Skip to content

XIX eilinis sekmadienis C 2010

Budėkite!

Išm 18, 6 – 9; Žyd 11, 1 – 2. 8 – 12; Lk 12, 32 – 48

Šios dienos Evangelija primena apie šeimininką, kuris sugrįžęs iš puotos rado jo laukiančius tarnus. Atsidėkodamas ištikimiems tarnams paruošia puotą: sodina juos už stalo, o pats patarnauja. Tai nėra tipiška šeimininko laikysena santykiuose su tarnais, bet tai yra jo širdies gestas.

Visa tiesa liečianti šios dienos Evangeliją yra paslėpta budinčio laukimo laikysenoje. Akivaizdu, laukiamas šeimininkas yra pats Kristus, kuris pakartotinai ateis. Evangelija pabrėžia, kad niekas nežino valandos, kada ateis Viešpats. Tai gali atsitikti anksčiau negu tikimės.

Todėl mūsų atsakymas turi būti nuolatinis pasiruošimas ir budėjimas. Negalime būti nustebinti, nevalia būti nepasiruošusiems, negalima pramiegoti to svarbaus momento. Teisingas budėjimas pašalina iš mūsų širdžių baimę, susijaudinimą, kadangi laukiame To, kurį labai mylime ir nuolat Jo ilgimės. Jo atėjimo laukimas neturi paralyžuoti mūsų aktyvumo. Jausmas gerai atlikus savo pareigas prieš Viešpatį ar artimą, turi mus nenuilstamai pažymėti ir pažadinti tolimesniam dinamizmui.

Tas Evangelijos pasakojimas ženklina gyvenimo stilių, kuriame yra daug įvairios rūšies mieguistumo, išsiblaškymo, nepasitenkinimo, nusivylimo. Mumyse turi nuolat viešpatauti tikėjimo šviežumas, kuris yra susijęs su atsivėrimu Dievo valios vykdimui, kiekvieną gyvenimo akimirką.

Didelė atsakomybė už dovanas, kurias mumyse sudėjo pats Dievas ir kurias sąmoningai priėmėme. Mūsų užduotis yra nepaliaujamai, iš visų galimų jėgų, atsakyti Jam ir artimui, kuriuos sutinkame savo gyvenimo kelyje. Jis davė mums širdį, kad mes nenustotume mylėti. Davė mums rankas, kad mes jomis padėtume stokojantiems. Davė mums lūpas, kad mes jomis sakytume gerus ir gražius žodžius. Davė mintis, kad mes apie Jį ir kitus galvotume tik gera.

Tikintis žmogus privalo be paliovos kreipti žvilgsnį į ateitį ir kartu būti užsiangažavęs dabarčiai. Turime žvelgti į ateitį, bet neapleisti mums patikėtų pareigų žemėje. Dangus turi skleisti savo šviesą į mūsų žemiškąjį gyvenimą ir pareigas, o mūsų užduotis pajusti tą šviesą. Tuomet įvykiai, kurie mus sutiks gyvenime, taps aiškesni, pasirinkimai tikslesni, o mūsų keliai patikimesi.

Žibintai, atsakingai uždegti vertybėmis ir Kristaus sakramentais, padeda mums nepražūti gyvenimo takeliuose ir visada pasirinkti tinkamą kryptį.

Tarnų budėjimas tai taip pat ir nuovoka apie blogio akivaizdą. Suvokimas, kad yra tas, kuris vietoj laukimo rekomenduoja poilsį ir palaimingą ramybę, arba neramybę ir nervingumą. Jis su didele jėga trokšta sunaikinti tikinčiuosiuose žmonėse tikėjimo spindulį.

Tad prašome šiandien Tavęs, Viešpatie, tegu nuolatinis supratimas, kad esi mūsų mylimiausias ir geriausias Tėvas, niekada iš mūsų nedingsta, bet sustiprina mus laukimo ir tikėjimo dvasia. Tegu visas savo viltis sudėsime Tavyje.

Kun. Leszek Skalinski SDS
Vertė kun. Edmundas Rinkevičius 2010 08 08

Į viršų