Kunigas egzorcistas A.Valkauskas: Pandemija nėra Šėtono pergalė

2020 kovo mėn. 25 d.
Olava STRIKULIENĖ
Publikuota portale „Respublika.lt“

Kiekvienas naujas pranešimas apie Lietuvoje koronaviruso jau paliestus žmones, priverčia visuomenę krūpčioti. Gal nepulti į paniką, bet klausti – kodėl? Kodėl pasaulį, kuris prognozavo tik būsimus laimėjimus ekonomikoje, būsimus pelnus, atostogas, vestuves, šventes, ištiko ne džiaugsmas, bet pandemija, mirtys? O gal pandemija yra Dievo bausmė? O gal Šėtono triumfas bei pergalė?
Pastaruosius metus girdėjome apie klimato kaitą, siaubingus gaisrus Australijoje, degančias bei be atodairos kertamas Amazonės džiungles. Pasaulis tarsi išprotėjęs. Įskaitant ir Lietuvą, kur kertamos sengirės, nepagailima net medžio, kuriame dar peri paukščiai.

– Gal Dievas tikrai užleido „ant mūsų“ mažytį, bet griaunančios jėgos virusą, kad atsikvošėtume? – paklausėme Ruklos Šventosios Dvasios bažnyčios klebono, teologijos mokslų daktaro, egzorcisto, Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto dėstytojo Arnoldo VALKAUSKO.

– Dievas nebaudžia žmonių, tik gali pamokyti juos paprastumo. Dievo bausmė? Dievas yra meilė pagal Šventąjį Raštą ir apaštalą Paulių. Dievas su žmonėmis elgiasi kaip tėvas su savo vaikais. Kai vaikas ar žmonija klysta, yra tėvo ar Dievo pakoreguojami.

Mes turim per daug puikybės, dar nesuprantame pandemijos masto. Dar yra daug skeptiškumo, nepaisymo, bet jei pandemija išsiplės, galime pajusti žmogaus trapumą. Žmoniją užvaldžiusi didžiulė arogancija, godumas. Šeimos išyra, sugalvojamos kažkokios naujos lytys, šeimų formos, žmonės jau nelabai žino, ko norėti. Gal Dievas per pandemiją leidžia mums suprasti, kaip mes patys save nudvasinome? Gal tai malonės laikas. Kvietimas pasikoreguoti. Žmogus sutvertas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, bet nesilaiko to paveikslo.

Nuodėmė pasaulį paliečia per žmogų. Šie ženklai jau aprašyti Apreiškimo knygoje. Tai įvairūs cunamiai, potvyniai, žemės drebėjimai. Labai gali būti, kad Dievas mus įspėja, jog prieš šv. Velykas dauguma Gavėnios nešvenčiame. O dabar, kai paskelbtas karantinas, kai tvyro užkrato baimė, tas šventimas, susikaupimas išsigrynins. Tokios Gavėnios turbūt dar nebuvo istorijoje.

– Esate vienas iš nedaugelio Lietuvos egzorcistų. Gal koronavirusas yra Šėtonas, kurį galima nugalėti ne tik medicinos mokslu, bet ir egzorcistų pastangomis?

– O ką gali egzorcistas? Jis gali tik melstis. Nesutinku, kad pandemija yra Šėtonos pergalė. Šėtonas nėra visagalis. Jis veikia tiek, kiek mes jam leidžiame. Pažiūrėkime, kuo pastaruoju metu užsiėmė Europos Parlamentas. Sprendė, kiek Europoje yra lyčių, kalbėjo apie socialines lytis, prarado sveiką protą, tai ką Dievui daryti? Ką daryti, jei pasauliui rūpi tik pelnas, o dvasiniai dalykai nerūpi?

– Prieš Velykas visada padaugėja išpažinčių. Užsienyje kunigai jau atleidžia nuodėmes net ir automobilių stovėjimo aikštelėse. O kaip atliekamos išpažintys Lietuvoje. Kaip dalinate komuniją? Su pirštinėmis?

– Jei žmonės paprašo, galime priimti po vieną ir išklausyti išpažinties. O dėl komunijos, kaip ją dalinti, dar laukiame nurodymų.

– Kaip slenka Bažnyčios tarnų dienos, kai žmonės nesusirenka į pamaldas?

– Meldžiamės ir tiek, bet žmonės turi norėti melstis patys. Bažnyčių uždarymas nėra toks baisus dalykas, nes mūsų tautai ir taip nelabai reikėjo bažnyčių. Ateidavo melstis visai nedidelis procentas. Žmonės neieškojo Dievo, tai susirado kitokių „linksmybių“.

– Dabar lietuviai interneto komentaruose pliekia savo emigravusius tautiečius, kuriuos į Tėvynę sugrąžino pandemija. Siūlo jų neįsileisti, kad kitų neužkrėstų. Pravardžiuoja valkatomis. O gal tai paprasti žmonės, kuriuos į užsienį išvijo nedarbas? Kam juos dabar pjudyti?

– Tai netolygūs dalykai. Tarp sugrįžtančių į Lietuvą yra visokių žmonių. Iš viso mums trūksta tarpusavio pagarbos ir meilės. Vieni, emigravusieji, kiek tyčiojosi iš tų, kurie Lietuvoje liko. Išvykusieji Lietuvos kariuomenėje tarnauti nenorėjo. Lietuvos ginti nenorėjo. Daug nešvarių dalykų mūsų santykiuose yra.

Reikia kalbėti apie mūsų didžiulį dvasinį skurdą. Esame didžiulėje dvasinėje bėdoje. Reikia mums visiems atgailauti ir atsiversti, nes pražūsime. Pagal Šventąjį Raštą, jei mes, žmonės, atsitokėsime, Dievas pasigailės. Tik reikia daugiau melstis. Ir, aišku, vieniems kitus saugoti. Stengtis neapsikrėsti.

Scroll to Top
Skip to content