Lenkijos gydytojai apie homeopatiją

LENKIJOS AUKŠČIAUSIOSIOS MEDICINOS TARYBOS
NUTARIMAS Nr. 24-02-IV
2002 m. lapkričio 8 d.

DĖL VADINAMOSIOS ALTERNATYVIOSIOS MEDICINOS 

Aukščiausioji Medicinos Taryba neigiamai vertina vis plačiau pasireiškiančią neracionalių ir nerekomenduotinų metodų plėtrą taip vadinamoje alternatyviojoje medicinoje. Alternatyvi medicina siūlo praktikuoti nepatvirtintus, abejotinos vertės diagnostikos ir gydymo metodus, kuriuos įvairūs subjektai praktikuoja ir populiarina mūsų šalyje.

Šiuo atveju yra piktnaudžiaujama terminais „medicina“ ir „gydymas“. Šie metodai gali sukelti pacientams realią pamatuojamą, ir dažnai nepataisomą žalą, kuomet uždelsiama imtis atitinkamų gydomųjų procedūrų.

Ypač nerimą kelia tai, kad šiandieninėje daugelio sričių komercializavimo aplinkoje nemaža dalis gydytojų taip pat pasiduoda pagundai orientuotis į šią praktikos rūšį arba įteisinti panašių praktikų veiklas.

Aukščiausioji Medicinos Taryba pažymi, kad naudojantis moksliškai nepagrįstais ir nepatvirtintais metodais, kurie sudaro alternatyviosios medicinos pagrindą, reikėtų nepamiršti, jog tai aiškiai prieštarauja Medicinos etikos kodekso IV skyriaus 57 straipsniui, kuriame teigiama: „Gydytojas negali naudoti metodų, kurie yra mokslo pripažinti kenksmingais, beverčiais ar nėra moksliškai pagrįsti/patikrinti. Jis taip pat negali bendradarbiauti su žmonėmis, užsiimančiais panašiomis praktikomis ir nevykdančiais savo veiklos atsakingai“.

Aukščiausioji Medicinos Taryba rems įvairių medicinos specialistų grupių ir organizacijų pastangas rūpintis racionalaus pobūdžio medicinos praktikomis mūsų šalyje. 

PIRMININKAS
Konstantinas Radzivil

SEKRETORIUS
Kšistofas Makuch 

***** 

LENKIJOS AUKŠČIAUSIOSIOS MEDICINOS TARYBOS
NUTARIMAS NR. 7/08
2008 balandžio 4 d.

HOMEOPATIJOS IR PANAŠIŲ METODŲ NAUDOJIMAS MEDICINOS GYDYTOJŲ
IR STOMATOLOGŲ TARPE BEI MOKYMAI ŠIOSE SRITYSE

Aukščiausioji Medicinos Taryba kritiškai vertina kai kurių gydytojų ir stomatologų praktikuojamus homeopatijos ir į ją panašių nemokslinių metodų naudojimą gydymo praktikoje, taip pat švietimo įstaigų, privalančių rengti medicinos srities specialistus, pastangas organizuojant mokymo kursus šiose srityse.

Nuolatos daugėja pagrįstų įrodymų, kurie lemia vis stiprėjantį medicinos mokslo bendruomenės įsitikinimą, kad homeopatija turėtų būti priskiriama prie vadinamųjų nemoksliniais metodais pagrįstų alternatyvios medicinos priemonių, kuomet siūlomi naudoti beverčiai, moksliškai nepagrįsto veikimo produktai.

Taryba yra susirūpinusi, kad kai kurie gydytojai ir stomatologai, taip pat kai kurios medicinos organizacijos ir medicinos mokyklos dalyvauja populiarinant homeopatiją ir susijusius metodus, organizuoja homeopatijos mokymo kursus ir veikia, siekdami įteisinti ir skatinti homeopatijos praktikas.

Aukščiausioji Medicinos Taryba mano, kad tokie veiksmai prieštarauja medicinos etikos kodekso 57 straipsniui, kuris sako: „Gydytojas negali naudoti metodų, kurie yra mokslo pripažinti kenksmingais, beverčiais ar nėra moksliškai pagrįsti/patikrinti. Jis taip pat negali bendradarbiauti su žmonėmis, užsiimančiais panašiomis praktikomis ir nevykdančiais savo veiklos atsakingai.“, kaip ir remiantis Aukščiausiosios Medicinos Tarybos 2002 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 24-02-IV „Dėl vadinamosios alternatyvios medicinos“.

