Krikščionio ginklai dvasinėje kovoje

„Geriausias būdas krikščioniui atsilaikyti prieš velnio atakas ir apskritai jo darbus – pernelyg apie jį nemąstyti, bet koncentruotis į Jėzų ir su Dievo malone gyventi krikščionišką gyvenimą. Bandydami daryti tikėjimo, vilties, meilės ir nuolankumo pažangą, augti dorybėmis, apsisaugojame nuo velnio atakų.“ (Benedict Heron)

„Šėtono nenugalime pirmiausia dėl to, kad įsitraukiame į kovą su juo; šėtoną geriausiai nugalime atidžiai žvelgdami į Kristų ir įsitvirtindami Kristaus tikėjime. Kristus yra tas, kuris savo dvasios jėga išvaro piktąsias dvasias ir išvaduoja žmones, kurie buvo atiduoti jų vergijai… Vadinasi, turi būti aišku, kad išgydymo ir išlaisvinimo tarnystėje mus apginkluoja vien tik Dievas. Apsirengiame Kristumi, kad būdami ištikimi krikšto pažadams, taptume naujais žmonėmis ir galėtume stoti į kovą su piktojo jėgomis.“ (Tėvas René Chenesseau)

Iš tiesų yra taip: „Juk kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas!“ (1 Jn 5, 4)

VIEŠPATS yra mano gyvenimo apsauga, tikėjimo skydas

Absoliutus ginklas prieš priešininką – velnią ir raganavimą – yra pats Dievas. „Viešpats yra mano šviesa ir išgelbėjimas, ko turėčiau bijotis? Nors kariuomenė apgultų mane, mano širdis nebijotų; nors karas man būtų paskelbtas, net tada pasitikėčiau. (Ps 27, 1. 3)

Dievo tikėjimu gauname Dievo palaiminimą, krikštu esame pripildyti Šventosios Dvasios, kuri mumyse veikia. Atsimušusios į tikėjimo skydą sudūžta ir užgęsta visos nuodingosios ugninės šėtono strėlės (plg. Ef 6, 16). „Tikėjimas yra jėga, kuri pati mus sujungia su Dievu, be jokio kūriniškojo jungties nario. Velnias negali įžengti į šią vien tik Dievui skirtą sritį. Žmogus, gyvenantis tikėjimu, jam yra visiškai nebepasiekiamas.“ (Šv. Kryžiaus Jonas)

Reikia ieškoti Dievo, o ne kūrinių ar stabų teikiamos apsaugos. Jėzus yra tas, kuriam suteikta „visa valdžia danguje ir žemėje“ (Mt 28, 18). „Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams plačiajame pasaulyje“ (1 Pt 5, 9), įspėja mus šv. Petras. Petras, kuris tiki, jog yra apsaugotas Jėzuje Kristuje, kuris gyvena Tėve. Kas nori nuginkluoti tokį žmogų, kuriame gyvena Dievo Dvasia (plg. Rom 8, 9), tas turi pirmiausiai sunaikinti Šventosios Dvasios jėgą – o tai yra neįmanoma. Kadangi „Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią“ (2 Tim 1, 7), tad turime būti kupini pasitikėjimo. Baimė padaro mus silpnais ir praveria mūsų apsauginės pilies vartus. Raganautojai nieko negali padaryti tiems, kurie jų nebijo. Mes negalime su jėga ir tikrumu sutikti piktadarius, jei paliekame vietos baimės, nusiminimo, abejonės, neapykantos, pykčio ir melo dvasiai. Jei esame įsišakniję Kristuje – mes apsaugoti. Tačiau negalime gyventi dvigubo gyvenimo: priešpiet bažnyčioje, vakare pas būrėją ar aiškiaregį; kartais sekdami Kristų, kartais sektoje ar ezoteriniame ordine.

KRIKŠČIONIO GINKLAI IŠLAISVINIMO MALDOJE

Dievo žodis

Vis dėlto, gyvendami kūne, mes kovojame ne kūniškai. Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet turi Dievo galybę griauti tvirtoves. Jais nugalime gudravimus. (2 Kor 10, 3–4)

Laikomi stiprios Dievo rankos, mes turime Paaukotojo Avinėlio ginklus: Jėzaus galybę, Dievo ginkluotę ir Šventosios Dvasios dovanas.

Jėzaus galia

Jėga slypi Jėzaus varde, Jėzaus Kraujyje, Dievo Žodyje, Kristaus Kūne (t. y. Bažnyčioje), tikinčiųjų bendruomenėje ir sakramentuose.

Jėzaus vardas

Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti. (Apd 4, 12)

Mano vardu jie išvarinės demonus. (Mk 16, 17)

Jėzus pats mums užtikrino, kad įvykdys viską, ko mes Tėvo prašysime jo vardu (Jn 14, 13–14) . Ar Jėzaus vardo šaukimasis yra veiksmingas, priklauso nuo tikėjimo, kuris mums leidžia daryti Jėzaus darbus (Jn 14, 12); nuo mūsų meilės jam; nuo to, ar jo Žodis mumyse pasilieka (Jn 15, 7), ar mes jo įsakymų laikomės (Jn 15, 1), trumpai tariant: nuo to, ar mes (kaip naujas kūrinys) apsivelkame Kristumi (Rom 13, 14). Prašyti Dievo vardu nereiškia pridurti maldai baigiamąją formulę, tačiau iš visos širdies su tikėjimu šauktis Jėzaus, Išganytojo gailestingumo ir jėgos, ir remtis jo galybe, jo vardu ir jo nuopelnais.

Jeigu mes šiomis sąlygomis Jėzaus vardu siekiame galios, mums „paklus net demonai dėl jo vardo“ (plg. Lk 10, 17): „Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų“ (Lk 10, 19).

Priklausomai nuo aplinkybių ir išlaisvinimo maldos praktikos, galima pasitelkti atskiras Šventojo Rašto vietas, duodamas Šventosios Dvasios, pavyzdžiui šiuos tekstus ar jų ištraukas:

Psalmės: 6, 7, 13, 16, 22, 25, 27, 31, 34, 35, 51, 54, 68, 91, 95, 103, 121, 124, 145.
Naujasis Testamentas: Jn 1, 14; Mk 16, 15–18; Lk 10, 17–20; 11, 14–22; Apr 20, 7–10.

Versta iš: Jean Pliya, Von der Finsternis zum Licht: Handbuch fuer den Befreiungsdienst in der Katholischen Kirche, Fremdingen: Unio Verlag, 2002, p. 123–128, vertė Vilija Žilionienė.

Scroll to Top
Skip to content