninėmis pastangomis. Jei žmogus iš tiesų nori paklusti Jėzui, tada jau šis noras keistis yra liudijimas, kad ne jis pats yra šio vidinio dvasinio atsivertimo autorius, bet Tas,

Kito tokio Karaliaus nebus Kai šį sekmadienį Kristaus Karaliaus šventės proga pagalvoji, kad Viešpats Jėzus yra Dievo Sūnus, kuriam pavaldūs dangiškoji Jeruzalė, žvaigždynai, žemė ir visa, kas joje yra, tuomet nulenki prieš Atpirkėją galvą ir sakai: „Jėzau, visa širdimi garbinu Tave ir šlovinu, nes Tu, būdamas Aukščiausiasis, savo nenusakomą meilę, skiriamą kiekvienam žmogui, apvainikavai merdėdamas

Gailestingumo visuma Kaip gailestingumas be tikėjimo neturi egzistencinio pamato, taip ir tikėjimas be gailestingumo darbų yra nulis. Kodėl reikėtų stengtis daryti gera, jei nebūtų Prisikėlusiojo? Jei Kristus neprisikėlė iš numirusiųjų, iščiulpkime visus egoizmo syvus (plg. 1 Kor 15, 32), nes po mirties mumis domėsis tik žemėje gyvenantys pilkšvos spalvos kirminai… Bet Viešpats kaip feniksas pakilo

Gyvenimo prasmė – Šventosios Dvasios vedimas Kai tikintysis atvirai į savo širdį įsileidžia Šventąją Dvasią, ir Jos veikimas savaip užvaldo jį, tada stengiasi vis tvirčiau laikytis Kristaus kelio ir, Dievo Motinos užtariamas, kaip nenustygstantis piligrimas artėja link gerojo Tėvo namų… Neseniai šventėme Visų Šventųjų bei Vėlinių šventes ir mąstėme, jog kanonizuoti šventieji ir viešai neiškelti

Meilei būdinga duoti Dievo meilė yra kiekvieno žmogaus egzistencijos pamatas. Iš mums nesuvokiamos savo meilės gausumo Jis mus sukūrė, o kai nusidėjome (žr. Rom 5, 12), nepasmerkė, bet savo gailestingos meilės kartelę kilstelėjo iki „beprotybės”, nes dėl maištingo kūrinio išgelbėjimo siuntė į žemę Mylimąjį (Ef 1, 6), ir Jam pavaldūs yra visi, turintieji nors mažiausią

 Rūpinimasis šeima Vatikane artėjantis link pabaigos Vyskupų Sinodas gilinosi į globaliame ir sekuliarizuotame pasaulyje iškilusius sudėtingus šeimoms iššūkius ir diskusijų metu atvirai kėlė plataus spektro klausimus bei siūlymus, kurie bus baigti formuluoti 2015 spalį, kai vyskupai dalyvaus Sinodo asamblėjoje. Sinodo Tėvai didelį dėmesį skyrė šeimoms, kurios nors dabar dėl įvairių priežasčių negali ar neturi motyvacijos

Ką žmogus įsileidžia į savo vidų? Neseniai viename portale skaičiau apie penkias abiturientes, kurios mažame miestelyje kvietė dvasią, kad iš jos sužinotų apie savo ateitį. Nevertėtų gaišti laiko šiam rašymui, jei tų merginų žaidimas su adata bei siūlu būtų tiesiog nevykusi išdaiga, ir jos visam laikui į šį „nekaltą” užsiėmimą būtų numojusios ranka. Bet, deja,

Kristus – nesuskaldomas akmuo Spalvinga metaforų kalba Senasis Testamentas byloja apie Dievo ir Jo išrinktosios tautos artumą: „Viešpaties mylimasis turėjo vynuogyną derlingos kalvos atšlaitėse. (…) Dievas pagrįstai tikėjosi, kad bus auginamos vynuogės, bet išaugo rūgštuogės. (…) Galybių Viešpaties vynuogynas yra Izraelio namai (…). Jis laukė teisingumo, ir štai kraujo liejimas! Jis laukė teisumo, ir štai

