Klausimai – atsakymai

Čia galite užduoti Jums rūpimus klausimus.
Jeigu atsakymą norite gauti asmeniškai, būtinai tai nurodykite!
El. pašto adresas reikalingas tam, kad galėtume atsakyti į Jūsų klausimą asmeniškai.
Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.
Jūsų įrašai paskelbiami tik tada, kai juos peržvelgia Administracija!
Administracija pasilieka teisę redaguoti, ištrinti arba nepublikuoti įrašų.

Naujas įrašas

 
 
 
 
 
 
 
Laukai pažymėti * yra privalomi.
Jūsų įrašai paskelbiami tik tada, kai juos peržvelgia Administracija!
Administracija pasilieka teisę redaguoti, ištrinti arba nepublikuoti įrašų.
anonimas parašė 2019 balandžio 7   02:13:
Labas vakaras,

būtų įdomu sužinoti, ar tais atvejais, kada žmogus yra apsėstas, jis būtinai ir be jokių išimčių negali būti bažnyčioje, dalyvauti šventose mišiose, blogai jaustis prie šventų ir su religija susijusių daiktų? Ar įmanoma, kad apsėstasis lankytųsi mišiose, ne kartą nueitų ar du, bet dažniau, ir jam nepasireikštų jokios manifestacijos, tiesiog kaip eilinis kitas žmogus, kuris neina komunijos, netalieka išpažinties, bet tiesiog fiziškai yra bažnyčioje mišių metu?
Ir taip pat iškyla toks klausimas, kur yra ta riba, nuo kokios nuodėmės, kokių aplinkybių, apskritai tiesiog nuo ko būtent vieną žmogų apsėda, o kitą ne, nors abu vienodai gyvena sunkios nuodėmės stovyje? Jeigu į tai išvis įmanoma atsakyti...
Atsakė: Administracija
Sveiki,

Džiaugiuosi Jūsų klausimu ir pamąstymu, kur gana taikliai beveik ir atsakote, kad vargu ar galima išskaičiuoti visas aplinkybes ir išvardinti priežastis, kodėl vienam nutinka vienaip, o kitam kitaip. Taip, tikrai gali būti ir yra, kad kai kurie žmonės lankosi bažnyčioje ir nors jie yra varginami piktosios dvasios ar net apsėsti, nėra jokių manifestacijų, t.y., išorinių to ženklų. Kodėl taip būna, galima būtų bandyti analizuoti skaitant literatūrą.

Svarbiausias ir reikalingiausias dalykas kiekvienam žmogui - tai jo paties noras būti su Dievu: maldoje, išpažintyje ir Eucharistijoje. Malonės stovis - tai žmogaus būsena be sunkių nuodėmių, jų nedarant, o nusidėjus atliekant išpažintį. Tai svarbiausia profilaktika nuo velnio veikimo: būti Dievo žmogumi kasdienybėje.

Tad sėkmės kelionėje Dievop.

Kun. Virgilijus Poškus