Užtekėjusi išganymo Aušra

Šiluvoje Ji apsireiškė dėl mūsų

Švč. M. Marijos gimimas Lietuvoje švenčiamas, siejant šią šventę su Jos apsireiškimu Šiluvoje, kad galėtume iš naujo Jos globai pavesti savo gimtinę ir save pačius, dėkoti Dievo Motinai už visas suteiktas malones bei melsti Jos pagalbos, palaimos ir ypač – šiais neramiais laikais – prašyti taikos…

Šv. Bernardas moko: „Pavojuose, sielvartuose ir abejonėse galvok apie Mariją, kreipkis į Ją. Sekdamas Ja, nepasiklysi, o šaukdamasis Jos ir galvodamas apie Ją – nenusidėsi. Būk šalia Jos ir nenukrisi“.

Marijos vardas

Gimtadienį švenčiamam asmeniui skiriami linkėjimai, šia proga pjaustomas vaišių tortas ir prisimenami prabėgę metai. Taigi kai šį sekmadienį (Marijos gimimo iškilmėje) skaitomi liturginiai skaitiniai, norėtųsi ką nors daugiau išgirsti apie Tą, į kurią tikintieji Švč. M. Marijos litanijoje kreipiasi: Aušros žvaigžde. Tuo tarpu girdime ilgą sąrašą vardų, kurie mums nieko ypatingo nereiškia, ir galiausiai Jėzaus Kristaus, Dovydo sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knygos vardų sąrašo pabaigoje išgirstame ir Marijos vardą (žr. Mt 1, 16)…

Jos gimdytojų vaidmuo

Tik remdamiesi apokrifiniais raštais, ypač II a. Jokūbo protoevangelija, kurioje aprašomas Marijos gimimas ir jaunystė, sužinome, kad jos tėvai buvo Ona ir Joachimas. Labai pamaldi pora, deja, bevaikė. Vaikų neturėjimas tais laikais buvo laikomas Dievo bausme už protėvių nuodėmes. Tačiau Dievas veikia pagal savo principus, dažnai žmogaus protui nesuvokiamus.

Būtent iš tokios „nevaisingos“ santuokos gims naujoji Ieva… Šventuosius Oną ir Joachimą (nors netiesiogiai) Dievas įtraukė į Jėzaus kilmės kartų sąvadą, kad tie, kurie iš pažiūros neturi ateities, taptų tam tikrais Viešpaties malonių latakais visuotinio žmonių išgelbėjimo darbe.

Tad tebūna didžiai pagerbti Joachimas ir Ona už ypatingą rūpestingumą, auklėjant mažąją Mariją. Tėvai davė jai tai, kas, jų manymu, buvo geriausia jų vaikui: religinį auklėjimą – gyventi arti Dievo, vykdyti Jo valią, kad ilgainiui ji taptų „Viešpaties tarnaite“, kurią palaiminta vadins visos žmonių kartos (žr. Lk 1, 48).

Alfa ir Omega laukė Marijos fiat

Neįmanoma pagerbti Marijos nepaminėjus Jėzaus, Jos Sūnaus. Būtent dėl Jo Ji nuo pat pradžių buvo išrinkta… Nors šiandienos šventės Žodžio liturgijoje stebėtinai mažai teiginių apie pačią Mariją, tačiau viskas sukasi apie egzistencinę ašį, kuri yra Jėzus Kristus! Dievo Motina į jau minėtą genealoginį vardų sąrašą nebuvo tarsi atsitiktinai „įterpta“. Jos misija ypatinga – turėjo atlikti Dievo Jai suteiktą pašaukimą visoje žmonijos išganymo istorijoje. Juk būtent Kristus, būdamas „Alfa ir Omega, Pirmasis ir Paskutinysis, Pradžia ir Pabaiga“ (Apr 22, 12), ne kuriuo kitu būdu, o tik per Marijos ištartą fiat galėjo ateiti pas mus, kad išgelbėtų pasaulį.

Maldingai artėkime prie Užgimusiosios

Kai rugsėjo 8 – os dienos šventė skatina mus maldoje pasilenkti prie mums nežinomo Marijos lopšio (ne tai svarbiausia, kur ir kaip gimė be kaltės Pradėtoji, bet užvis svarbiau žinoti, kad Ji tūkstantį kartų mus myli Jai dovanota meile labiau nei mes patys save) ir dėkoti Dievui, kad Ji, būdama tyrumo bei nuolankumo etalonu, visada žmonių mintis bei širdis stengiasi kreipti į Jėzų, atsiliepdama į jų maldas ir šitaip palengvindama jų dalią. Taigi Dievo Apvaizda pasirenka (priešingai žmogiškai logikai) tai, kas silpna, pažeidžiama bei nepastebima, kad sukurtų tai, kas iš tiesų esti didinga ir Dievo akyse svarbiausia!

Žmonės dėl kitų

Tad prašykime Viešpatį (per Švč. M. Marijos užtarimą) radikalaus mūsų širdžių perkeitimo malonės, kad, atliepdami Dievo valią ir stengdamiesi prisitaikyti Jos asmeninį pavyzdį sau, pasak šv. Ignaco, galėtume „tapti žmonėmis dėl kitų“, tai yra tokiais, kokius iš anksto Visagalis mus numatė, dar prieš pradedant tekėti laiko upei į amžinybę.

Kun. Vytenis Vaškelis