Kopimas į savas aukštikalnes Šio sekmadienio Evangelijos palyginime apie du sūnus Jėzus sakė, kad vienas sūnus pažadėjo darbuotis tėvo vynuogyne, bet nupėdino savais keliais, o kitas, nors dėl įvairių priežasčių nenorėjo dirbti, bet vėliau apsigalvojo ir ėmė triūsti (plg. Mt 21, 28 – 30). Viešpats į dienos šviesą iškėlė buvusių laisvo elgesio moterų pavyzdį, kurios

Vidinis dėmesingumas Kodėl šio sekmadienio Evangelijoje minimi darbininkai, kuriuos vynuogyno šeimininkas buvo pasamdęs anksti rytą, o atėjus vakarui, užuot jam padėkoję už gautą teisingą suderėtą užmokestį – denarą, į jį žvelgė iš padilbų ir su piktu nepatiklumu priekaištavo, esą jis juos nuskriaudė, nes tiems, kurie trumpiau dirbo, davė irgi denarą? Šis šeimininkas ir pasamdyti darbininkai

Išbandymuose slypi laimėjimai „Mums kažkas bloga palinkėjo, nes mūsų šeimą persekioja įvairios nesėkmės ir ligos“, – neretai girdime tokius ar panašius žmonių nusiskundimus, kurių priežastys dažniausiai neturi tiesioginio ryšio su kito asmens neatsakingai kažkada išsprūdusiais žodžiais (tiesa, pasitaiko, kad blogi žodžiai virsta lemtingais prakeikimais, tačiau tai gali būti kito rašinio tema). Kai sekuliarios visuomenės nariai

Dievo rankose – viskas Stebimės Viešpaties Dievo kūrybos galybe, pasitikime Juo, šloviname Jį giesmėmis (plg. 1 Kr 16, 8 – 11), ir tada net mus užklupusiose negandose Jis padeda išlaikyti ramybę. Į viską mokydamiesi žvelgti per malonės prizmę, drauge su tikėjimo karžygiu Jobu galime tarti: „Dievas kuria gėrį, leidžia kerotis ir blogiui, todėl nejau iš

Kas man yra Kristus?  Žinome, jog neįmanoma tarnauti dviem šeimininkams (plg. Mt 6, 24), nes kas tai daro, laikosi dvigubais standartais grindžiamos netvarkingos meilės, kuri asmenį iki ausų klampina dvasinės savigriovos pelkėje. Su apaštalu Pauliumi pripažįstame, kad nors Dievo įstatymas yra teisingas, bet, dėl mumyse veikiančių ir mažiausių gimtosios kaltės padarinių, neįstengiame jo visada laikytis

Saule apsiausta Kaip Mergelės Marijos širdies sodas buvo laistomas Šventosios Dvasios lietaus lašais ir todėl Jos gyvenimo upelis tapo upe, ir Jos dorybių srovė įsiliejo į Viešpaties jūrą (plg. Sir 24, 31), taip kiekvienas žmogus, vis labiau ieškodamas tiesos įprasminimo gyvenime, nesustabdomai veržiasi į dvasinės brandos aukštumas, kol atranda savąjį laimikį aukštybėse (plg. Fil 3,

Egzorcizmo svarba nemenksta Kai birželio viduryje Vatikano Dvasininkų kongregacija Tarptautinei egzorcistų asociacijai suteikė juridinio asmens statusą ir patvirtino įstatus, dabartinis Egzorcistų asociacijos prezidentas kun. Francesco Bamonte laiške rašė, jog “šis oficialus pripažinimas yra nepaprastai reikšmingas. Juk per visą ilgametę Bažnyčios istoriją dar niekada nebuvo įkurta Tarptautinė Egzorcistų Asociacija. Tai yra vienas iš laiko ženklų! Šventoji

