Ukraina akiratyje

Daugiau drąsos 

Kai žmonės vadovaujasi sveiku protu, priartėja prie krikščioniškos išminties slenksčio. Mirtino pavojaus akivaizdoje Ukrainos vadovai plėšriajam Rusijos valdžios lokiui tarsi atsuko savo antrąjį skruostą. “Štai mes demonstruojame aukščiausio laipsnio tautos savitvardą – į neturinčią precedento Krymo pusiasalio okupaciją neatsakome ginkluotos partizaninės kovos veiksmais, bet norime visomis įmanomomis taikos priemonėmis išvegti karo, kuriame žūtų tūkstančiai vaikų, senelių, moterų…”, – savo sumaniais veiksmais byloja Ukrainos vyriausybė, už kurią bei šios tautos visus žmones meldžiasi milijonai tikinčiųjų plačiajame pasaulyje. Maldos galia yra stipresnė už nuožmaus priešo artilerijos pabūklus, nes vieningų  maldų “šūviai” skrieja tiesiog į taikinį…

Kovo 4 dieną aukotų šv. Mišių homilijoje popiežius Pranciškus ragino atsiminti  pasaulyje persekiojamus krikščionis, kurie dėl Jėzaus vardo yra persekiojami, nes Jo sekimas, reiškia ėjimą ir Kryžiaus keliu. Tačiau šis kelias jiems teikia džiaugsmą, nes Viešpats niekada neuždeda žmogui tokios naštos, kokios jis nesugebėtų pakelti.

Šiuos popiežiaus žodžius pritaikome ne tik pavieniams supratingiems tikintiesiems, bet ir Ukrainos tautai, nes didelė jos visuomenės dalis stengiasi principingai laikytis moralinės tvirtumo dorybės, kuri, pasak katekizmo, suteikia ištvermės sunkumuose ir pastovumo siekiant gėrio. Ji sustiprina ryžtą nepasiduoti pagundoms ir įveikti doriniame gyvenime sutinkamas kliūtis. Tvirtumo dorybė padeda nugalėti baimę, netgi mirties, ištverti išmėginimus ir persekiojimus. Ji veda iki atsižadėjimo, aukojant savo gyvybę už teisingai ginamą reikalą. „Mano jėga ir drąsa yra Viešpats“ (Ps 118, 14).

Dažnai persekiojimai nėra tiesiogiai nukreipti prieš teisę išpažinti tikėjimą, bet, pavyzdžiui, prieš asmenis, kurių politinės nuomonės reiškimo laisvė meta iššūkį totalitarinei  sistemai, kurioje iš visų piliečių reikalaujama besąlygiškai vergiško klusnumo diktatoriškam režimui. Antai Rusijoje vyksta informacinis karas, kai žiniasklaida visuomenei apie Krymo užėmimą pateikia Kremliaus valdžios grobuoniškus interesus atstovaujančią melo ideologiją, kuri dezinformuoja daugelį gyventojų, plauna jų sąmonę ir specialiai kursto priešiškumą Ukrainos teisėtai išrinktai valdžiai. Taigi diktatorius ir agresorius niekada neapsiriboja kaimyninės tautos puolimu, jis būtinai skleidžia melagingą informaciją ir savo šalies piliečiams, idant jie kaip užprogramuoti robotai jam vis pritariamai linkčiotų galvas.

Neseniai prezidentas V. Putinas metė iš piršto laužtus kaltinimus Lietuvai ir Lenkijai, kad jų bazėse buvo rengiami Maidano kovotojai. Ukrainos karo kontekste tai – bloga žinia, nes į milijonų klausytojų pasąmonę buvo įbruktas dar vienas rafinuoto melo grūdas, kuriems išleidus nemenkus ūglius, jų paunksmėje, Rusijos vadovui gali būti atrištos rankos nuo demagogiškų kalbų pereiti prie neprognozuojamų veiksmų…

Todėl tikintieji ne tik melžiasi už persekiojamuosius, bet ir už persekiotojus – už V. Putiną, nes tokia Dievo valia, kad, linkėdami Jo šviesos šio pasaulio vadovams, įvykdytume esminę sąlygą, nuo kurios priklauso mūsų visų taika, ramybė ir gerovė (1 Tim 2, 1-2).

Tačiau šiame gyvenime tokio rojaus (žr. Lk 23, 43), kuris mums visiems yra numatytas anapusybėje, nesukursime, nes tai – išskirtinė Viešpaties prerogatyva. Laikydamiesi Jo tiesos ir prisidėdami prie visuotinio visuomenės gėrio kūrimo, prisiminkime, kad, artėjant šlovingajam Dievo Sūnaus atėjimui, tikintieji bus galutinai išmėginami… Tai, kas vyksta ne tik Ukrainoje, bet ir pasaulyje, yra vienas iš esminių žmonijos egzistencinių etapų, kai yra išgryninamas krikščionių tikėjimas, ir tada iš tiesų paaiškėja, ar žmogus gyvena tikėjimu, ar tik save apgaudinėja, manydamas, kad jį turįs (žr. Jok 2, 14).

Katekizmas byloja: „Persekiojimai, kurie lydi Bažnyčios žemišką kelionę,atskleis „nedorybės paslaptį“, prisidengusią religine apgaule ir siūlančią žmonėms tariamą jų problemų sprendimą atkritimo nuo tiesos kaina. Pati didžiausia yra Antikristo religinė apgaulė, tai yra pseudomesianizmas, kai žmogus garbina save, užuot garbinęs Dievą ir įsikūnijusį Jo Mesiją.“

Pats Jėzus leidosi šėtono gundomas, kad duotų mums pavyzdį, kaip reikia nedelsiant vyti priešo pagundą šalin. Išlikime ryžtingi ir budrūs kasdienio gyvenimo kovoje, kurios nugalėtojas yra Kristus. Nors pasaulyje mums bus lemta patirti priespaudą, bet jei išliksime Jam ištikimi, tai mums pranoks lakiausią žmogaus fantaziją. 

Kun. Vytenis Vaškelis, 2014 03 07