Šios nuostatos įpareigoja Aukščiausiąją Medicinos Tarybą, gydytojus ir kitus medicinos savireguliavimo organus bei visus jos narius ne tik priešintis esamoms tendencijoms, bet ir remti tas gydytojų, stomatologų ir medicinos organizacijas, kurių tikslas yra rūpintis racionalaus pobūdžio medicinos praktikų išsaugojimu mūsų šalyje ir racionaliu privačių bei valstybinių išteklių skyrimu gydymui. 

PIRMININKAS
Konstanty Radziwiłł

SEKRETORIUS
Mariusz Janikowski

*****

Lenkijos Aukščiausiosios Medicinos tarybos
Ekspertų grupės išvada

DĖL HOMEOPATINIŲ METODŲ PANAUDOJIMO IR SKATINIMO

Ekspertų komanda:

1. 1. Prof. Wlodzimierzas Buczko (Bialystok)
   2. Prof. Tadeusz Chruściel (Varšuva)
   3. Prof. Zbigniew Gaciong (Varšuva)
   4. Prof. Pawel Gorski (Lodzė)
   5. Prof. Wieslaw Jedrzejczak (Varšuva)
   6. Doc. Romualdas Krajewski (Varšuva)
   7. Prof. George Kruszewski (Varšuva)
   8. Prof. Cezary Szczylik (Varšuva)
   9. Prof. Piotr Zaborowski (Varšuva)

Susipažinę su esama situacija ir žiniomis bei prielaidomis apie homeopatinių praktikų veiksmingumą, teigiame, kad šis gydymo metodas neatitinka šiuolaikinės medicinos metodams keliamų reikalavimų ir kad teisės aktai, reglamentuojantys alternatyvios medicinos metodus, nėra suderinti su šiuolaikinės modernios medicinos reikalavimais. Ekspertų komanda pažymi, kad:

