Qi gong, tai chi ir co

Qi gong, tai chi ir co

P. Dr. Clemens Pilar Cop

Tokios terapinės praktikos, kaip iš Kinijos ateinanti akupunktūra, akupresūra, tai chi, qi gong, feng shui, tuina,arba japoniškos formos, kaip shiatsu, reiki ir nesuskaičiuojamos modernios šių terapijų variacijos tiesiog apniko mūsų visuomenę. Kad ir kokios skirtingos jos mums beatrodytų, vis dėlto turi ir šį tą bendro, kadangi remiasi manipuliuojamos energijos qi teorija. Kas yra qi, kokiu pasaulėžiūriniu pagrindu remiasi ši idėja ir ką visa tai  turi bendro su religija? Tai klausimai, kurie yra svarbūs ir krikščioniui.

Kiniečių rašmuo, „qi“ ženklas, kuris reiškia „universalią gyvenimo energiją“

Qi“ sąvoka

Qi yra esminis kiniečių kultūros ir filosofijos principas, sudarantis religinio taoistinio mąstymo pagrindą. Taoizme tao reiškia nepažįstamą ir neįvardijamą neasmeninę būties ištaką. Tao ir qi iš tiesų nelengva atskirti. Reikia įsivaizduoti pasaulio atsiradimo procesą kaip qi sutankėjimą arba garo pavidalo aptemimą. Iš šios vienijančios ir visa persmelkiančios medžiagos kyla gyvenimas. Taip pat ir žmogaus gyvybė yra ne kas kita kaip qi sankaupa. Jei qi yra, viešpatauja gyvenimas, jeigu jos trūksta, ateina mirtis. Visa, kas gyva, yra gyva qi dėka. Pastaruoju metu qi bandoma išversti „energijos tekėjimo“, „oro“ arba „alsavimo“ terminais. Taoizmas nepažįsta jokio Dievo Kūrėjo kaip galutinės tikrovės, o tik Neįvardijamąjį, kuris qi dėka pereina į apčiuopiamus daiktus.

Qi yra Kinijos kultūros specifinis terminas, tampriai susijęs su kiniečių pasaulėžiūra, jis negali būti išverstas į jokią vakarietišką kalbą.

 

Qi sąvoka yra religinio taoizmo principo pagrindas.

„Qi“, judėjimas už sveikatą ir kiniečių medicina

Skirtingai nuo budizmo, taoizme individo išsisklaidymas žemiškos egzistencijos pabaigoje nėra siekiamybė. Ilgas gyvenimas ir sveikata yra religiniai tikslai. Kūno nemirtingumo troškimas kartais tapdavo netgi pagrindiniu tikslu ir vesdavo prie amžinumo piliulės arba metodų, kaip žmogus savyje galėtų gaminti jaunystės eliksyrą, paieškų. Prie to priskirtinos ir pastangos, „valgyti“ qi jos gryniausioje formoje arba išlaikyti qi savo kūne. Daug įvairių qi judėjimo praktikų ir terapijų tarnauja šiam tikslui – priimti į save ir palenkti sau šią gyvenimo energijos formą.

Kiniečių medicinos išeities taškas yra tai, kad qi tekėjimas ir jo pakitimai yra atsakingi už gerą savijautą arba ligą. Terapijos siekia qi tekėjimą nukreipti įsivaizduojamais kanalais, taip vadinamais „meridianais“, ir jį subalansuoti.

Qi gong

Qi gong išvertus reiškia „dirbti su qi“. Tai yra kinietiški judėjimo ir meditacijos pratimai, kurie tuo pačiu yra ir svarbi tradicinės kiniečių medicinos sudedamoji dalis. Qi gong sąvoka kyla iš religinio ir filosofinio santykio su taoistiniu pasaulėvaizdžiu. Šių pratimų dėka yra priimama ir stiprinama qi energija, taip siekiant sveikatos ir geros savijautos. Egzistuoja virš 3600 įvairių qi gong formų. Šios apima skalę nuo paprasčiausių kūno pratimų iki spiritistinių-maginių praktikų. Į kai kurias formas labai skeptiškai žiūri netgi patys kiniečių mokslininkai, kadangi, kaip žinia, jos gali išprovokuoti psichozes.

