Jo atėjimo ženklai – vis aiškesni

Bus atidengta, kas dabar paslėpta

Mes gyvename paskutiniais laikais, kurie apima pasaulio istoriją nuo Jėzaus žengimo į dangų iki Jo antrojo atėjimo. Apie juos byloja ir šio sekmadienio Evangelija, kai Kristus savo mokiniams kalbėjo apie ypatingus reiškinius, įvyksiančius, prieš Jam šlovingai sugrįžtant į žemę: Saulė užtems, (…) žvaigždės kris nuo dangaus… Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse…  (žr. Mk 13, 24- 26).  Kai Dievas Sūnus antrą kartą apsireikš pasauliui, ne tik Visatoje bus matyti neregėti ženklai, bet taip pat įvyks didžioji žmonių darbų bei slapčiausių intencijų atodanga.

Dvasinės žvaigždės irgi gali užgęsti…

Žvaigždžių kritimas ir saulės šviesos dingimas gali simbolizuoti ir šiuolaikinių autoritetų moralinio nuosmukio į dienos šviesą iškėlimą, ypač tų Bažnyčios atstovų, kurie iš pašaukimo, užuot pasauliui skleidę Kristaus šviesą, turėjusią ir kitus patraukti į išganymo kelią, deja, skleidė papiktinimo spindulius. Pavyzdžiui, tai šen, tai ten plačiai tebenuskambantys skandalingi vaikų išnaudojimo atvejai yra skaudžiausi faktai, kurie liudija, jog net sielovadininkai, praradę malonę, gali labai gėdingai parklupti. Taigi vien aukštas pilotažas savaime niekam negarantuoja švelnaus kaip pūkas nusileidimo…

Dievas ateis ne tyliai

Antrasis Kristaus atėjimas neatsiejamas nuo Paskutinio teismo dienos. Apie tai mąstydamas šv. Augustinas bylojo: „Tą dieną, kurią „Dievas ateina, bet ne tyliai“ (Ps 50, 3) […], Jis kreipsis į bloguosius […]: „Žemėje aš jums palikau savo vargšus mažutėlius.“ Jis jiems tars: „Aš – Galva – sėdėjau danguje, Tėvo dešinėje, bet mano nariai žemėje vargo, mano nariai žemėje alko ir troško; jeigu jūs būtumėte ką nors davę mano nariams, tai jūsų dovanos būtų tekusios ir Galvai. Tada suprastumėte, jog, žemėje jums palikęs savo vargšus mažutėlius, aš juos padariau jūsų pasiuntiniais, kad jūsų darbus neštų į mano lobyną. Jūs nieko neįdėjote į jų rankas, dėl to nieko negausite ir iš manęs“. Taigi jei kam nors stigo uolumo vardan Kristaus daryti gera silpniausiesiems, tuomet kokia neįsivaizduojamai didelė atsakomybė tenka tiems (žr. Mk 9,42), kurie mažutėlius savo nedorybėmis giliai papiktino ir jų širdyse atvėrė sunkiai gyjančias vidines žaizdas..?

Viltinga perspektyva

Jėzus, kalbėdamas apie save, kaip Ateinantįjį debesyse, nori mums suteikti vilties kupiną perspektyvą. Jo žodžiai: Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, viską keičia iš pašaknų. Jis pabrėžia, kad tuo ypatingu laiku, kai kris netikrų autoritetų žvaigždės, suduš stabai ir grius žmonių valdžių savivalės bokštai, tikintieji švęs džiaugsmo fiestą, akis į akį išvydę Tą, kurį mylėjo ir Jam tarnavo. Taigi jau dabar, tebelaukdami pasaulio Gelbėtojo antrojo Apsireiškimo žemėje, pernelyg nesureikšminkime pasaulietiškų autoritetų reikšmės, kurie čia yra, ir jų nebeliks…

Tikrasis egzistencijos Įprasmintojas

Tebesimelsdami už taiką, kuri yra mūsų gyvenimo būdo vertumo matas ir grynai Dievo dovana, valdžių atsakingiems atstovams ir toliau prašysime (pagal Jo valią) daugiau sveiko proto šviesos ir teisumu grindžiamų sprendimų. O kai viską ir dažnai – per Mergelę Mariją – patikėsime Viešpačiui, Jis matys, jog mūsų troškimas, kad Visagalis būtų vieninteliu mūsų prieglobsčiu ir atrama – ne iš piršto laužtas… O tada, kai laikų pabaigos ženklų aiškumas bylos, kad iš tiesų ateina Tas, kurio pažadai tampa kūnu, visi, kas Išganytojo atrojo atėjimo laukė budėdami, melsdamiesi ir darbais Jam teikdami šlovę, bus iš tiesų Jį pasirengę sutikti, kaip visos jų tolimesnės egzistencijos Dievo meilėje Įprasmintoją.

Kun. Vytenis Vaškelis