Išminties aliejus
Kas yra išmintis?
Apie išmintį mąstyti protingiausia (Išm 6, 15), skelbia šio 32–ojo sekmadienio pirmasis skaitinys. Protui išmintis iš aukštybių – vaistas, atgaiva ir deguonis. Su mažiausia tiesos paklaida žmogaus daromas sprendimas. Išmintis – Dievo galybės alsavimas ir tyras Visagalio šlovės spinduliavimas (Išm 7, 25). Tai – pati Tiesa – Jėzus, atskleidęs neturinčios lygių meilės išmintį ant Kryžiaus. Nukryžiuota Išmintis? Nors pasaulio akimis Kristaus mirtis – kvailybė, bet tikintiesiems – Dievo galybė ir Dievo išmintis (1 Kor 1, 24). Išmintis (…) veiksmingai valdo Visatą (Išm 8, 1). Ji – Kūrėja, ir tiek, kiek protu apdovanoti kūriniai Jai paklūsta, tiek Ji savo nuožiūra juose veikia, subtiliai juos valdo ir Dangaus karalystės duris atidaro…
Mergaitės – tai žmonija
Šventoji Dvasia tiesioginę įtaką darė ir dešimčiai mergaičių, išėjusių pasitikti jaunikio (žr. Mt 25, 1), kad jos galėtų įžengti į Amžinybės vestuvių menę (Beje, viskas priklausė nuo pačių mergelių pastangų įgyti daugiau šventumo alyvos ar į gyvenimo dovaną žvelgti pro pirštus…). Jėzaus palyginime jaunikis – Jis pats, mergaitės – žmonija, o alyva – Dvasia ir malonių gausa. Jėzus mergaites padalijo į dvi grupes: penkios iš jų buvo kvailos ir penkios protingos. Iš karto jaučiama įtampa bei numatoma nerami atomazga. Pasaulis tarsi duonos kepalas perpjaunamas pusiau. Viena pusė žmonijos eina į pragarą, o kita – į Dievo Tėvo prieglobstį? Ne. Aiškiai nesakoma, kad tos, kurios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė alyvos, dėl šio esminio trūkumo susilauks veidmainiams skirtos dalios – verksmo ir dantų griežimo (plg. Mt 24, 51). Ne veltui Jėzus viltingai įspėjo, jog kol esame žemėje dar galime pasitaisyti budėdami, visas savo maldingas pastangas sutelkdami į dabarties momentą, nes nežinome nei dienos, nei valandos (Mt 25, 13).
Kas viską nulems?
Vis dėl to galime pagrįstai manyti, jog Išganytojo skaudi ištarmė: Aš jūsų nepažįstu!, reiškė labai svarbų, bet jau vėjais praleistą tam tikrą nebesugrąžinimą gyvenimo laikotarpį, kuriame dvasinės žalos (pirmiausia padarytos sau, nesirūpinant šventėti, žr. Žyd 12, 14) žmonių žodžiais neįmanoma apibūdinti. Taigi svarbiausioje su Dievu akistatoje viską lems ne mūsų pasiteisinimai, bet Visagalio gailestingumas ir teisingumas.
Išmintinga širdis
Pasak mąstytojo Ekharto (Eckhart), Dievas visada pasiruošęs, bet mes labai nepasirengę; Dievas arti mūsų, bet mes toli nuo Jo; Dievas yra viduje, bet mes – išorėje. Apmąstydami Dievo žodį, atstumą tarp savęs ir Dievo mažiname, nes malonė mus skatina mokytis skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį (Ps 90, 12). Tada skubame daryti gera kitiems, nes suvokiame, kad laikas geriausiai pašventinamas artimo meile. Dalydamiesi su kitais tuo, ką turime, turtėjame malone Jame. Dievo artuma – nenykstantis lobis, kurio niekas iš mūsų neatims.
Dorybės neparduodamos
Parduotuvėse perkame alyvmedžio aliejaus butelį, bet niekas už pinigus negali nusipirkti Išminties bei dorybių aliejaus statinės. Tai duodama dykai už artimo ir Dievui meilės liudijimą darbais. Svarbiausia – puoselėti santykį su Jėzumi, susikoncentruoti į Jį kasdieniame gyvenime ir nebesiblaškyti. Gyvenkime Jėzaus žodžiu ir turėsime išganymo aliejaus artėjančiam susitikimui su savo Gelbėtoju.
Kun. Vytenis Vaškelis