KRISTAUS GIMIMAS (KALĖDOS) A 2025

Kalėdų Kristaus šviesa

Kad per mus kiti artėtų prie Jo

Džiugią Kalėdų dieną pasveikinkime vieni kitus su Kristaus gimimu – su kūdikyje įsikūnijusio Dievo Sūnaus šlovingu apsireiškimu! Tai – be išimties visam pasauliui… Nuo didingose katedrose susirinkusiųjų iki kukliose misijų koplytėlėse besimeldžiančiųjų – visuose mumyse Viešpats Jėzus trokšta iš naujo užgimti, idant, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto mums paskyrė atlikti (Ef 2, 10), įvykdytume Jo mums duotą pašaukimo užduotį, kasdien leisdami Jam per mus sklisti šviesai, kuri turi galią kitus patraukti prie Jo.

Piemenys – šviesolaidžiai

Kol tik kasmet bus švenčiamos Kalėdos, visada prisiminsime anuomet laukuose pakaitomis budėjusius piemenis, kurie tapo ir Gerosios Naujienos skelbėjais, ir jos liudytojais… Į jų gyvenimus nužengė neužtarnauta malonė, nes jie paprasčiausiai pakluso apsireiškusio angelo paliepimui skubiai eiti Betliejų ir ieškoti Kūdikio… Tuomet jie dar negalėjo numanyti, kokius savo klusnumo vaisius galės ragauti, kai, po susitikimo su Šv. Šeima, turės grįžti atgalios. Išmintingo klusnumo Dievo valiai poveikis taip sustiprino jų pasitikėjimą Viešpačiu, jog jis prasiveržė nesulaikomu Jo šlovinimu. O šlovinimas, pasak kardinolo Raniero Kantalamesos, „pakerta ir numarina žmogaus puikybę“.

Meilei būdingas judėjimas

Kai, žmogus, dar gyvenantis žemėje, esti išvaduojamas iš puikybės, įgyja vis daugiau drąsos stengtis kitus mylėti taip, kaip Kristus, kuris dėl mūsų palikęs Dangų, tapo beturčiu, kad per Jo neturtą, įgytume apsčiai dvasinių turtų Jame. Gimusysis buvo paguldytas ėdžiose, nes norėjo parodyti tiesos esmę: tikrasis meilės didingumas glūdi ne išoriniame spindėjime, bet nuolankumo dorybinguose poelgiuose. Tai vėliau Jis visu savo gyvenimu paliudys, jog meilė visada yra aktyvi, gydanti tarpusavio santykius ir net priešams linkinti didžiausio gėrio – atsivertimo.

Taigi beribė Užgimusiojo meilė moko, jog jos aukščiausia prasmė glūdi jos judesio viduje. Juk jei Dievas vien tik savyje būtų jautęs meilę mums, nežinia kas būtų su mumis įvykę, nes nebūtų buvę konkretaus bei visiems žinomo Dievo – Meilės – pasiaukojimo ant Kryžiaus, kaip svarbiausio Visatoje viską pakeitusio Įvykio.

Šviesa šviečia tamsoje

Ačiū Jėzau, kad tikroji šviesa jau šviečia, ir toji Šviesa – tai Tu ir Tavasis buvimas. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė. Nors Edeno sode Adomo ir Ievos padaryta nuodėmė į žmonių ir Dievo bendrystę įnešė nerimo ir sujauktį, bet minėta šviesa, kuri nepavaldi tamsybei, tai Tavo, Viešpatie, šlovės šviesa, pranokstanti saulės šviesą, su laikinumo žyme sukurtą. Taigi ta šviesa, apie kurią kalba apaštalas Jonas, yra kažkas daugiau nei tai, ką matome savo akimis – tai tiesa, viltis ir Dievo buvimas.

Kai laukuose esančius piemenis nustebino angelų šviesa ir žinia, jų naktis nebebuvo tokia pati, nes ši šviesa neapsiribojo Betliejaus apylinkėmis, – ji rodė kelią į kažką didesnio už mus pačius. Jos kryptis viena – į Betliejuje Gimusįjį. Ši šviesa buvo Jėzaus – Šviesos – antgamtinė apraiška, išlaisvinanti iš visų tamsos iliuzijų ir atskleidžianti Gėrį – Dievo meilės Šaltinį.

Būkime Jam dėkingi. Tai daugiau nei manome

Jei nepažintume Dievo meilės šviesos, negalėtume žinoti kokia yra tikroji mūsų gyvenimo prasmė. Kažkur teko skaityti prasmingus žodžius: Tikroji dieviškumo esmė yra meilė ir išmintis. Todėl Kalėdų žinia – tai priminimas, kad mes nesame vieni, kad esame sukurti gyventi bendrystėje vieni su kitais ir su Dievu. Ir pirmiausia su Juo. Kaip piemenys klausėsi angelų žinios ir ja vadovavosi; kaip antai išminčiai, prieš leisdamiesi į tolimą kelionę, žvelgė aukštyn, į žvaigždę, ir, apšviesti Šviesos, nusprendė susitikti su Kūdikiu, taip ir mes, kviečiame į savo širdis Šventąją Dvasią, nes, kol kaip piligrimai keliaujame į mums paruoštą Tėvoniją, tol mums be galo svarbus Dvasios išmintingas vedimas, ne tik mus saugantis nuo esminių klaidų, bet skatinantis pažinti bei pamilti išminties šviesą, pradėjusią sklisti iš Betliejaus Kūdikio.

Jo užmojo grožis

Taigi Dievo planas – per Jėzaus įsikūnijimą – mus išgelbėti neturi lygių. Mūsų atžvilgiu – tai tobuliausias Jo valios pasireiškimas, už kurį Jam esame ir būsime dėkingi per amžius.

Kalėdų žinia paprasta: ji skelbia, kad Viešpats yra šalia ir kad Jis nori mus vesti į dvasinį gyvenimą. Tad stenkimės gyventi Jo šviesoje ir leiskime Jo meilei formuoti mūsų kasdienius veiksmus.

Kun. V. Vaškelis

Į viršų