Ką priimame, tai ir sėjame  Neseniai popiežius Pranciškus susitiko su trimis vyrais ir trijomis moterimis, kurie prieš kelis dešimtmečius buvo tapę kai kurių dvasininkų lytinio išnaudojimo aukomis. “Dievo ir Jo tautos akivaizdoje esu giliai įskaudintas dėl nuodėmių ir sunkių lytinio išnaudojimo nusikaltimų, kuriuos jūsų atžvilgiu padarė dvasininkai, ir nuolankiai prašau atleidimo. Prašau atleidimo ir už

Per tiesą – į šviesą  Kai mūsų vidinis gyvenimas kasdien stiprinamas krikščioniškų knygų, straipsnių, ypač Šventojo Rašto, skaitymu, mąstymu bei pasiryžimu pažintas tiesas vykdyti, tada nejučiomis formuojasi tvirta mūsų motyvacijos kryptis – visa, kas mums pučia bet kokį melo burbulą, nedvejojant atmesti, o tai, kas veda į tiesą, palaikyti bei puoselėti. Jei savo intelektą stimuliuosime

„Degantys“ apaštalai Petras ir Paulius  Ne veltui sakoma, kad tikrieji evangelizatoriai yra šventieji, kurie nėra „įtalpinti“ meniškame vitraže, bet patys yra kaip vitražas. Jų širdys yra skaidrios, ir per jas netrukdomai, tarsi per saulės šviesoje mirguliuojančio vitražo stiklo gabalėlius, prasiskverbia kito pasaulio spinduliai, kurie pasiekia aplinkinius. Vieni iš jų, kaip antai Filipų kolonijos pamaldi gyventoja

Mažoje Ostijoje – meilės jūra  Gerai, kai bendraudami su Dievu sau priskiriame mažumą, o Jam – visagališkumą, nes tada tolydžio aplaužomi mūsų nelemtos puikybės sparnai, ir mumyse labiau „įrūgsta“ dorybingo nuolankumo „tešla“, iš kurios Jis savo nuožiūra mus taip „minko“, kad taptume Jo gerumo šedevru – nuo amžių numatyto kūrybingiausio plano dalyviais… Dabar Viešpats Tėvas

Artėjant Gavėniai Kai kurie skaitytojai, iškart ir iš anksto su tam tikra skepsio doze neskubėkite sakyti: „Ir vėl ateina Gavėnia, – kas man iš to, ką man ji naujo gali suteikti?..”, bet savo minčių sraute pasistenkite pagauti šį ar panašų „sparnuotą” samprotavimą, mąstymo „gaudykle” jį truputį užlaikykite, Šventojo Rašto tikėjimo šviesoje patikrinkite jo teisingumo laipsnį,

Visuomenei  bundant  Kai Ukrainos Aukščiausios Rados kai kuriems įtakingiems politikams (ir prezidentui V. Janukovyčiui), pasak politologų, dėl valdžios bei verslo įtakų sričių nesutariant su tam tikra vietos deputatų oligarchų dalimi ir dėl kitų nežinomų aplinkybių, buvo desperatiškai duotas neadekvatus makabriškas valdžios įsakymas specialiosioms pajėgoms šturmuoti Kijevo Maidano aikštėje susirinkusių protestuotojų barikadas, nebebuvo įmanoma išvengti aukų

Geidulių melas ir gyvenimo tiesa  Tiesiaširdžio Jėzaus žodžiai: „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mt 5, 28) yra įspėjimas visiems, kurie, nepaisydami sąžinės priekaištų, per netvarkingą žvilgsnio geidimą lengvabūdiškai įsileidžia į savo vidų netyrumo geidulį, kuris taip susilpnina mąstymą bei panaikina budrumą, kad pagundos pritarimo metu kartais leidžiasi į beprotišką gašlumo

Tikėjimo ir meilės sintezė  Šių metų sausio pabaigoje popiežius Pranciškus pasiuntė žinią Popiežiškosios mokslų akademijos nariams, susirinkusiems į viešą posėdį, kurio tema buvo skirta šv. Tomui Akviniečiui, minint jo „Doctor Angelicus“ (“Angeliškasis Daktaras”) liturginę dieną. Popiežius kvietė apmąstyti šviesiąją tikėjimo dimensiją ir ryšį su tiesa bei meile, žvelgti ne tik  proto akimis, bet taip pat

