Mano Viešpats ir mano Dievas

Įvairūs jausmai varstė apaštalų sielas po Kristaus prisikėlimo. Vieni tikėjo, tuo kas buvo įvykę, kiti abejojo. Kiekvienas iš jų nebuvo iki galo įsitikinęs, kad Jo gyvenimas galėjo pasibaigti smurtu ir kryžiaus mirtimi. Tiesiog jie to negalėjo suvokti protu, kad taip galėjo baigtis jų mylimam mokytojui. Kristus jiems buvo pasakęs: ,,Aš nepaliksiu jūsų našlaičiais“, ir tai jiems buvo užuomina, kad ras kokią nors išeiti. Ir rado! Prisikėlė ir pradėjo jiems rodytis.

Šios dienos nuoroda, apie kurią primena prieš akimirką girdėta Evangelija, jau antras Kristaus apsireiškimas. Ką Jėzus nori tuo pasakyti?

Pirmiausia nori įtikinti, kad tikrai prisikėlė. Kaip prieš kančią, taip ir dabar yra tas pats Dievo Sūnus, tas pats Įsikūnijęs Žodis, nors turi kitą, sudvasintą kūną. Be to paliko savyje vinių ženklus ant rankų, ant kojų ir ant šono. Tie ženklai nurodė į atliktą išganymo žygdarbį, kad tai buvo ne apgaulė, ne butaforija o tikrai iškentėta kančia. Bet kaip žinome Tomui to neužteko, jam reikėjo ranka paliesti žaizdas. Neužteko ką skelbė moterys ką sakė Petras ir Jonas, kad matė tuščią kapą, numestas drobules.

Dėl Tomo pagrindinis argumentas buvo atvertos Kristaus žaizdos. Tai jos, tos žaizdos, įstūmė jam į lūpas gražiausius žodžius, kuriuos kada nors išgirdo pasaulis: ,,Mano Viešpats ir mano Dievas.

Tomas buvo žmogus, kuris karštai mylėjo Kristų ir todėl negalėjo susitaikyti su mirtimi kad Kristus jau nebegyvas. Jėzus, karis buvo įsikūnijusi meilė, turėjo gyventi, nes meilė nemiršta. Todėl Jėzus Kristus pasirodęs šv. Tomui ir kitiems apaštalams nori sutvirtinti jų tikėjimą, kad tuo tikėjimu padarytų pagrindą tolimesnei jų apaštaliniai veiklai.

Kaip apaštalai turi būti dėkingi Jėzui už tą tikėjimo dovaną. Kaip mes turime būti dėkingi prisikėlusiam Kristui. Ar suprantame tos dovanos didį ir svarbą? Ar įvertiname tos dovanos reikšmę mūsų protams ir širdims? Ar gerai analizuojame šios dienos Evangelijos žodžių prasmę, užrašytų 1 Jono laiške: ,,Jus kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo nugali pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas! (1Jn 5,4)“ Pagalvokime apie tai ir padėkokime šv. Tomui už tikėjimo pamoką.

Kun. Leszek Skalinski SDS

Vertė kun. Edmundas Rinkevičius