Čia galite užduoti Jums rūpimus klausimus.
Jeigu atsakymą norite gauti asmeniškai, būtinai tai nurodykite!
El. pašto adresas reikalingas tam, kad galėtume atsakyti į Jūsų klausimą asmeniškai.
Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.
Jūsų įrašai paskelbiami tik tada, kai juos peržvelgia Administracija!
Administracija pasilieka teisę įrašus redaguoti arba jų neskelbti.
306 įrašai(-ų).
GJK!,
rekomendavo skaityti knygą Lorna Byrne "Vilties žinia". Kadangi su angelų pasauliu reikia elgtis atsakingai, norėčiau žinoti specialistų nuomonę apie šios autorės knygas.
rekomendavo skaityti knygą Lorna Byrne "Vilties žinia". Kadangi su angelų pasauliu reikia elgtis atsakingai, norėčiau žinoti specialistų nuomonę apie šios autorės knygas.
Atsakė: Administracija
Sveiki,
Katalikams nereikėtų skaityti šios autorės knygų, nes ji pristato angelus ir jų paskirtį visai kitaip nei moko Katalikų Bažnyčia. Katalikų Bažnyčios Katekizmas sako: "Angelai yra dvasiniai kūriniai, kurie be paliovos garbina Dievą ir patarnauja, vykdydami Jo išganingus planus kitų kūrinių atžvilgiu.Jie yra apsupę Kristų, savo Viešpatį. Jie Jam patarnauja, ypač Jam vykdant žmonių išganymo misiją" (plg. KBK 328-336, 350-352). Kad kiekvienas žmogus turi savo Angelą, tai tiesa, bet priešingai, negu sako autorė savo knygose, angelai yra dvasinės, todėl neregimos būtybės.
Angelų paskirtis pirmiausia garbinti Dievą, tarnauti Kristui ir pagelbėti žmonėms pasiekti išganymą. O Lornos Byrne angelai rūpinasi tik žmogaus sveikata, sėkme ir gerove. Jie neveda link santykio su Dievu ir link amžinojo gyvenimo. Kartais jiems priskiriamos netgi Dievo savybės, tarsi jie būtų visagaliai ir pajėgiantys padaryti visa, ko žmogus prašo.
Taigi, nors šios autorės knygose yra ir tikrai gerų paraginimų (pavyzdžiui, kvietimas mylėti save ir kitus žmones, neteisti ir pan.), ją galima priskirti prie New Age ideologija besiremiančių autorių, kurie iš visų religijų ir tikėjimų savo nuožiūra surankioja dalykus ir sulipdo iš jų mūsų laikų vartotojams tinkantį produktą, pridengtą "dvasingumo" šydu.
kun. Arnoldas
Katalikams nereikėtų skaityti šios autorės knygų, nes ji pristato angelus ir jų paskirtį visai kitaip nei moko Katalikų Bažnyčia. Katalikų Bažnyčios Katekizmas sako: "Angelai yra dvasiniai kūriniai, kurie be paliovos garbina Dievą ir patarnauja, vykdydami Jo išganingus planus kitų kūrinių atžvilgiu.Jie yra apsupę Kristų, savo Viešpatį. Jie Jam patarnauja, ypač Jam vykdant žmonių išganymo misiją" (plg. KBK 328-336, 350-352). Kad kiekvienas žmogus turi savo Angelą, tai tiesa, bet priešingai, negu sako autorė savo knygose, angelai yra dvasinės, todėl neregimos būtybės.
Angelų paskirtis pirmiausia garbinti Dievą, tarnauti Kristui ir pagelbėti žmonėms pasiekti išganymą. O Lornos Byrne angelai rūpinasi tik žmogaus sveikata, sėkme ir gerove. Jie neveda link santykio su Dievu ir link amžinojo gyvenimo. Kartais jiems priskiriamos netgi Dievo savybės, tarsi jie būtų visagaliai ir pajėgiantys padaryti visa, ko žmogus prašo.
Taigi, nors šios autorės knygose yra ir tikrai gerų paraginimų (pavyzdžiui, kvietimas mylėti save ir kitus žmones, neteisti ir pan.), ją galima priskirti prie New Age ideologija besiremiančių autorių, kurie iš visų religijų ir tikėjimų savo nuožiūra surankioja dalykus ir sulipdo iš jų mūsų laikų vartotojams tinkantį produktą, pridengtą "dvasingumo" šydu.
kun. Arnoldas
GJK!
Jeigu prisiminei kazkokia nuodeme ,kurios neesi pasakius pries tai ar reikia issakyti vel tas pacias visas nuodemes ,kurias jau esi pasakiusi?
