Penktadienio, 2017 m. vasario 10 d., rytinių Mišų homilijoje popiežius Pranciškus komentavo Biblijos skaitinį iš Pradžios knygos, pasakojantį kaip žaltys sugundė pirmuosius žmones. Perspėja Šventasis Tėvas: nereikia dialoguoti su velniu ir reikia žinoti, kad pagunda prasideda nuo, rodos, labai mažų dalykų, bet ilgainiui korumpuoja viską.
Visi turime silpnumų ir visi žinome, kas yra pagundos ir ką reiškia joms pasiduoti. Bet tokiu atveju itin svarbu nesislėpti nuo Jėzaus, liekant su savo kalte ir nuodėme, bet prašyti atleidimo, malonės atsistoti ir eiti pirmyn. Gundymuose velnias gali pasirodyti itin patrauklus, tačiau Evangelija moko, kad jis „melo tėvas“, tikras, pasak popiežiaus, „apgavystės specialistas“. Pirmieji žmonės, Ieva ir Adomas, manosi, kad su juo dialoguoja, bet iš tiesų, žingsnis po žingsnio, yra nukreipiami ten, kur šėtonas nori. „Viską pažada, o galiausiai palieka be nieko“, sakė Pranciškus. Panašiai velnias bandė elgtis su Jėzumi per gundymą dykumoje, tačiau Jėzus nesileidžia į tokį tariamą „dialogą“, bet atsako malda ir Dievo žodžiu.
Sugedimas, primena Pranciškus, prasideda nuo mažų dalykų, kurie rodos nereikšmingi, nekalti. Daug tų korumpuotų „didelių žuvų“, apie kurias rašo dienraščiai, pradėjo nuo mažų dalykų, galbūt nusukdami šimtą gramų nuo kilogramo; nuo tariamo „dialogo“ – „čia toks mažas dalykas, kad niekas nesupras“. Ir taip, pamažu, patenkama į vis didesnę nuodėmę ir sugedimą.
Tad gundyme nereikia dialoguoti, bet prašyti maldoje: „padėk, Viešpatie, esu silpnas. Nenoriu slėptis nuo tavęs“. Tai, pasak popiežiaus, yra drąsa ir krikščionio kelias į pergalę – „tegu Viešpats mums suteikia malonę ir palydi šioje drąsoje, ir jei dėl silpnumo buvome apgauti, mums teduoda drąsos atsistoti ir eiti toliau. Būtent dėlto Jėzus ir atėjo“.