Kaskart atsiversti – taisyti Viešpačiui kelią

Dvasios karžygys

Advento laiko įprasminimui trūktų esminio dalyko, jei neturėtume šv. Jono Krikštytojo. Kas kitas, be Kristaus, įtaigiau kvietė žmones radikaliai atsiversti, kad pasikeistų jų likimai, jei ne tas dvasios karžygys, kuris, gyvendamas dykumoje, pasikliovė vien Dievo malone; dvasia tapo tvirtas kaip uola ir subtiliai jautrus net mažam Dvasios vėjo dvelkimui… Jis pirmas pastebėjo ir parodė Mesiją, atėjusį pas mus, „kad savo auka sunaikintų nuodėmę“ (Žyd 9, 26). Šv. Jono Krikštytojo pasiuntinybės tikslas – asmeninio gyvenimo pavyzdžiu bei skelbimo tiesa pradėti griauti žmonių širdyse stūgstančias puikybės sienas, kurios yra didžiausias priešas Dievo išgelbėjimui (Lk 3, 6).

Jubiliejiniai metai – atsivertimo ir atsinaujinimo laikas

Lietuvos Vyskupų Konferencijos informaciniame pranešime rašoma: „2025-ieji Jubiliejiniai metai yra ne tik piligrimystės, bet ir atsivertimo bei vidinio atsinaujinimo metai, todėl kviečiame atnaujinti savo tikėjimą bei drąsiau imtis artimo meilės darbų. Tai – ypatingos malonės laikas, atnaujinantis ne tik pavienius asmenis, bet ir visą visuomenę“.

Taigi atsivertimas – ne tik požiūrių į įvairius pasaulio reiškinius tobulinimas, bet, veikiant Dievo Dvasiai, radikalus savo minčių ir viso gyvenimo būdo pritaikymas prie Kristaus mąstymo bei Jo elgsenos. Nors Jonas Krikštytojas ne visiškai suprato ateinančios Dievo Karalystės esmę, bet, prisimindamas būsimuosius Mesijo valdymo šlovės vaizdinius (žr. Iz 11, 4; 32, 2; 62, 4), viltingai laukė To, kurio atėjimas kiekvieną savaip paveiks… Jis išgyveno matydamas tėvynainių savivaliavimą, nesuderinamą su Biblijos mokymo pradmenimis, liudijimu, jog žmonės savo egoizmui pataikauja kaip įmanydami, o visagalio Dievo valią nuodėmingais būdais ignoruoja.

Atgailos nepakeičiamumas

Reikėjo, kad šv. Jonas Krikštytojas skelbtų žmonėms atgailą; jų sąmonė pabustų ir jie imtų suvokti, kokį pavojų kelia negydomos nuodėmių žaizdos. Ką Jonas skelbė, paskui Jėzus, kybodamas ant kryžiaus, patvirtins: „Nuodėmė užvėrė žmonijai dangaus duris, bet mano mirtis ir prisikėlimas iš numirusių jas atvers, ir aš visus patrauksiu prie savęs…“ Pasak katekizmo, „su Jonu Krikštytoju Šventoji Dvasia pradeda tai, ką buvo numačiusi įvykdyti su Kristumi ir Kristuje: grąžinti žmogui dieviškąjį „panašumą“. Jono krikštas buvo atgailos krikštas, o krikštas iš vandens ir Dvasios bus naujas gimimas“.

Lėtai, bet tik pirmyn

Naujas mūsų gimimas Dieve – apsivilkimas Kristumi (žr. Gal 3, 27), kad visados priklausytume Jam nebepriklausydami sau. Tai – nelengva mūsų viso gyvenimo užduotis, nes reikalauja nuolatinio atsivertimo pastangų, kasdien paklūstant Viešpačiui. Teologas Osvaldas Čambersas rašė: „Nenoras nuolat atsiversti trukdo mūsų dvasiniam tobulėjimui. Mūsų gyvenime yra sričių, kuriose elgiamės užsispyrėliškai, o mūsų puikybė išlieja panieką Dievo sostui ir taria: „Nepasiduosiu“. Sudieviname savo savarankiškumą ir užsispyrimą ir vadiname juos ne tuo vardu. Tai, ką Dievas mato kaip užsispyrėlišką silpnumą, mes vadiname stiprybe. Mūsų gyvenime esama daugybės sričių, kuriose dar nepaklusome Jam, o tai padaryti galime tik nuolat atsiversdami. Lėtai, bet užtikrintai visą teritoriją galime atiduoti valdyti Dievo Dvasiai“.

Lai mus veda Dvasia

Jono Krikštytojo žodžiai: Kreivi keliai taps tiesūs, o duobėti – išlyginti, gali būti susieti su kitais jo žodžiais apie Jėzų, mus krikštijantį „Šventąja Dvasia ir ugnimi“ (Mt 3, 11). Tai primena, jog esame panardinami į apvalančiąją Dievo Dvasios ugnį, kad, Jai mumyse veikiant, kaip vynmedžio apgenėtos šakelės, duotume dorybių vaisių, su didžia kantrybe palaikydami tarpusavio meilę (Ef 4, 2). Tiesa, mūsų negerų įpročių liekanos primins, kad visada galime vėl pakliūti į dvasinio priešo žabangus ir nusidėti. Todėl dažnai malonė mus ragins kreiptis į Šventąją Dvasią, kad Ji suteiktų vidinės jėgos visur ir visada paklusti Dievo valiai, kuri mus tolydžio laisvins iš visų mus pančiojančių negatyvių mąstymo bei poelgių voratinklių… Šios pastangos atsipirks su kaupu, nes visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą.

Kun. Vytenis Vaškelis