Papiktinimai, atsiteisimas… ir Tėvo diena
Kai buvo paskelbta žinia, jog vienas Vilniaus arkivyskupijos kunigas prieš kelis mėnesius yra nuteistas dėl vaikų pornografijos asmeniniame kompiuteryje laikymo ir galimu nepilnamečio lytiniu išnaudojimu, šis skaudus įvykis ne tik sukrėtė daugelį, bet ir sukėlė pasipiktinimų bangą… Pirmiausia su tam tikru skausmu širdyje tenka apgailestauti, kad tai nutiko su viešu mūsų Bažnyčios atstovu, pašauktu, pasak šv. Jono Pauliaus II, „nuolat leistis Šventosios Dvasios auklėjamu Kristaus meilei“ (tai – visų dvasininkų pašaukimas). Todėl bet koks nepadorybių tamsos pasaulio į savo vidų įsileidimas – Kristaus atsižadėjimo kelias, nes kas gi bendra tarp teisumo ir nuodėmės? (2 Kor 6, 14).
Kiekvienas patiria pagundą žvilgsnį nukreipti į nevertą dalyką. Tačiau kas savo apgailėtiną troškimą patenkina, numodamas ranka į sąžinės priekaištus ir geresnių sprendimų pasirinkimą, tapatinasi su tuo, į ką kaskart sutelkia savo dėmesį bei mintis. Kai nešvankūs vaizdai kaupiami duomenų laikmenoje (tai buvo aptikta minėto kunigo kompiuteryje), šie nuodai kaupiasi ir žmogaus širdyje, kuri tampa padalyta… Taigi kas galvoja, jog įmanoma suderinti tarnystę dviem iš prigimties skirtingiems šeimininkams, elgiasi neadekvačiai, nes yra piktojo kerų apsvaigintas.
Kas dėl lengvabūdiškumo pakliūna į velnio žabangus, iš jų gali išgelbėti tik veikiančioji malonė. Todėl, užuot kaltinus kai kuriuos Bažnyčios atstovus, ypač papiktinusius aplinkinius, melskimės už tuos, kuriems yra daugiau duota ir iš kurių bus daugiau pareikalauta. 1995 metais Kolumbijos gyventoja Glorija Polo (Gloria Polo), klinikinės mirties ištikta, patyrė sielos išėjimo fenomeną ir susitiko su Dievu. Po tam tikro su Juo bendravimo, jos siela sugrįžo į kūną. Kai ji pasveiko, be kitų dalykų, viešai liudijo, ką jai kalbėjo Dievas apie kunigus, kuriuos ji (prieš savo atsivertimą) „juodino“. Ji girdėjo Viešpaties žodžius apie kunigus, kuriuos savo malda turi stiprinti tikintieji: „Bendruomenė palaiko Dievui pašvęstą asmenį savo maldomis, pripažinimu ir pagarba, kurią žmonės išreiškia jį paremdami. Ir jei kuris nors kunigas įpuola į nuodėmę, jūs turėtumėte ne tiek jį kaltinti, kiek ieškoti kaltės bendruomenėje, kuri nepakankamai jį palaikė ir per mažai meldėsi už jį“.
Taigi kasdien nors trumpa malda palaikykime kun. Kęstutį Palikšą, ypač, kad nepasiduotų nusivylimo nuotaikai, skatinančiai ant visų pyktį, įkyrią savigraužą, beprasmę saviplaką ar net nenorą gyventi… Melskimės, kad malonė jį paskatintų atsiversti – pasiryžtų nutraukti saitus su visomis netyrumo nuodėmėmis; kad atliktų nuoširdžią išpažintį, viešai pripažintų, jog klydo bei kitus papiktino ir pagaliau (nors būtų ir nelengva) surastų jėgų atversti naują savo gyvenimo puslapį, kuriame būtų fiksuojamos dorybės, o ne paklydimai.
Birželio mėnesį bažnyčiose ir taip pat tikinčiųjų namuose garbinama Švč. Jėzaus Širdis… Jo Širdies šventėje skaitoma Atsilyginimo malda. Joje yra minimi Dievo garbės įžeidimai ir žmonių papiktinimai, dėl kurių mes atsiteisiame, kai savo maldą vienijame su Jėzaus Auka Dievo Tėvo garbei. Taigi šią maldą, be abejo, ir kitas maldas (svarbiausia, kad melstumės nuoširdžiai) skirkime Viešpačiui ne tik už kunigus, į kuriuos žmonės žiūri kaip į miestą, pastatytą ant kalno (žr. Mt 5, 12), bet ir už savo suklydimus, kuriais galėjome papiktinti aplinkinius, pavyzdžiui, kai vairuodami automobilį, pažeidėme eismo taisykles; kai apie ką nors viešai bei piktai kalbėjome, ar nediskretiškai bei įžeidžiančiai iš kito pasišaipėme, arba kitu netinkamu poelgiu savo artimą įskaudinome…
Šį sekmadienį – Tėvo dieną – meldžiamės už šeimų tėvus ir už sielų ganytojus, kurie irgi yra tėvai. Apie tai skaitome knygoje Kai Širdis kalba širdžiai (In Sinu Jesu), kurioje per vieną kunigą bylojo Jėzus, kuris 2013 metais jį įkvėpė užrašyti šiuos žodžius: „Pasaulis ieško tėvų, ir Aš duodu savo kunigus kaip tėvus, kurių reikia sieloms. Yra ir netikrų tėvų, kurie (…) savo vadovavimu sielas suvedžioja ir rodo joms savo galią… Tėvai, kuriuos siunčiu sieloms, yra vyrai pagal Mano paveikslą ir panašumą: nuolankūs, romūs, pasiaukojantys, švelnūs ir stiprūs. (…) Būtent per Mano kunigus, tėvus, kuriuose bus apreikštas Mano Tėvo švelnumas ir gailestingumas Jo vaikams šiame ašarų slėnyje, pasaulis bus išgydytas nuo kančių, kuriam jas sukėlė tikrųjų tėvų stoka. Leiskite Mano kunigams būti tėvais!“
Teįkvepia Šventoji Dvasia kunigus bei pašvęstojo luomo narius su nauja jėga dar ištikimiau tarnauti Viešpačiui, nes kito pasirinkimo jiems neduota. Būkime gerumu bei paslaugumu spinduliuojančiais tėvais bei motinomis ypač tiems, kurių gyvenimai buvo sulaužyti, o Dievas tebenori per savo ištikimuosius išgydyti juos.
Kun. Vytenis Vaškelis