Jo ir Marijos gailestingumas mums

Dievas gailestingumo viršukalnėje

Aukščiausio gailestingumo forma yra žmogaus sukūrimas ir žmonijos atpirkimas, Dievui iš anksto žinant, kad net ir tada, kai Išganytojas, mirdamas ant kryžiaus, visiškai sutaikys žemę su dangumi, visais laikais netruks žmonių, kurie savo gyvenimo būdu tarsi sakys: „Dievo Sūnau, netrukdyk mums taip elgtis, kaip norime! Be Tavęs mums gyventi lengviau, nes Tavo įsakymai mus tik varžo…“ Nors Viešpats gerbia laisvę net ir tų, kurie ja piktnaudžiauja, tačiau Jis niekada į neištikimuosius nenumoja ranka. Jėzus akylai viską mato, ir kai pastebi, jog kas nors už juos nuoširdžiai meldžiasi, suvirpa Jo Širdis, ir Jis leidžiasi permaldaujamas…

Viešpaties gerumo Spindulys

Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų šventimas mūsų vidinį dėmesingumą sutelkia į Švč. Mergelę Mariją, kuri pirmąjį lemtingąjį fiat ištarė, pasiryždama ir visą gyvenimą Dievo valiai tarti tik taip. Ji jautė ir buvo apdovanota tam tikru suvokimu, kad Aukščiausiojo Sūnaus įsikūnijimas joje yra tiesiogiai susijęs su beribiu Viešpaties gailestingumu – su Jėzaus atėjimu gelbėti žmoniją. Dėl to ji netrukus drąsiai pranašaus, jog Dievas pirmiausia jai pačiai suteikė ypatingą gailestingumą – tapti Dievo meilės palaimintu Spinduliu visoms kartoms (plg. Lk 1, 48). Ši išganinga Marijos pasiuntinybė padėti tebeklystantiesiems sugrįžti pas gyvąjį Dievą turbūt net ir ją Pačią nustebino, nes vėliau, kai, apsireikšdama įvairiose pasaulio vietose skelbė pamatinę Evangelijos tiesą – būtinybę visiems atsiversti, tai yra Dieve iš naujo atgimti, galėjo regėti naujus bei aktyvius Bažnyčios narius, savo ruožtu apaštalaujančiuosius – pirmiausia asmeninio gyvenimo būdu kitiems liudijančius Prisikėlusįjį.

Iš istorinio filmo „Kristaus kančia“

Tačiau, kad tikintieji kiek įmanoma garbingiau atliktų savo per Krikštą gautą pašaukimo misiją labiau bręsti gailestingumo tarnystėje (dėl didesnės Kristaus garbės bei artimo dvasinės gerovės), darant gera visiems, kuriuos Dievas leidžia mums sutikti, pavyzdžiui, pravartu dar kartą (kad ir trumpai) prisiminti režisieriaus Gibsono filmo „Kristaus kančia“ vieną epizodą, kuriame, ypač piktojo (įasmeninto personažo), su piktdžiugiška šypsena šmižinėjančio šalia nekaltai plakamo Ecce Homo, atsiskleidžia Dievo Motinos Marijos ir puolusio angelo nesutaikomos priešpriešos kulminacija.

Piktojo lūkesčių grimasos

Ypač jautrioje scenoje (minėto filmo) Viešpats vaizduojamas prie stulpo plakamas, kenčiantis nežmoniškus skausmus, o tuo tarpu šėtonas ant rankų nešioja susenusiu veidu kūdikį, džiaugdamasis Nekaltojo kančiomis. Čia galime brėžti takoskyros liniją: kaip Marija, Naujoji Ieva drauge su savo Sūnumi, išgyvendama pranašautą senelio Simeono ištarmę – jos sielą pervers kalavijas, – mums gimdė Amžinojo gyvenimo Viešpatį, Naująjį Adomą, taip melo Tėvas, prie savo krūtinės prispaudęs „nuvytusiu“ veidu kūdikį, per nuodėmę pagimdęs mirtį, visa esybe troško, kad žmonija pražūtų – ir toliau murkdytųsi nuodėmių liūne, vis toldama nuo Kūrėjo ir artėdama prie pragaro fiasko.

Drauge su Vilties Motina

Tačiau ne dėl to Jėzus pas mus iš Dangaus atėjo, kad pralaimėtų lemiamą mūšį su šėtonu, merdėdamas sopuliuose ant kryžiaus. Bekraštė Jo meilė vulkanu išsiliejo kaip tik tada, kai piktasis sau manė, kad Jis galutinai kapituliavo… Kai Jėzus paskutinį savo agonijos atodūsį paaukojo Tėvui, Jis viską buvo žemėje atlikęs, kas svarbiausia – jis visu savo gyvenimu padovanojo dar neregėtą ir negirdėtą dieviško gailestingumo simfoniją. Jo Prisikėlimas – šlovingiausias Velykų triumfo akordas.

Viešpačiui diriguojant, Dievo Motina Marija ir šiandien tebegroja pirmuoju smuiku įvykdyto žmonijos Išgelbėjimo istorijoje. Ji ne tik mūsų Gailestingumo Motina, ji – taip pat negęstančios Dievo Vilties Motina. Ji žino, ką reiškė nešti Jėzaus jai duotą kryžių.

Marija, kasdien lydėk mus kelionėje pas Tėvą, mus mokydama, kaip reikia mylėti Jėzų, ir, kaip su nepaliaujama malda, ištikimai sekti Jį visur ir visada.

Kun. Vytenis Vaškelis