Tai ch’i (Taiji)

Tai ch’i, žinomas kaip boksavimasis su šešėliu, išvertus reiškia „aukščiausia energija“. Nežiūrint to, kad yra skelbiama, jog čia kalba eina apie tūkstantmetę tradiciją, tai ch’i buvo išvystyta tik XIX a. Ekstremaliai lėtų kūno judesių pagalba, kurie reiškia stilizuotą kovą su įsivaizduojamu priešininku, skatinamas ch’i energijos tekėjimas.

Qi ir vakarietiška ezoterika

Įvairios qi praktikos dėl savo religinės reikšmės buvo draudžiamos komunistinio Mao režimo Kinijoje metu. Kartu su ezoterikos banga nuo 1970-ųjų metų šios praktikos prigijo Vakaruose ir ten galėjo sėkmingai vystytis. Vakaruose šios praktikos yra taoistinių, budistinių, induistinių ir vakarietiškų ezoterinių idėjų mišinys.

Vakarietiškoje ezoterikoje kiniečių qi sąvoka dažnai sumaišoma su kitais elementais, pvz. induistiniu mokymu apie čakras.

Kritika

  • Qi energijos sąvoka yra maginės-spiritistinės kilmės ir grynai spekuliatyvi. Už jos slypi religinė idėja. Nėra jokių įrodymų nei dėl qi energijos, nei energijos meridianų kūne, nei taip vadinamų „čakrų“ egzistencijos.
  • Šių praktikų paplitimas susijęs su New Age judėjimu, kuris skatina visa, kas pasitarnauja kultūrų ir religijų sumaišymui ir pabrėžia rytietiškų idėjų svarbą.
  • Kai kurių qi energija grindžiamų terapijų poveikis (akupunktūros, akupresūros, shiatsu, qi gong, tai chi ir pan.) paaiškinamas ir be kosminės qi gyvenimo energijos egzistavimo. Tai dažniausiai būna paprasčiausi atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimai, susieti su įvairiais prisilietimais.
  • Iš krikščioniškos pusės reikia kritiškai įvertinti ir suvokti, kad naudojantis šiomis praktikomis kartu perduodamos ir religinės idėjos, kurios yra nesuderinamos su krikščionišku tikėjimu.

Qi taoizmo (ir bet kurios vakarietiškos ezoterikos) pasaulėvaizdyje užima tą vietą, kuri krikščionybėje yra skirta tikėjimui asmeniniu Dievu. Pagal krikščionišką mintį visata yra palaikoma ne beasmenės energijos, bet mylinčio Dievo Kūrėjo valios. Gyvenimo jėga nėra energija, kylanti iš gamtos, bet nesuvokiama laisva Dievo dovana.

Šaltiniai:

Goldner, Colin, Alternative Diagnose- und Therapieverfahren, Aschaffenburg 2008.
Granet, Marcel, Das chinesische Denken, Frankfurt a. Main 1993.
Kubny, Manfred, Qi – Lebenskraftkonzepte in China. Definition, Theorien, Grundlagen, Heidelberg 2002.
Ots, Thomas, Medizin und Heilung in China, Annäherungen an die traditionelle chinesische Medizin, Berlin 1990.
Page, Michael, Die Kraft des Ch’i. Einführung in die chinesische Mystik und Philosophie, München 1997.
Unschuld, Paul U., Chinesische Medizin, München 1997.
Wildisch, Paul, Daoismus im Überblick. Die Weisheitslehre von Yin und Yang, Freiburg i. Br. 2002.

Iš vokiečių kalbos vertė Vytautė Maciukaitė

Scroll to Top
Skip to content