ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO GIMIMAS A 2011

Nepaprastas gimimas

Iz 49, 1 – 6; Apd 13, 22 – 26; Lk 1 57 – 66. 80.

Kiekvieno sūnaus gimimas Izraelyje buvo svarbus įvykis siejamas su ypatingu Dievo palaiminimu. Betarpiškas Dievo įsikišimas pasireiškė Jono Krikštytojo gimimo atveju, nes šis atėjo į pasaulį tada, kai jo gimdytojai buvo jau senyvo amžiaus. Tame gimime iš pat pradžių vyko ypatingi įvykiai ir ypatingas Dievo dalyvavimas.

Biologinis Zacharijo ir Elžbietos nevaisingumas nebuvo jų kaltė, bet dažnai mūsų dvasinis nevaisingumas yra susijęs su blogu požiūriu į Dievo dalykus. Į apmirusį, ne dėl jų kaltės, gyvenimą įžengia Dievas ir be gimdytojų dovanos, duoda naują prasmę jų pašaukimui. Gražus ryšys pasiliko su Zachariju, kuris hebrajiškai reiškia ,, Dievas prisiminė mane“. Dažnai yra taip, kad žmogus pats savo gyvenime atsitraukia neatsižvelgdamas į Dievo dalyvavimą, kuris jo laukia, o pats pabėga nuo to, ką galėtų gauti.

Dievui įkvėpus Elžbietos ir Zacharijo vaikelis gavo Jono vardą, kas hebrajiškai reiškia ,,Dievas apdovanojo savo malone“. Nuo pačios pradžios gimusis buvo palaiminimu ne tik nevaisingiems gimdytojams, bet ir kaimynams ir giminėms, kurie atėjo ir džiaugėsi su jais. Pagaliau šv. Jono atėjimu į pasaulį džiaugėsi pats Jėzus ir pasinaudojo visas Izraelis. Taip turėtų būti visada, kad net mažas gėris, mažas įvykis, ar tuo labiau eilinis vaiko gimimas, turi mums teikti džiaugsmą. Pasaulis būtų daug gražesnis, jeigu mokėtume džiaugtis kitų džiaugsmu netgi tuo nereikšmingu.

Vaikelis Dievo įsikišimo dėka gavo Jono vardą. Tuo būdu Viešpats Dievas norėjo pabrėžti, kad Jo dovanos visada yra didesnės, negu mūsų lauktos ir negu mes sugebame tai suprasti ir aprėpti savo protu. Jono atveju Dievo dovanos didis priklauso ne tik nuo to, kad gimė iš senyvo amžiaus gimdytojų, bet jis atėjo tam, kad skelbtų maloningumą Dievo, kuris atidavė savo Sūnų. Jonas turėjo būti Jo pirmtaku ir paruošti Jo atėjimui kelią.

Kiek tokių apgaulingai nedidelių įvykių ir mažareikšmių dalykų prabėgo pasaulio istorijos bėgyje. Dažnai atsitinka, kad pradžioje nenorėti vaikai pagreitina savo neatsakingų gimdytojų brandumą. Būtent tie bejėgiai ir silpni vaikai sugeba paveikti, kad patrauktų tėvus į tikėjimą ir Bažnyčią. Gal mums tai yra tylus ir nereikšmingas įvykis, bet tai yra labai svarbus Dievo darbas. Nes nebus įmanoma tai Dieviškai intervencijai pasiekti mūsų dažnai pražudytų gyvenimų.

Bažnyčia švenčia savo šventųjų mirties dieną, kaip jų gimimą dangui. Šv. Jonas yra išimtis. Liturginiame kalendoriuje pasiliko jo natūralus gimtadienis, atsižvelgiant į tai, kad per savo gyvenimą ir pašaukimą, per savo šventumą ir gautų malonių gausybę, buvo iškeltas virš kitų šventųjų. Tai angelas išpranašavo apie jo gimimą, o jis tapo pašventintas jau savo motinos įsčiose. Kai paaugo, paliko viską, išėjo į dykumą ir visiškai pasišventė Dievui ir savo pašaukimui. Nuo tada vieną dieną pasigirdo jo balsas: Ateina Išganytojas, reikia pasiruošti jo atėjimui. Jonas yra Jo pirmtakas. Jordane krikštija Izraelio atgailautojus, iš to ir Krikštytojo vardas to Krikštytojo vardas. Jo mirties vieta buvo kalėjimas, o jo nukirstą galvą gavo svetimautoja Erodiada. Šventas Jonas yra pavyzdys, o kartu apsauga nuo mūsų bailumo ir daugelio mažų išdavysčių. Negalime būti nendrėmis siūbuojančiomis į dešinę ir į kairę, gyventi be pažiūrų ir įsitikinimų ir būti tais, kurie vietoj sąžinės vadovaujasi baime ir žmonių nuomonėmis. Nevalia mums savo lobio, krikščionybės, parduoti ir savo sąžinės už bet ką, neišlaikome dėmesio iš to nualiname save, esame pirkliai, kadangi iškeičiame neįkainuojamus dalykus į beverčius.

Šiandien didžiojo šventojo, kokiu yra Jonas Krikštytojas, gimimo šventėje galime paklausti, ar mes taip pat tiesiame kelius Viešpačiui, kad galėtų Jis įžengti į mūsų, į mūsų bičiulių, giminių, kurie dar yra toli nuo Jo sielas?

Kun. Leszek Skalinski SDS
Vertė kun. Edmundas Rinkevičius 2011 06 24