XXIX eilinis sekmadienis A 2023

Klusnumo mokestis

Tik Dievo Dvasia galėjo blogą fariziejų ketinimą – Kristų pažeminti, Jo kalboje atrandant klausytojus piktinančių žodžių -perkeisti į Jo asmens išaukštinimą. Veidmainystės „bomba“ glūdėjo kreipimosi į Jėzų pabaigoje: Mokėti ar nemokėti ciesoriui mokesčius?, (pinklių esmė – jei pritari mokesčių rinkliavai, papiktini žydus, nekentusius romėnų viešpatavimo; o jei atsisakai mokėti – kyla reali grėsmė būti valdžios apkaltintam dėl maišto kurstymo).

Tačiau tai, ką išgirdome iš fariziejų mokinių pradžioje: Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, – būtent šie žodžiai, ištarti priešų lūpomis tapo tam tikru dievišku apreiškimu. Kai Kristus ištarė: Atiduokite tad, kas ciesoriaus – ciesoriui, o kas Dievo – Dievui, šiuo atsakymu paliudijo, jog nėra pasaulyje tokio klausimo, į kurį Jis negalėtų duoti dievišką logiką atitinkančio atsakymo.

Denaras Jėzaus rankoje – tai mūsų dvigubos pilietybės simbolis – žemės ir dangaus. Todėl stengiamės paklusti teisėtiems valdžios įstatymams, liudijantiems, kad nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, ir jos atstovams esame lojalūs „ne tik dėl grasos, bet ir dėl sąžinės. Juk todėl ir mokesčius mokate, o anie yra Dievo tarnautojai, nuolat užsiimantys tais dalykais“ (Rom 13, 5 – 6).

Vis dėlto ne valstybinė santvarka yra esminis Jėzaus ir mūsų rūpestis, o Dievo Karalystės skelbimas. Beje, pripažįstame, kad už kai kuriuos dalykus esame skolingi „ciesoriui”, todėl ir mokame mokesčius. Tačiau iš tiesų viską turime iš Dievo. Todėl pirmiausia Jam stengiamės atiduoti visa, kas priklauso, tai yra ir save pačius.

Tačiau, kai pareigūnai ima piktnaudžiauti valdžia ir brutaliai persekioja taikius laisvės bei demokratijos reikalaujančius piliečius, tampa verti pasmerkimo, nes paniekina Dekalogą, kuris atitinka nekintančius dieviškų tiesų principus. Tai matome diktatorių valdomose pasaulio šalyse, ypač Rusijoje, kai iš Kremliaus duodami įsakymai, negailint savo karių gyvybių, nuožmiai pulti Ukrainos tautą ir ją pavergti… Tačiau jie nesupranta, jog ukrainiečiai dėl savo tėvynės laisvės verčiau mirs, bet jos priešui neatiduos.

Vienijamės maldoje už Ukrainos, Rusijos, Palestinos, Izraelio ir kitų tautų gyventojus, kur vyksta dramatiška gėrio bei blogio kova, ir ypač spalio mėnesį, už taiką pasaulyje, pavyzdžiui, aukojame savo kasdienę rožinio maldą, o spalio 27 dieną, popiežiaus Pranciškaus paraginti, kad būtume verti taikos, ir savo pasninką. Išgirsk, Viešpatie, per Motinos Marijos užtarimą, mūsų maldas ir pasigailėk mūsų!

Prisimindami, kad mūsų pastangos išlaikyti iki galo ištikimybę Viešpačiui apima ir mokesčių mokėjimus valstybinėms institucijoms (nors kartais ši pareiga gali atrodyti atgrasi), maldingai budėsime ir asmeninės sąžinės peržvalgos metu atvirai klausime: Gal kartais, siekdamas sau naudos, sukčiavau ir nuslėpiau mokesčius, padarydamas žalą kitiems? Ar atsisakau gauti ar duoti kyšį už geresnę ar greitesnę paslaugą? Ar nepiktnaudžiauju tarnybine padėtimi?  Gal turiu atitaisyti kuriam nors žmogui padarytus nuostolius?

Kai išgirstame apie kai kurių valdininkų savanaudišką mokesčių (nuo didelių gautų pajamų) slėpimą, užuot juos kaltinę ar mintyse nuteisę, Dievo akivaizdoje palinkėsime, kad išdrįstų žengti pirmą atsivertimo žingsnį… Pastarasis sakinys yra testas mūsų sąžinėms. Jei manytume, kad tie, kurie dėl gobšumo padarę didelę žalą kitiems, tegul dabar patys srebia tą atsakomybės košę, – o kuo mes čia dėti?, – tai būtų perdėm emocinis vertinimas, liudijantis, jog mes dar labai nutolę nuo mūsų Mokytojo mąstymo dieviškų standartų ir mums gyvybiškai reikia savo mintis bei širdis atnaujinti, kasdien meditatyviai skaitant Dievo žodį ir, su pasitikėjimu laukti tam tikro atsakymo, klausiant: O kaip Tu, Jėzau, štai šioje situacijoje, kai kitų blogi sprendimai piktina aplinkinius ir mane, pasielgtum?

Teaplanko mus palaimingas apšvietimas: tik duodami gauname, o vien imdami ir vis trokšdami daugiau turėti čia, netenkame lobio ten, kur jam skirta kauptis dangiškos Jeruzalės saugyklose. Tad tapkime palaimingais savo skaidrėjančios (malonės veikime) sąžinės balso įkaitais, mokėdami Jėzui savo kasdienio klusnumo mokestį.

Kun. Vytenis Vaškelis

Scroll to Top
Skip to content