1. 1. Homeopatijos pagrindai prieštarauja šiuolaikinėms mokslo žinioms apie ligų patogenezę ir patofiziologiją.
   2. Homeopatijos esmė – skatinti organizmą kovoti su liga, pasiekiama naudojant homeopatinių medžiagų mišinius tokiomis dozėmis, kurios prieštarauja gerai žinomų ir mokslo patvirtintų terapinių agentų veiklos mechanizmams. Pasak daugybės mokslinių tyrimų, atliktų vadovaujantis griežtai nustatytais reikalavimais, visos „simbolinių dozių“ medžiagos tiesiog neturi gydomojo poveikio.
   3. Homeopatijos principas „Panašų gydome panašiu“ jokiais empiriniais tyrimais nėra pagrįstas/patvirtintas.
   4. Homeopatų teiginys, kad ta pati liga kiekvienam pacientui pasireiškia visiškai skirtingai ir todėl tos pačios ligos gydymui, skirtingiems pacientam naudojamos skirtingos medžiagos, yra nesuderinamas su medicinos mokslo žiniomis. Šis „personalizuotas“ supratimas trukdo objektyviai patikrinti homeopatinio gydymo efektyvumą.
   5. Homeopatinių vaistų veikimo mechanizmas prieštarauja šiuolaikinės chemijos, farmakologijos ir imunologijos principams, ypač gydymo efekto priklausomybei nuo dozės. Šis principas galioja visų medikamentų, naudojamų medicinoje, kurių veiksmingumas buvo patvirtintas ne kartą, griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, atžvilgiu.
   6. Šiuolaikinės chemijos ir fiziologijos žinios rodo, kad neteisinga yra teigti, jog homeopatinis vaistas įgauna potenciją pakartotinai skiedžiant pirmines veikliąsias medžiagas paprastu vandeniu arba silpnu alkoholio tirpalu, dažnai pasiekiant „simbolinę“ pirminės veikliosios medžiagos dozę tirpale. Teiginys, kad homeopatinių medžiagų skiedimas įgalina pasiekti pirminės medžiagos potenciją („stiprumą“) ir geba suaktyvinti kūną normaliai funkcionuoti bei kovoti su liga, yra nepriimtinas šiuolaikinės fiziologijos požiūriu. Yra žinoma, kad cheminės reakcijos ir receptorių suaktyvinimas reikalauja substrato koncentracijos neviršijančios 1:10⁷ praskiedimo laipsnio; vaistus praskiedus, pavyzdžiui, C12 (kas atitinka 1:10¹³) ir daugiau, jų poveikis nėra įmanomas. Pavyzdžiui, D22 praskiedimo (1:10²²) 100 ml „medikamento“ tirpale gali būti tik viena pirminės medžiagos molekulė, ir beveik nieko, kai jį dar labiau skiedžiame (Homeopatų naudojami tirpalai siekia D200 praskiedimo laipsnį).
   7. Homeopatinių vaistų vadinamasis poveikio stiprumo didinimas – „potencializacija“, pavyzdžiui, purtant jį tam tikru būdu, negali būti paaiškintas remiantis jokiais žinomais fizikos ar chemijos dėsniais. Bandymas išvesti analogijas su akademinės medicinos vaistų vartojimo instrukcija – „prieš vartojimą suplakti“ – yra klaidinantis, nes suplakimas šiuo atveju įgalina pasiekti vienalytę suspensiją.
   8. Homeopatų pareiškimas, jog jų vaistų veikimas negali būti paaiškintas įprastiniais akademiniais reiškinių aiškinimais, mums sako, kad jie dažnai ieško homeopatinių produktų veikimo paaiškinimų spekuliatyviomis koncepcijomis, sukuriant veiksmų mechanizmą artimą magijai. Tokiuose aiškinimuose nėra svarbus materialių medžiagų – vartojamų vaistų, realus veikimo mechanizmas, bet akcentuojama palikto „ženklo“, „atminties“ arba „informacijos“ svarba, neva tai būtent jie vaidina svarbų vaidmenį siekiant gydomojo poveikio. Tai prieštarauja chemijos, fizikos, fiziologijos ir farmakologijos žinioms.
   9. Klaidinga vadinti homeopatinius preparatus vaistais, nes jie neturi savo veiksmingumą patvirtinančių įrodymų, pagrįstų moksliniais tyrimais, ir neatitinka vaistiniams preparatams registruoti keliamų reikalavimų.
   10. Nėra patvirtintų susitarimų dėl homeopatijoje naudojamų produktų pobūdžio, dozės ir kokybės bei aiškių kriterijų, nustatančių naudojamų homeopatinių praktikų metodiką, (alternatyvi medicina, natūrali medicina) patvirtintų kontroliuojamų mokslinių tyrimų pagalba, taikant pripažintus ir įrodytus mokslinius principus.
   11. Šiuo metu nepakanka aukštos kokybės įrodymais ir medicinos principais pagrįstų dokumentų, nustatančių klinikinį homeopatinio gydymo veiksmingumą, jo pranašumą prieš ‚placebo‘ efektą.
   12. Šiuo metu naudojamose Lenkijos medicinos mokslo ekspertų parengtose metodinėse gairėse niekur nėra rekomenduojama naudoti homeopatinius metodus.
   13. Tai, kad Lenkijos teisės aktuose nenumatytas reikalavimas pateikti veiksmingumo ir saugumo įrodymus, tuo būdu pateisinant „homeopatinių vaistų“ vartojimą prieš juos registruojant ir išleidžiant į rinką, neatleidžia gydytojo, skiriančio šiuos gydymo metodus, neatitinkančius šiuolaikinės medicinos žinių, nuo atsakomybės ir pasekmių.
   14. Medicinos etikos principai reikalauja, kad gydytojai naudotų tik moksliškai patvirtintus gydymo metodus. Homeopatinių metodų naudojimas negali būti moksliškai pagrįstas, taigi neigiamo gydymo rezultato arba kaltinimo dėl nepakankamo gydymo efekto byloje, mediko netinkamo elgesio atvejį būtų sunku atmesti.
   15. Dėl aiškių išvardintų priežasčių būtų neteisinga teigti, kad „homeopatinė medicina nepakenks“. Ligų, sėkmingai gydomų vaistais, naudojamais medicinoje, atvejais gydytojo pareiga yra elgtis pagal šiuolaikinės medicinos žinių taikymo principus. Net jei manote, kad gydytojo nuomonė ar medikamentų vartojimas nėra būtinas, homeopatinių metodų naudojimas pacientui yra susijęs su papildomomis išlaidomis ir galėtų pakirsti pasitikėjimą medicinos gydytojais.

Atsižvelgdama į aukščiau paminėtus teiginius, kurie visgi neapima visų problemų, susijusių su homeopatinių metodų naudojimu, ekspertų komanda daro išvadą, kad gydytojai neturėtų naudoti šių nepatikimų metodų. Gydytojų pareiga yra suteikti patikimą informaciją pacientams, kurie reikalauja homeopatinių produktų, informuoti dėl šių preparatų gydomojo poveikio stokos. Gydytojai, stomatologai, medicinos įstaigos ir organizacijos neturėtų organizuoti mokymų homeopatijos srityje ar kitaip skatinti naudoti gydymui metodus, susijusius su homeopatija.

Į lietuvių kalbą vertė Aurelija Babiliūtė, 2012-04-19