Tik alkdami Jėzaus tampame Jo verti  Šių metų sausio 16 dieną popiežius Pranciškus šv. Mišių homilijoje kalbėjo apie kai kurių dvasininkų moralinius nuopolius – Bažnyčią sukrėtusius skandalus, kurie šiuo metu metu nepraranda aktualumo… Jau homilijos antraštės žodžiai – “Dievo tautai duodame užnuodytą maistą“ – suponuoja mintį, kad kartais ganytojai Dievo žodžio tiesą savo netinkamo gyvenimo

Jis naikina nuodėmes ir krikštija Dvasia Šio sekmadienio Evangelija siejasi su neseniai švęsta Kristaus Krikšto švente. Kai paskutinį Kalėdų sekmadienį ant pakrikštyto Jėzaus nužengė Šventoji Dvasia ir Jis jau pasirengė perkeisti pasaulį, taip dabar šv. Jonas Krikštytojas Jį pristato kaip Dievo Avinėlį, kuris atliks tai, ko niekas iš žmonių giminės nepajėgus padaryti – sunaikins pasaulio

Atsiversti – visa būtimi atsigręžti į Dievą Kai Jėzus, pakrikštytas Jordano vilnyse ir atmetęs visus velnio gundymus dykumoje, sugrįžo į Galilėją, pirmieji Jo žodžiai buvo šie: „Atsiverskite, nes čia pat Dangaus Karalystė!“ (Mt 4, 17). Jei būtų norėjęs, tuo metu Jis galėjo dar šitaip ar panašiai prabilti: „Trisdešimt metų laukiau šios dienos! Dabar Dvasios patepimo

Kalno pamokslas „Esate palaiminti, palaiminti…“, – tokie Viešpaties Jėzaus žodžiai kaip amžinojo gyvenimo šaltinis liejosi (nuo kalno viršūnės žemyn) į Dievo išsiilgusiųjų ir šiaip smalsių žydų širdis. Kiek jos atsivėrė, tiek ir to gyvojo vandens atsigėrė…  Kristaus aštuoni palaiminimai visada buvo ir bus kiekvieno krikščionio panašėjimo į Dievo Sūnų siauri takai, kuriais jiems lemta žengti

Jo malonių šviesolaidžiai Mums Viešpats Jėzus nedavė kito pasirinkimo, išskyrus šį: būti Jo šviesos laidininkais aplinkiniams (Mt 5, 13 – 16). Kristus nemokė: „Jūs būkite (ar būsite) žemės druska ir pasaulio šviesa, bet Jis sakė: ”Jūs jau esate druska ir šviesa…“. Krikščionys čia ir dabar yra pašaukti būti dvasiniu raugu, kuris kyla ir plečiasi… Galbūt

Meilės radikalumas Anuomet Jėzus, prilyginęs save su nužengusiai iš dangaus duonai, papiktino kai kuriuos savo mokinius ir jie murmėjo: „Kieti Jo žodžiai, kas gali jų klausytis (Jn 6, 60) ir juos vykdyti!“ Ir šiais kompiuterių laikais, kai gyvename laicistinėje visuomenėje, kurioje siekiama išstumti Dievą į žmonių gyvenimo paribį, išgirdę šio sekmadienio Evangeliją, raginančią mylėti priešus

Šifruokime Jo Karalystės kodą Kas gi yra Dievo Karalystė ir Jo teisumas, kurių ieškojimas yra aukščiausias kiekvieno krikščionio prioritetas (Mt 6, 33)? Kad atrastume šiuos dalykus, Jėzus mus moko per daug nesirūpinti savo gyvybe, valgiu, drabužiu ir ateinančios dienos reikalais. Jei, pasak vieno teologo, „pasaulio rūpesčių trejybė“ – ką valgysime, ką gersime, kuo vilkėsime –

Nepaprastas gimimas Iz 49, 1 – 6; Apd 13, 22 – 26; Lk 1 57 – 66. 80. Kiekvieno sūnaus gimimas Izraelyje buvo svarbus įvykis siejamas su ypatingu Dievo palaiminimu. Betarpiškas Dievo įsikišimas pasireiškė Jono Krikštytojo gimimo atveju, nes šis atėjo į pasaulį tada, kai jo gimdytojai buvo jau senyvo amžiaus. Tame gimime iš pat

