„Nepaprastai svarbus įvykis“, – taip t. Francesco Bamonte įvertino juridinį Tarptautinės Egzorcistų Asociacijos pripažinimą Dvasininkijos Kongregacijoje. T. Bamonte iš Nekaltosios Marijos Širdies Tarnų vienuolijos, Romos vyskupijos egzorcistas ir Asociacijos prezidentas davė interviu Vatikano radijui:
Ats. – Per visą ilgą Bažnyčios istoriją dar niekada nebuvo įkurta Tarptautinė Egzorcistų Asociacija – tai yra vienas iš laiko ženklų! Šventoji Dvasia, atsiliepdama į ypatingus mūsų laikmečio poreikius, paskatino Bažnyčią vis giliau įsisąmoninti, kad tarp Jėzaus paliktų jai įgaliojimų yra ir demonų išvarymas Jo Vardu. Tuo pat metu ta pati Šventoji Dvasia įkvėpė ir įkūrė Bažnyčioje tokią kunigų Egzorcistų asociaciją, kad jie pajustų jėgą, kylančią iš buvimo Asociacijos nariais, palaikymo vienybės su kitais broliais kunigais, kurie atlieka tą pačią tarnystę, ir kad laikas nuo laiko susitikdami ir dalindamiesi savo patirtimi jie galėtų suteikti konkretesnę ir veiksmingesnę pagalbą tiems, kas į juos kreipiasi.
Kl. – Kokius tikslus sau kelia ši Asociacija Bažnyčioje?
Ats. – Būtent tam, kad egzorcistai galėtų geriau atlikti savo uždavinį, mūsų Asociacijos specifiniai tikslai yra šie: rūpintis pradine ir po to sekančia nuolatine egzorcistų formacija; organizuoti egzorcistų susitikimus, ypač nacionalinius ir tarptautinius, kad dalintųsi savo patirtimi ir kartu apmąstytų jiems patikėtą tarnystę; skatinti egzorcisto tarnystės įjungimą į vietinės bažnyčios bendruomenės gyvenimą ir pastoraciją; ugdyti Dievo tautoje teisingą šios tarnystės sampratą; skatinti egzorcizmo tyrinėjimą dogminiu, bibliniu, liturginiu, istoriniu, pastoraciniu ir dvasiniu aspektu; plėsti bendradarbiavimą su medicinos ir psichiatrijos ekspertais, kurie yra kompetentingi ir dvasiniuose dalykuose.
Kl. – Kiek svarbus ir būtinas kunigo egzorcisto buvimas vyskupijoje?
Ats. – Kunigo egzorcisto buvimas vyskupijoje yra labai svarbus. Kai jo nėra, žmonės dažnai būna priversti kreiptis į būrėjus, raganas, ekstrasensus, sektas. Ir visiškai nepagrįsta baimė galvoti, kad jeigu žmonės žinos, kad vyskupijoje yra ir darbuojasi egzorcistas, esą jie pradės lengviau tikėti, kad yra velnio apsėdimo aukos. Pirmasis kiekvieno sveikos nuovokos egzorcisto rūpestis yra vengti sukurti ar palaikyti apsėdimo iliuziją, kai to nėra. Egzorcistas visų prima yra evangelizuotojas ir kunigas, todėl, kad ir kokia bebūtų to blogio, dėl kurio žmogus kreipiasi į jį, kilmė – ar tai tikras, ar įsivaizduojamas ekstraordinarinis demono veikimas – egzorcistas stengiasi nešti ramybę, taiką, pasitikėjimą Dievu, viltį jo malonės veikimu. Net ir tada, kai tenka patvirtinti, kad tikrai yra velnio apsėdimo atvejis, jis su nuolankumu, tikėjimu ir gailestinga meile lydi dėl piktojo veikimo kenčiančius brolius ir seseris, palaikydamas juos kovoje, drąsindamas sunkiame išlaisvinimo kelyje ir gaivindamas jų viltį.
Kl. – Ar labai kenčia žmonės, kurie patiria tikrą velnio apsėdimo būseną?
Ats. – Mano, kaip ir daugybės kitų egzorcistų, patirtis, susijusi su tikrai apsėstais žmonėmis, sako, kad tai visiškai sveiko proto vyrai ir moterys, tačiau kenčia sunkiai įsivaizduojamas kančias. Prieš tokį kentėjimą neįmanoma likti abejingu: aš nuoširdžiai linkiu, kad kuo daugiau kitų brolių kunigų asmeniškai susidurtų su šia dramatiška tikrove, kuri dažnai yra ignoruojama arba nuvertinama. Egzorcizmas yra viena iš artimo meilės formų kenčiančių asmenų labui; be jokios abejonės jis priskiriamas gailestingumo darbams kūnui ir sielai.
Kl. – Pakalbėkime apie patarnavimus, kuriuos teikia Romos Vikariatas pirminio išklausymo centre tiems, kurie Romos diecezijoje ieško egzorcisto pagalbos. Gal galite pateikti skaičius, kiek asmenų prašo kunigų, atliekančių egzorcizmo tarnystę, pagalbos? Kiek būna atvejų, kurie laikomi iš tikrųjų rimtais ir priskiriami specifinei egzorcistų kompetencijai?
