Gyventi Jėzuje, veikiant Šventajai Dvasiai
Maudynės Šviesoje
Kai Jonas Krikštytojas bylojo apie Dievo Avinėlį, „kuris krikštys Šventąja Dvasia“ (Jn 1, 33), pirmiausia tai primena mums suteikto Krikšto dovanas…
Kaip, pasak rašytojo Antuano de Sent-Egziuperi, medis privalo maudytis šviesoje, nes, suleidęs šaknis į žemę, o šakas panarinęs žvaigždėse, jis yra mainų kelias tarp žvaigždžių ir mūsų“, taip panašiai ir kiekvienas, priėmęs Krikšto sakramento malones, yra apgaubiamas Dievo Trejybės gyvenimo bei meilės spindesiu. Per Krikštą ne tik kaip nauja šakelė buvome įskiepyti Bažnyčios vynmedyje, bet pats Dievas – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia – pradėjo savo slėpiningą gyvenimo kelią mumyse…
Remiantis katekizmu, visi žmonės (taip pat kūdikiai) dėl pirmapradės kaltės pasekmių turi atgimti per Krikštą, „kad būtų išgelbėti iš tamsybių valdžios ir perkelti į Dievo vaikų laisvę“. O Krikšto metu buvimas Dievo vaikų laisvėje – tai „maudymasis Jo šviesoje“. Tai – svarbi nuoroda, kad per visą gyvenimą pirmumą teiktume tikėjimui, nes, pasak Bažnyčios mokymo, Krikštas yra naujojo gyvenimo Kristuje šaltinis.
Dvasios krikštas
Savo gyvenimą kasdien grįsti tikėjimo tiesomis – būti ištikimiems Kristui, atsimenant, jog „Krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Rom 6, 4).
Tolydžio atnaujinamas Kristuje gyvenimas tam tikra prasme gali būti suvokiamas, ir kaip Šventosios Dvasios krikštas, kai per Dvasios Gaivintojos kvietimą į savo širdį ir į visas gyvenimo sritis, savaip atgaivinamas Krikšto bei Sutvirtinimo malonių veikimas, idant tikintieji greičiau galėtų suprasti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir tobula ir dar ištikimiau laikytųsi Kristaus.
Patepimas yra Dievas Dvasia
Dievas Dvasia veikia ne tik per sakramentus, bet čia ir dabar, kai prašome Jos apšvietimo ypač, kad geriau suvoktume Biblijos išmintį… Jėzus sako: Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs (Jn 16, 14). Globėjas išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs (Jn 14, 26). Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią (Gal 5, 25). Taigi Dvasia yra pasirengusi mums padėti: drąsinti, patarti, vesti, įspėti, mokyti, išlaisvinti, guosti, suteikti galios, vaikščioti su mumis…
Jūs esate gavę Šventojo patepimą… Dėl jūsų – Patepimas, kurį iš Jo esate gavę, jumyse lieka, ir nereikia, kad jus kas nors mokytų, nes pats Jo Patepimas moko jus visko, ir jis yra tiesa, o ne melas (1 Jn 2, 20). Nebus klaidos sakyti, jog Patepimas yra asmenybė – Šventoji Dvasia. Tėvas ir Sūnus trokšta, kad tikintieji kaskart labiau (per maldą bei Šventojo Rašto apmąstymus bei gilesnį katekizmo tiesų pažinimą) atsivertų Dvasios vedimui, nes Ji – šlovingosios Trejybės trečiasis asmuo – Dievas, tolygus Tėvui ir Sūnui.
Leiskis vedamas Dvasios ir veik
Dievo Dvasia ne tik tikinčiuosius inspiruoja kaskart pasitikrinti savo gyvenimo kryptį ir daryti teisingus sprendimus, bet ir dalyvauja mūsų dvasiniame gyvenime. Dvasinio gyvenimo žinovas Osvaldas Čambersas rašė: „Neklausk kelio, kai pats jį puikiai žinai. Imkis iniciatyvos, liaukis dvejojęs ir ženk pirmą žingsnį. Būk pasiryžęs tuojau pat veikti, tikėdamas tuo, ką Dievas sako, ir niekuomet nekeisk savo pirminių sprendimų. Jei dvejoji, gavęs Dievo nurodymą ką nors padaryti, elgiesi lengvabūdiškai, atstumdamas Jo malonę. Imkis iniciatyvos pats, dabar pat priimk sprendimą, o apsisprendęs nesigręžiok atgal. Degink tiltus paskui save, tardamas: „Aš parašysiu tą laišką“, arba „Aš sumokėsiu tą skolą“, o tada taip ir padaryk! Tavo sprendimai turi būti neatšaukiami“.
Ateik, Šventoji Dvasia!
Vis stipriau veik mumyse, Dvasia, mūsų Gelbėtoja, kad kasdien trokštume atsiversti ir vaikščioti Tavojoje šviesoje. Išgyvendami asmeninio išlaisvinimo džiaugsmą, galėsime ir kitiems įtaigiau skelbti Žinią, idant ir jie iš visų savo prieraišumų norėtų būti išlaisvinti… Kaip Mortos sesuo Marija klausysimės Jėzaus žodžių ir būsime palaiminti: pati Tiesa uždegs mūsų gyvenimus nauja malonės ugnimi, ir mes su augančiu tikėjimu kaskart laisviau leisime Viešpačiui gyventi ir veikti mumyse.
Vytenis Vaškelis