Gyventi atsivertimo malonėje
Kai Jėzus sužinojo „apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis“ (Lk 13, 1), Jis prisiminė ir aštuoniolikos žmonių žūtį prie Siloamo tvenkinio, užgriuvus ant jų bokštui. Pabrėžęs, kad šių tragedijų aukos nėra tiesiogiai susijusios su jų asmeninėmis nuodėmėmis, dėl kurių jie būtų verti mirties bausmės, Mokytojas savo klausytojus paskatino atgailauti. Minėti žuvusieji – ne dingstis ieškoti kaltų, bet paskata atsiversti, tai yra į savo širdis priimti Tą, kuris, pasiaukodamas ant Kryžiaus įrodė, kad, Jo troškimas su mumis bendrauti žemėje bei danguje neturi sau lygių.
2001 metais rugsėjo 11 dieną niekas negalėjo tikėtis, kad Niujorko dangoraižiai Dvyniai bus teroristų susprogdinti. Tai buvo didžiausias JAV istorijoje nusikaltimas, pareikalavęs apie 3000 žmonių gyvybių. Šio išpuolio sukrėsti, kai kurie amerikiečiai vienas kito klausė, kodėl Dievas leido, kad žūtų daugybė nekaltų žmonių…
Vienos Tekaso valstijos krikščionių bendruomenės pastorius Dovydas Jarbrou (David Yarbrough), praėjus kelioms dienoms po minėtos nelaimės, rašė: „Dievas leido, kad tai įvyktų, nes Jis taip labai myli mus, jog suteikia mums pasirinkimo laisvę. Pasirinkimą Jį mylėti arba Jį atstumti. Jeigu žmogų priverčia mylėti, tai – netikra meilė. (…) Didžiausias Dievo noras – palaikyti meilės bendrystę su mumis“. Taigi mums yra suteikta pasirinkimo galimybė Jį mylėti, nes, jei mes nesistengtume tikėjimo darbais kasdien liudyti savo ištikimybės Viešpačiui, mums visiems grėstų Jo perspėjančių žodžių išsipildymas: Jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite.
Nors šie iš pirmo žvilgsnio griežti Jėzaus žodžiai gali stebinti, bet turime jų šviesoje suprasti savo atsakomybę keistis, nes grynai nuo teisingų ar klaidingų pasirinkimų priklauso mūsų tolimesnė ateitis… Juk žmogaus egzistencija, kai jis atmeta Dievą ir bet kokį Jo kvietimą taisytis, yra ne tik beprasmis pataikavimas savo parazituojančiam egoizmui, bet tai savo būties figmedžio šaknų pjovimas, nebegalint išauginti nė vieno vaisiaus, išliekančio amžinajam Gyvenimui. Dėl vergystės nuodėmei, tolstant nuo Dievo, prarandamas ne vien minimalus sąžinės jautrumas, bet, keliaklupsčiaujant godulystės nedorybei, pradedama manyti, jog vienadienį tikslą pateisina visos priemonės.
Apaštalas Jokūbas įžvalgiai rašė: „Iš kur atsiranda karai? (…) Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose. Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote. Pavydite ir negalite pasiekti? Tuomet kovojate ir kariaujate“ (Jok 4, 1 – 2). Ši charakteristika tinka Kremliaus vadovams, kai šiuo metu jų įsakymų aklai besilaikantys kariai naikina Ukrainos miestus, visą jos infrastruktūrą, ir net žūsta civiliai gyventojai…
Tik atsidūrę Amžinybėje, sužinosime ypatingai Dievo branginamą kiekvienam žmogui dovanotos pasirinkimo laisvės veikti paslaptį. Bet ir dabar, remdamiesi Šventuoju Raštu, galime teisingai vertinti tai, kas vyksta pasaulyje. Žinodami, kad mūsų „atominis“ ginklas yra kupina pasitikėjimo gyvuoju Dievu malda, mes, užuot keikę karų sukėlėjus bei jų vykdytojus, viską stengiamės vertinti giliau, ir sakome, kad, jei kur nors siaučia brutalus mirtį sėjantis smurto tornadas, tai – ne tik žmonių blogos valios veikimas, bet ir klastingas dvasinių blogio galybių pasireiškimas, kurį stabdome arba įveikiame bendruomeniškai maldaudami Viešpaties pagalbos bei taikos.
Daugelyje pasaulio šalių meldžiamasi, kad kuo greičiau baigtųsi karas Ukrainoje. Pastaruoju laiku daug kas gauna elektroninės žinutės formatu informaciją dėl visus tikinčiuosius vienijančios trumpos maldos už taiką kenčiančioje Ukrainoje bei panašius dalykus… Šio kvietimo iniciatorė sesuo Teresė CSJ rašo (pateikiu sutrumpintą šio kreipimosi versiją):
Brangieji,
(…) turiu idėją, kuria norėčiau su jumis pasidalyti: Antrojo pasaulinio karo metais Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Vinstono Čerčilio patarėjas suorganizavo grupę žmonių, kurie kiekvieną vakarą tam tikru metu sustodavo, kad ir ką darytų, ir kartu melsdavosi už Anglijoje gyvenančių žmonių taiką ir saugumą. Jie tai darė kiekvieną dieną, ir rezultatai buvo nuostabūs, – netrukus bombardavimas buvo nutrauktas! (…)
Kiekvieną dieną nustatykime žadintuvą telefone ir nurodytu laiku 15 val., nutraukę visus užsiėmimus, bent vieną minutę drauge prašykime, kad pasaulyje įsiviešpatautų taika, liautųsi konfliktai ir būtų atkurta ramybė visose Žemės tautose, o šeimos ieškotų saugumo ir išganymo Dieve…
Beje, pasak vienuolės Teresės CSJ, ši maldos akcija yra tarptautinė, nes tikintieji minėtomis intencijomis vieningai meldžiasi ir kituose kraštuose.
Taigi įsitraukime į bendrą maldą ir su tikėjimu dėkokime už vieningos maldos vaisius, kurie liudys, jog esame gyvybingos Jėzaus vynmedžio šakelės, kuriomis sruvena Jo malonė, pajėgi sustabdyti tamsybių dvasių veikimą ir galinti į atsivertimo kelią atvesti (tik Dievui žinomais būdais) ir tuos piktadarius, kuriems dabar labiausiai reikia nors vieno iš Aukštybių sklindančio sveiko proto šviesos spindulio…
Kun. Vytenis Vaškelis