Uolos ola
Dievas čia, dabar ir ypač Jėzuje
Tikėjimo į Dievą lygis ir bendrystė su Juo arba Jo ignoravimas daro tiesioginę įtaką kiekvieno žmogaus dabarčiai ir lemčiai. Juk jei Jį priimame, kaip Tą, kuris yra mūsų visų tikrasis gyvenimo pašventintojas, trapios žmogiškos egzistencijos palaikytojas ir mūsų šio bei pomirtinio gyvenimo įprasmintojas, tada, pasak Tomo Mertono, mes gyvename laikų pilnatvėje, kai mums nereikia vaikytis būties pilnatvės, nes tai, ko siekiame, jau yra čia ir pasirodys mums, jei tik duosime laiko. Šitaip gali kalbėti vien tikėjimo pripildyta širdis, kai malonė aiškiai byloja: Žmogau, tik įdėmiau apsižvalgyk; per gamtą ir kitus savo kūrinius tebealsuoja Esantysis, o Dievo Žodžio sielon priėmimas deda tašką – užantspauduoja tikinčiųjų širdis neišskiriamybės su Kristumi antspaudu (žr. Rom 8, 39).
Jėzui – kaip pranašui pakaks tik paminklo
Kai šio sekmadienio Evangelija byloja, jog vieni žydai sakė, jog Jėzus – Jonas Krikštytojas, o kiti Jį laikė vienu iš pranašų, tai buvo paviršutiniški jų vertinimai, blokuojantys Atėjusiojo tikrąją pasiuntinybės esmę ir prasmę. Jei Jėzus yra tik pranašas, už Jo geruosius darbus, Jo garbei didžiausiose aikštėse pastatykime paminklus, ir tegul, bėgant amžiams, ant šio žmonijos istoriją mėginusio perrašyti buvusio Geradario, krinta užmaršties dulkės, kurias, neramių epochų vėjai vis tiek nupūs…
Dieviškumo išpažinimas – pradžių pradžia
Jau pačiame Jėzaus klausime: Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?, glūdėjo atsakymo potekstė (Žmogaus Sūnus pranoksta visus pasaulio pranašus), ir tai patvirtino ne kas kitas, o Dvasios įkvėptas Petras: Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus! Tačiau tai – tik gera pradžia. Kas yra man Viešpats, geriausiai liudija ne tiek iš mūsų lūpų sklindantys malonūs žodžiai (kartais kaip kaukė, maskuojantys tikrąjį Jam asmeninio pasišventimo trūkumą), bet (neišskiriant nei vieno) visi mūsų daromi veiksmai, kurie ilgainiui lemia mūsų dvasinio augimo pažangą arba pritraukia neišvengiamą jo nuosmukį. Taigi tikėjimas – duotybė, virstanti veiksminga malone, kai kasdien kviečiame Šventąją Dvasią į savo širdis, kad pajėgtume laikytis Kristaus mokymo ir nenukryptume į tuštybės dykvietes…
Apaštalo Petro išskirtinumas
Kai Žmogaus Sūnų priimame kaip žadėtąjį Mesiją ir Dievo karalystės valdovą (Apr 1, 13), sakome: „Jėzau, Tu – mano Viešpats ir mano viskas! Tu Tas, kurį ne tik gerbiu, vaizduojamą paveiksluose, bet Tave garbinu ir myliu, esantį mūsų širdyse, danguje ir Ostijos pavidale…“ Prisikėlusiojo buvimo visuotinumas pirmiausia mus moko gyventi, kaskart prisimenant Jo artimumą, Jo akivaizdą ir Jo visagalybę. Juk pirmiausia Jis pats – nesugriaunama Uola, o šv. Petras – Jo Uolos uola. Tiesa, dėl ypatingos Petrui suteiktos malonės, jis tapo tuo regimosios Bažnyčios vadovu, kurio pavaldumas visiškai priklauso nuo klusnumo vieninteliam Mokytojui – neregimajai visų Bažnyčios Kūno narių Galvai.
Šv. Leonas Didysis į Jėzaus lūpas įdėjo žodžius, paaiškinančius Petrui suteikto primato svarbą: „Kaip mano Tėvas apreiškė mano dieviškumą, taip ir aš dabar skelbiu tau tavo orumą: Tu esi Petras, tai yra Uola. Aš esu uola, kurios negalima nugalėti, kertinis akmuo, iš dviejų tautų padaręs vieną; aš, kuris esu pamatas (…), sakau tau, Petrai, kad tu taip pat esi uola, nes tu būsi sustiprintas mano galia taip, kad tai, kas priklauso man, per mano paties galią, bus bendra mums, per tavo dalyvavimą manyje. Ant šios uolos (…) pastatysiu amžinąją šventyklą ir savo Bažnyčios didybę, kuri pasieks dangų ir iškils ant Petro tikėjimo pastovumo“.
Statydinkimės ant nesugriaunamos Uolos
Neatšaukiamas visų tikinčiųjų pašaukimas – pirmiausia savo širdyse vykdomi nemaraus būsto statybos darbai. Šios statybos „betonas“ – įdėmus Jėzaus žodžių klausymas bei jų vykdymas (žr. Mt 7, 24). Tad kasdieniais tikėjimo darbais išpažinkime Kristaus dievystę ir, nuoširdžiai gerbdami Kristaus vietininką žemėje – popiežių Pranciškų, ypač besirūpinantį bedaliais, statydinkimės būsimosios šlovės namus ant tų mums skirtų uolų (žr. Mt 7, 24), kurių kertinė atrama yra Viešpats – amžiais tverianti Uola! (Iz 26, 4).
Kun. Vytenis Vaškelis