Jeigu prisiminei kazkokia nuodeme ,kurios neesi pasakius pries tai ar reikia issakyti vel tas pacias visas nuodemes ,kurias jau esi pasakiusi?
Atsakė: Administracija
GJK!
malonėkite šį klausimą užduoti klauskkunigo.lt
Pagarbiai,
Administracija
malonėkite šį klausimą užduoti klauskkunigo.lt
Pagarbiai,
Administracija
Kuo skiriasi varginimas nuo apsėdimo? Kokie požymiai būna abiem atvejais?
Atsakė: Administracija
Demono apsėdimas ir jo įtaka «pasireiškia tada, kai demonas okupuoja savo auką, kaip sako Jėzus, „apsigyvena” joje. Jis ima naudotis aukos kūnu ir egzorcizmų metu prabyla jos balsu, priešinasi, protestuoja ir sukyla prieš Dievą. Dažnai apsėstasis šių kraštutinių išpuolių metu yra nesąmoningoje būsenoje, lyg jį būtų ištikusi koma. Tokią demono įtaką galime išvysti nusidėjėliuose (dėl sunkių nuodėmių arba dėl formalios sutarties su velniu) ir šventuosiuose (kartu su Jėzumi jie yra didžiausi demonų priešai, todėl be jokios kaltės patiria demono smurtavimą).
Abiejų tipų aukos yra skirtingos, tačiau demoniška veikla jų atžvilgiu yra tokia pati. «Nors apsėdimų simptomai yra panašūs, tačiau abiejų žmonių kategorijų skirtumai yra tokie didžiuliai, kad egzorcistai nuo seno naudoja skirtingus terminus jiems apibrėžti:
– apsėstieji, arba tie, kurie patys dėl savo kaltės pateko velnio vergijon;
– varginamieji, arba tie, kuriuos demonas išbando savo žiaurumu.
„Varginimas” reiškia apsiaustį, lyg kokios tvirtovės apgulimą. Priešas, kad ir kaip stipriai pultų, vis tiek nepatektų jos vidun, nes «žmogus išlieka stipriai susivienijęs su Dievu. Šėtonas, norėdamas pasinaudoti jo kūnu ir per jį veikti arba reikštis, turi prieš tai užgesinti jo sąmonę arba neutralizuoti jo asmeninį sugebėjimą pasipriešinti». Tai nereiškia, kad tas, kuris yra pasišventęs šėtonui, (apsėstasis) praranda savo laisvę. Kitaip juk negalėtų atsiliepti į malonės kvietimą kreiptis pagalbos pas egzorcistą. Tačiau kova jo atžvilgiu bus ypač sunki, nes šėtonas, dėl menko apsėstojo ryšio su Dievu, visomis išgalėmis bandys išlaikyti savo valdžioje tuos, kurie leidosi pažymimi priklausomybės pragarui ženklu.
(Pagal G. Nanni knygą „Dievo pirštas ir šėtono galia. Egzorcizmas”)
Abiejų tipų aukos yra skirtingos, tačiau demoniška veikla jų atžvilgiu yra tokia pati. «Nors apsėdimų simptomai yra panašūs, tačiau abiejų žmonių kategorijų skirtumai yra tokie didžiuliai, kad egzorcistai nuo seno naudoja skirtingus terminus jiems apibrėžti:
– apsėstieji, arba tie, kurie patys dėl savo kaltės pateko velnio vergijon;
– varginamieji, arba tie, kuriuos demonas išbando savo žiaurumu.
„Varginimas” reiškia apsiaustį, lyg kokios tvirtovės apgulimą. Priešas, kad ir kaip stipriai pultų, vis tiek nepatektų jos vidun, nes «žmogus išlieka stipriai susivienijęs su Dievu. Šėtonas, norėdamas pasinaudoti jo kūnu ir per jį veikti arba reikštis, turi prieš tai užgesinti jo sąmonę arba neutralizuoti jo asmeninį sugebėjimą pasipriešinti». Tai nereiškia, kad tas, kuris yra pasišventęs šėtonui, (apsėstasis) praranda savo laisvę. Kitaip juk negalėtų atsiliepti į malonės kvietimą kreiptis pagalbos pas egzorcistą. Tačiau kova jo atžvilgiu bus ypač sunki, nes šėtonas, dėl menko apsėstojo ryšio su Dievu, visomis išgalėmis bandys išlaikyti savo valdžioje tuos, kurie leidosi pažymimi priklausomybės pragarui ženklu.
(Pagal G. Nanni knygą „Dievo pirštas ir šėtono galia. Egzorcizmas”)