Keturgubas meilės santykis Tapytojas Pinturicchis (1454 – 1513) paveiksle „Šv. Augustinas, jūros pakrantėje mąstantis apie Švč. Trejybės slėpinį“ vaizduoja vyskupą, kuris stovėdamas jūros įlankos pakrantėje iškėlęs rankas klausiamai žvelgia į tuštumą. Šalia Augustino pavaizduotas berniukas, kuris kriaukle semia jūros vandenį ir pila į iškastą duobutę. Galbūt mažylis neketino visą jūrą perpilti į tą duobelę, bet

Eikime – tik be ramentų! Ką Tu, Viešpatie, paslėpei nuo tų, kurie pernelyg pasitiki tik savimi, ir jiems bet kuri kita žmonių nuomonė – nė motais? Tu nuo besididžiuojančių savimi paslėpei nuolankumo ir klusnumo dovanas, nes jei primygtinai būtum jas davęs, tai jie savo kreivomis kojomis jas kaip kiaulės būtų sutrypę… (Mt 7, 6). Tačiau

Lobio atradimas Daugeliui dangaus karalystė yra kaip paslėptas lobis, migla uždengtas dalykas, nes jos kaip rytmetį kylančios saulės plikomis akimis neišvysi, rankomis neužčiuopsi ir jos kvapo neužuosi. Dieviškos karalystės mįslę įminti mums padeda nežemiškas „pojūtis“ – tikėjimo malonė, nes tik ji gali mums drąsiai priminti dažnai užmirštamą Jėzaus tiesą: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“ (Mk 5,

Valtis, blaškoma bangų 2011 08 07 Sekmadienio Evangelija. Tuojau po minios pavalgydinimo Jėzus prispyrė mokinius sėsti į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą, kol jis atleisiąs minią. Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir atėjus vakarui, jis buvo ten vienas. Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų,

Iš upelio tapusi jūra Išskyrus Dievą, neturintį jokio nepastovumo, viskas pasaulyje kinta. Nors per įsikūnijimo nuolankumą Dievo Sūnus virto tarsi nykštuku ir Jam reikėjo kaip mums ir dėl mūsų augti „išmintimi, metais ir malone“ (Lk 2, 52), tačiau Jo žemiškojo gyvenimo kilnumo netemdė nė mažiausias nuodėmės šešėlis. Per savo kančią, mirtį ir prisikėlimą Kristus tapo

Kas Aš esu tau? Kai vaikai jaučia, kad iš juos mylinčių tėvų sklinda neapsimestino pamaldumo, dėmesingos kantrybės ir nuoširdaus rūpestingumo spinduliai, tada jiems tėvai – gailestingo gerumo ąžuolai, kurių paunksnėje saugu ir ramu. Dar labiau mums visiems turėtų būti gera, kai esame šalia Kristaus ir Jame. Tada mums nekyla klausimai, kas yra Jėzus ir kuo

Jis dėl mūsų daug iškentėjo Kai Jėzus savo mokinių klausė, kuo Jį laiko žmonės, tada apaštalas Petras stebėtinai taikliai ir trumpai apibūdino savo Mokytojo nepakartojamą pasiuntinybę ir Jo visa pranokstantį kilmingumą (Mt 16, 16). Tačiau kai netrukus Viešpats užsiminė apie savo neišvengiamą kančią, tuomet dingo Petro imlumas atsiliepti dieviškos malonės švelniam dvelksmui, kuris jį būtų

Mylėti – melstis ir įspėti „Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jei jis paklausys, tu laimėjai savo brolį“ (Mt 18, 15), – taip moko Kristus, ir Jo žodžiai niekuo kitu nepakeičiami. Dabartinės kalbos žodyne vienareikšmiškai aiškinama, kad žodis „barti“ reiškia kitą žmogų koneveikti ar jam priekaištauti. Neradau šiam minėtam

