Kiek mokame už Perlą?

Perlas ir brangūs „akmenukai“

Jėzus yra paslėptas perlas, ir kas Jo ieško, tas Jį atranda ir pradeda suprasti, kad mes – kaip perliukai – Dievui brangūs ir Jo mylimi, nes esame ištryškę iš Jo gerumu perpildytos Širdies; Golgotoje Jo krauju nuplauti ir per Jo mirtį bei Prisikėlimą – Dangun kviečiami. Todėl mūsų vidinė vertė visada pranoksta dulkės sąvoką (dėl kūno marumo) dulkė esi ir dulke pavirsi, nes Dievas į mus visada žvelgia iš savo aukščiausio lūkesčio taško – kad savo gyvenimo pabaigoje pagaliau subręsime ir pasirengsime išvysti Karalystės šlovę.  

Ko labiausiai reikia – atsakymas Jame

Žmogaus atrastas Lobis – ne medžiaginių dalykų viršūnė, o į naują Gyvenimą trykštantis gyvojo vandens Šaltinis. Šio neįkainuojamo turto, neišsitenkančio jokioje pinigų sumoje, atradimo džiaugsmas yra jį atgimdantį iš aukštybių malonė, įkvepianti Dvasios ugnimi užsidegusius ne tik atsivertėlius atlikti (pasaulio akyse) beprotiškiausią veiksmą – savanoriškai atsisakyti visko ir nieko sau egoistiškai nebeįsigyti…

Neužmirštamas šventasis

Antai XII – XIII a. gyvenęs garsusis Pranciškus Asyžietis paliko savo artimuosius, šeimos turtus, draugus bei prabangų gyvenimą, kad visiškame skurde laisvai galėtų tarnauti Kristui ir kitiems. Nors iš pradžių Asyžiaus gyventojams atrodė, jog tai buvo neprotingas jaunuolio sprendimas, tačiau vėliau daugelis pradėjo suprasti, jog radikalus gyvenimas Evangelija – tai visko vertos pastangos laimėti Dievo Karalystę – Perlą, skleidžiantį artėjančios eschatologinės tikrovės šviesą visiems, kurie tiki Jėzumi ir visiškai Juo pasitiki.

Perlo ieškojimo kaina

Per Biblijos prizmę pažvelkime į perlus, kaip į dvasinę – pamokančią – naudą  teikiančius Dievo kūrinius. Anuomet dėl savo grožio ir didelės vertės perlai buvo tapę tam tikru tobulumo matu: Koralo ir krištolo neverta nė minėti, nes išminties kaina viršija net perlus (Job 28, 18).

Išmintingiausias yra tas, kuris perlų ieško ne pirštu besdamas į žemėlapį, rodydamas, kurioje vietoje turėtų būti užkastas tas nepaprastas lobis, bet, atsivertęs Šventąjį Raštą, su malda ir tikėjimu kasdien širdį keldamas į Tą, kuris kaskart mus kviečia ateiti pas Jį, kad iš naujo Jį atrastume savo širdies bedugnėje (plg. Ps 64, 7). Taigi bendrystės su Viešpačiu ieškojimas tampa tam tikru tikinčiojo gyvenimo būdu, trokštant vis labiau Kristų pažinti, kad su Juo drauge žengtume artimo tarnystės keliu…

Kad širdys pulsuotų Jo ritmu

Jėzaus draugas, patirdamas pulsuojančius Dvasios įkvėpimus, veiksmu atsiliepia į Jo kvietimą budėti bei melstis, kad, paklusdamas Viešpačiui, vis labiau suprastų, jog jam nebereikia per daug rūpintis rytdienos reikalais, nes Jėzus prisiima mūsų naštas, kai jas Jam atiduodame… Tai – gyvenimas tikėjimu, kuris yra tarsi daugiabriaunis deimančiukas, atspindintis tam tikras žėrinčio Perlo – Viešpaties – savybes.

Kova už dvasios laisvę Kristuje

Tikinčiojo gyvenime netruks ir rožių žiedų kvapų, ir jų stiebų dyglių… Mūsų asmeninio gyvenimo santykio su Viešpačiu brangakmenį neišvengiamai turės šlifuoti išbandymai, kuriems leis įvykti Dievo Apvaizda, žinanti, kad kiekvienas krikščionis turės kovoti kovą su savo netvarkingų pageidimų likučiais…

Kas stengsis išlikti ištikimas Jėzui iki galo, pritrauks Jo jėgą, kurios reikia kiekvienam, siekiančiam garbingai baigti bėgimą (kaip šv. Paulius) šiame gyvenime. Tepadeda mums Dievas atsisakyti visko, kas veda į kompromisus su savo sąžine, idant nenuklystume nuo kurso tapti tais nugalėtojais, kuriems žadama malonė šimteriopai pranoks visus Jo sekėjų lūkesčius ir svajones (žr. Apr 3, 21).

Išliks, kas tikrai vertinga

Niekam neprilygstantis Švč. Trejybės buvimas bei gyvenimas vyksta mažoje žmogaus širdyje, kuri yra perkeista malonės, nes leidžiasi užvaldoma Šventosios Dvasios vedimo bei vadovavimo. Iš tiesų, tik atradus Kristų Dievo Dvasioje, atrandame ir tikruosius savo bei Dievo Tėvo namus – Jo meile liepsnojančią Širdį, kuri skirta kiekvienam dar šiame pasaulyje gyvenančiam vaikui. O tai – didžiausias lobis, kurio nesinori iškeisti į kitus dalykus.

Kun. Vytenis Vaškelis