„Mes esame gyvenimo tarnai. Šventosios Viešpaties Kalėdos yra gyvenimo šventė, svarbiausiojo įvykio istorijoje atminimas“, – rašo kardinolas Mauro Piacenza, didysis penitenciaras, Romos bazilikų ir visiems kitiems nuodėmklausiams šv. Kalėdų proga.
„Dievas tapo žmogumi, kad dovanotų gyvenimą ir kiekvienas nuodėmklausys iš tiesų yra gyvenimo tarnas, ypač šiuo Kalėdų laiku, kai, Dievo malone, vis dar daug tikinčiųjų artinasi prie Susitaikinimo sakramento. Gyvenimas, mums laimėtas nukryžiuoto ir prisikėlusio Kristaus, yra dovanojamas sakramentiškai, realiai per kiekvieną išpažintį.“
„Tai, galiausiai, yra krikščionybės esmė: ji yra gyvenimo pasirinkimas ten, kur viešpatauja nuodėmė ir mirtis. Tikintysis, kuris nuolankiai ir tinkamai nusiteikęs pasinaudoja Susitaikinimo sakramentu, gali ramiai ir užtikrintai pasakyti: „Atradau gyvenimą!“.“
„Iš ko susideda tas gyvenimas, kurį atrandame atgailos sakramento metu? Iš susitikimo su Meile. Atrasti gyvenimą reiškia atrasti meilę; gailestingą Dievo meilę, kuri atleidžia, keičia ir perkeičia“, – pažymi kardinolas Mauro Piacenza. – „Kas atrado meilę, atrado gyvenimą. Susitikimas su meile yra susitikimas su gyvenimu. Dėl šios priežasties Viešpaties Kalėdos yra tobula „Gyvenimo šventė“, meilės šventė, kūnu tapusios Meilės šventė“.
„Esame gyvenimo tarnai, gailestingumo tarnai, vienintelės meilės tarnai, meilės, kuri dar kartą ir visada save dovanoja mums, kad ir mes galėtume jai atsiverti. Tai meilė, kuri paguodžia, kuria, atnaujina, įveda į tikrąjį Gyvenimą“, – rašo nuodėmklausiams didysis penitenciaras, ragindamas juos nuolankiai, ištikimai, atidžiai ir dosniai klausyti tikinčiųjų išpažinčių kalėdiniu laikotarpiu.
„Tarp įvairių savybių, kuriomis geras nuodėmklausys turi stengtis pasižymėti, reikia pabrėžti dėmesingumą klausantis. Vienas žodis, balso tembras, atspalvis, netiesioginė užuomina gali apreikšti sielos paslaptis ir padėti ištarti teisingą patarimą, teisingą žodį, tinkamą gairę kelyje. Ir priešingai, skuboti ir neatidūs žodžiai gali užblokuoti, kartais metams, sąžinę, kuriai sunku atsiverti Dievui. Delikatumo niekada nėra per daug!“
Kita, pasak kardinolo Piacenza, būtina savybė yra išmintingumas ir atsargumas vertinant. Atgailautojas ne visada gali pakelti svorį viso to, ką jam norisi pasakyti trumpo išpažinties pokalbio metu. Reikia ypatingo atsargumo, kad nebūtų pakenkta tikėjimo keliui ar kovai su nuodėme, kad visada sugrįžtų tas gyvenimo džiaugsmas, kurį susitaikinimo sakramentas turi padėti atgauti. Ir tai yra dar viena Susitaikinimo sakramento savybė: tiek nuodėmklausiui, tiek atgailautojui sakramentinis susitaikinimas turi būti džiugus sustiprinto bendrumo su Dievu ir Bažnyčia metas.
„Esame gyvenimo tarnai, džiaugsmo tarnai, laisvės tarnai, suprantantys, jog Malonė šiame sakramente neprieštarauja laisvei, bet, priešingai, laisvė yra Malonės dukra: žmogus, ieškantis vien savęs, prarastų save ir gyvenimą. Žmogus, kuris, priešingai, pamiršta save, neieško savo gyvenimo, tačiau be baimės tarnauja meilei, atranda Dievą ir save patį laisvėje, kurią tik tikėjimas ir malonė gali suteikti. Tokie turi būti gyvenimo tarnai“, – pažymi kardinolas Piacenza, melsdamas Dievo Motinos užtarimo, kad per nuodėmklausių tarnystę tikintiesiems būtų dovanojamas gyvenimas. „Visiems linkiu vaisingos tarnystės ir šventų Viešpaties Kalėdų. Ačiū už jūsų nepakeičiamą ir nepaprastai vertingą tarnystę“, – rašo nuodėmklausiams didysis penitenciaras.