Daugiau nei septyniasdešimt septynis kartus „Apmaudas ir pyktis – šie taip pat yra bjaurūs dalykai, tik nusidėjėlis laiko juos apsiglėbęs“ (Sir 27, 30). Instinktyviai ir malonės veikiami šalinamės bet kokio akivaizdaus blogio, kuris galėtų ne tik sudergti mūsų sielos šventovę, bet ją ir išniekinti. Kategoriškai atmetame visus fizinio smurto veiksmus. Bet kodėl neretai toleruojame psichologinį

Pirmiesiems – pirmosios vietos Kas turi didesnę vertę: ar sūriu prakaitu iškovotas Europos krepšinio aukso medalis, ar už viso gyvenimo triūsą Viešpatyje laimėtas nevystantis vainikas? Džiaugiuosi Lietuvos krepšininkų pergalėmis šiame tarptautiniame krepšinio čempionate. Beje, jame lietuvaičiai jau nelaimės medalių, tačiau manau, kad tebegalioja kylančios krepšinio žvaigždės – Jono Valančiūno viešai duoto pažado – per pėsčiųjų

Sūnų priešprieša Visais laikais netrūksta sūnų ir dukrų, kurie savo tėvams, kurie, kai juos kviečia padirbėti, be užuolankų drebia: „Nenoriu“ (Mt 21, 29). Jokiu būdu neskubėkime ant savo neklusnių vaikų pykti ir moralizuoti. Kai akis į akį susiduriame su papiktinančiu priešiškumu, tai – pirmiausia mums išbandymas. Jei mes suskubsime pagalvoti: „Kaip mano vietoje pasielgtų Jėzus?“

Jėzus ir šv. Teresėlė Jėzus, iš anksto žinodamas, koks žemiškasis likimas Jo laukia, pradėjo kalbėti apie šeimininką, kuris įveisė vynuogyną ir išnuomojo vynininkams (Mt 21, 33). Atėjus derliaus nuėmimo metui, jis siuntė pas juos tarnus, o vėliau net savo sūnų, kad būtų atiduota teisėtai šeimininkui priklausanti vaisių dalis. Žinome, kad šis vynuogynas simbolizuoja Izraelio tautą,

Nors esame užsiėmę, bet girdime Tave Didžiausias Tavo, Viešpatie Jėzau, dėmesys buvo saviesiems – izraelitams, – nes pas juos pirmiausia atėjai. Toks buvo Dievo planas: per išrinktąją žydų tautą išganymo šviesa vėliau turėjo nušvisti ir visoms pagonių tautoms. Nors į Dangaus Karalystės pokylį, Tu, Išganytojau, palyginimu apie karalaičio vestuves (Mt 22, 1 – 14) kvietei

Dievui duokime pirmiau ir daugiau Kiek dar ilgai mūsų Viešpačiui teks kęsti rafinuotą žmonių veidmainystę? Iš neapykantos ir pavydo kyla velniškas suktumas: fariziejai su erodininkais susimoko Jėzų pagauti kalbant „netiesą“ ir gauti pretekstą susidorojimui. Tačiau vargas žmogui, kuris išdrįsta spęsti pinkles Dievo Sūnui, nes jei jis sukyla prieš tiesą ir Dievą, tada jis pats sau

Neišsemiamybė Kas gi ji? Be abejo, meilė. Vienų žmonių suvulgarinta iki kraštutinumų, o kitų -iškelta iki pat dangaus. Tačiau esminė tiesa yra viena: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16). Taigi tikroji meilė kyla iš Dievo ir grįžta pas Jį,

Tyrumas ir veidmainystė 2011 10 30 Sekmadienio Evangelija. Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius: „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys

Pasimatymo valanda 2011 11 06 Sekmadienio Evangelija. Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palydinimą: „Su Dangaus Karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė

Talentas šviesoje ir tamsoje 2011 11 13 Sekmadienio Evangelija.  Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: „Vienas žmogus, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą. Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus – ir iškeliavo. Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir

Teisingumo atkūrimas 2011 11 20 Sekmadienio Evangelija. Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje. Ir tars