Ats. – Kad būtų galima labiau palengvinti darbą egzorcistams – o jiems tenka vis didesnė sunkių atvejų, kuriuos jie jau palydi, našta ir spaudimas tų, kurie į juos kreipiasi be būtino ištyrimo, – kai kuriose vyskupijose yra teikiama pirminio išklausymo pagalba tiems, kurie prašo egzorcisto. Kunigams talkina savanorių komanda, susidedanti iš gydytojų, psichiatrų ir psichoterapeutų, kurie įvertina, jei reikalinga, medicininius aspektus. Nors auga skaičius asmenų, kurie prašo egzorcizmo tarnystę atliekančių kunigų pagalbos, atvejų, laikomų tikrai rimtais ir priskiriamų specifinei egzorcistų kompetencijai, nėra daug, lyginant su bendru telefoninių skambučių skaičiumi. Iš tikrųjų ne visada skambinama ieškant egzorcisto. Nemaža skambinančiųjų dalis – tai žmonės, kurie yra nutolę nuo tikėjimo ar niekada jo nepraktikavo, todėl nebežino kaip teisingai elgtis tikėjimo praktikos dalykuose (išpažintis, šventosios Mišios, Rožinis ir pan.). Be to, yra ir tokių, kurie sumaišo grynai sveikatos problemas su dvasinėmis. Šie duomenys yra įvertinami bendradarbių profesionalių gydytojų ir pasinaudojama jų konsultacijomis.
Kl. – Popiežius Pranciškus ne kartą savo homilijose minėjo demoną, primindamas apie jo egzistavimą ir veikimą; be to, praėjusių metų rugsėjo mėnesį jis atsiuntė žinią italų egzorcistams, susibūrusiems suvažiavime…
Ats. – Be abejonės, Popiežiaus Pranciškaus homilijų ir mokymo pamatas yra Jėzus Kristus, vis dėlto jis dažnai ragina mus nepamiršti to, ką sako Šventasis Raštas, tai yra, kad egzistuoja demonai: tai Dievo sukurti gerieji angelai, virtę piktaisiais, kadangi laisva valia atmetė Dievą ir jo Karalystę, taip duodami pradžią pragarui. Jie veikia žmonių asmeninėje ir bendruomeninėje istorijoje, stengdamiesi jų tarpe skleisti blogio pasirinkimą. Todėl negana žinoti, kad jie egzistuoja, reikia taip pat pažinti jų veikimą, kad galėtume išvengti jų atakų ir joms atsispirti, kad nepakliūtume į jų pinkles. Popiežius dažnai stabteli prie demonų veikimo per bandymus atskirti žmones nuo Kristaus apibūdinimo. Juk jie nori, kad mes taptume tokie, kaip jie; nenori Kristaus šventumo mumyse, nenori mūs krikščioniško liudijimo, nenori, kad būtume Jėzaus mokiniai. Popiežius taip pat ne kartą pabrėžė, kad jie, būdami šlykštūs ir gąsdinantys, persirengia šviesos angelais, kad taptų patrauklūs ir taip lengviau suviliotų žmones. Jėzus Evangelijoje moko mus kaip kovoti ir su Jo malonės pagalba įveikti demonus. Tačiau Popiežius kalba ne tik apie vadinamąjį eilinį piktojo veikimą, bet pasinaudodamas proga, kai Evangelija kalba apie Jėzaus egzorcizmus, kai kuriose homilijose yra kalbėjęs ir apie velnio apsėdimą. Tai ta tikrovė, su kuria mes, egzorcistai, susiduriame toje tarnystėje, kurią pats Kristus patikėjo Bažnyčiai ir kurią mes atliekame jo Vardu. Bažnyčios, kaip „karo lauko ligoninės, kuri gydo visų žaizdas“ įvaizdis, pateiktas Popiežiaus Pranciškaus, atrodo, ypač tinka egzorcistams patikėtam uždaviniui. Juk jie yra pašaukti būti tuo geruoju samariečiu, apie kurį Jėzus smulkiai nupasakoja palyginime, skubėdami į pagalbą piktojo draskomiems ir kankinamiems broliams. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį paprašiau Popiežiaus Pranciškaus padrąsinimo žodžio italų egzorcistams, susibūrusiems į konferenciją, ir jis labai geranoriškai, kartu su apaštaliniu palaiminimu atsiuntė jiems žinią, išreikšdamas „įvertinimą už tarnavimą Bažnyčiai, atliekamą tų, kurie egzorcizmų tarnyste vykdo artimo meilės darbą kenčiančių ir reikalingų išlaisvinimo bei paguodos žmonių labui“.
Kl. – Galingi ginklai prieš velnią yra Rožinis, išpažintis…
Ats. – Kaip mums sako Popiežius Pranciškus, kuris ragina visada nešiotis kišenėje Evangeliją, pirmasis galingas ginklas yra Dievo Žodžio skaitymas ir meditavimas. Šis Žodis, nusileidęs į mus, gyvena ir veikia, pripildo mus Šventosios Dvasios malonės. Paskui Rožinis, pasiaukojimas Marijai, kurios velnias ypatingai nekenčia. Dažna išpažintis: nuolankiai pripažinti, kad esame nusidėjėliai, išpažinti nuodėmes ir prašyti Dievo jėgų daugiau jų nedaryti. Dalyvavimas Šventosiose Mišiose šventadieniais. O tada kova su mūsų ydomis, kova su tuo, ką gimtoji nuodėmė paliko mumyse, kad triumfuotų naujasis žmogus Kristuje.
Versta iš: http://it.radiovaticana.va/news/2014/07/04/bamonte_riconoscimento_associazione_esorcisti/1102528