KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) A 2011

Jis mirė ir prisikėlė dėl mūsų

Nelengva šiuolaikiniam žmogui tikėti Velykų išsipildymu. Per Kalėdas bažnyčiose matome gimusio Kūdikėlio dailią medinę figūrą, kuri aiškiai išreiškia Jėzaus įsikūnijimo faktą. Besišypsantis dieviškas Vaikelis daugeliui priimtinesnis nei prisikeliančio iš kapo Kristaus atvaizdas, nes kūdikius, primenančius naujagimį Jėzų, mes dar išvystame gatvėse ar parkų skveruose, o Prisikėlusįjį galime pamatyti tiktai Jo gyvybe alsuojančiose tikinčiųjų širdyse.

Mums ne taip svarbu, kaip Viešpats prisikėlė iš numirusių, bet svarbiausia – kad Jis savo prisikėlimu trokšta mus patraukti arčiau Savęs, idant didžiosios blogybės – mirtis, šėtonas ir nuodėmė, kuriuos Jis tobulai nugalėjo prisikeldamas iš numirusių, nebeturėtų lemtingos įtakos mūsų gyvenime.

Nors Kristaus sekėjai neišvengiamai patiria įvairius išbandymus, bet jie tiki ir žino, kad už kiekvieno patiriamo sunkumo stovi pats Dievas, kuris leidžia tuos išmėginimus patirti, norėdamas pirmiausia vienus nuo puikybės apsaugoti, o kitus – moko savo vargus aukoti už klystančius bei klaidinamus asmenis, ypač už tuos, kurie savo elgesiu skaudina aplinkinius.

Tačiau Visagalis, leisdamas mums patirti įvairius sunkumus, visada laukia, kad Jo sūnūs ir dukros veidu gręžtųsi į Prisikėlusįjį, kuriam mirties geluonis neturi jokios galios, nes, pasak Thomo Mertono, „miręs Jis jau nebemiršta savo Asmenyje. Kadangi Jis (…) mirė už žmones ir prisikėlė iš mirties kaip žmogus, Jis pavertė visų žmonių kančias savo kančiomis, jų silpnumas ir beginkliškumas tapo Jo silpnumu ir beginkliškumu, jų nereikšmingumas tapo Jojo. Bet sykiu Jo paties galybė, nemirtingumas, garbė ir laimė buvo atiduotos jiems ir tapo jų. Tad jei Dievas Žmogus vis dėlto yra didis, tai veikiau mūsų labui nei savo paties Jis nori būti didis ir stiprus“. 

Nors niekas neregėjo Jėzaus, išsilaisvinančio iš aromatingojo miros ir alavijo mišinio (Jn 19, 40), sveriančio per 40 kilogramų, taip pat ir iš drobulių bei aprišalų (taip pagal žydų paprotį buvo laidojami mirusieji), bet, Jam prisikėlus iš numirusių, žaibo pavidalu pasirodęs Viešpaties angelas išgąsdino kapą saugojusius sargybinius taip, kad jie „pastiro lyg negyvi“ (Mt 28, 4). Jie tapo visiški bejėgiai, be galimybės sustabdyti prisikėlusio Kristaus šviesos, kuri akimirksniu pasiekė Visatos pakraščius ir bylojo apie visiškai naują Jame perkeisto gyvenimo pradžią ir neturinčią pabaigos ateitį.

Įvyko tai, kas turėjo įvykti: Tas, kuris gimė iš Mergelės Marijos, dabar savuoju prisikėlimu antrą kartą gimė iš žemės įsčių, idant visam pasauliui paskelbtų svarbiausią Evangelijos Naujieną: „Jūs mane nužudėte, bet Aš esu gyvas! Pažinkite mane, tikėkite manimi ir mylėkite mane, ir jūs būsite laimingi manyje dabar bei amžinai“.

Prisikėlusysis per savo pasiuntinį angelą nuramina ir džiaugsmu apdovanoja moteris, atėjusias aplankyti Kristaus kapo. „Ten, kur Jo kūnas gulėjo, guli tik aprišalai. Jis pats prisikėlė ir šiuo metu jau eina į Galilėją“, – skelbė angelas. Kaip viskas greitai keitėsi: ką tik gailestingosios Kristaus mokinės artėdamos prie kapavietės iš nenusakomo liūdesio šluostėsi ašarojančias akis ir štai – neregėta malonė – staiga pasirodė Jis pats ir tarė: „Sveikos!“

Šiuo pirmuoju pasirodymu Jėzus ne tik įrodė, kad mirtis Jam neturi jokios galios ir kad Šventasis Raštas yra svarbiausių žmonijos tiesų išsipildymo garantas, bet Jis iškėlė ir moterų garbingumo ir orumo vertę, pamindamas po kojomis anuomet judaizmo kultūroje moterų atžvilgiu vyravusią žeminimo tradiciją.

A. Maceina prasmingai rašė: „Vyras ir moteris yra du tos pačios žmogiškosios idėjos pradai. Kristus ir Bažnyčia yra du to pačio Amžinojo Logo pradai. Vyras ir moteris sudaro vieną mistinį žmogų. Kristus ir Bažnyčia sudaro vieną mistinį asmenį, vieną mistinį Kristų“. 

Prisikėlusio Kristaus šviesoje visi vyrai ir moterys yra lygūs. Bet ar visi esame viena Jame? (Gal 3, 28). Jei Jo vardu renkamės maldai, darbui, pokalbiams ir ypač susitinkame sekmadienio Eucharistijos šventime, Jis tikrai yra tarp mūsų.

Velykų proga Jūsų tikėjimą testiprina Henrio Nouweno įžvalgus pastebėjimas: „Esame mylimi meile, kuri stipresnė, daugybę kartų stipresnė už mirtį“.

Kun. Vytenis Vaškelis 2011 04 24