Dievo Motina ir laiko tėkmė
Mums Dievo dovanotas laikas tarsi įteka į amžinybės jūrą. Tam tikra prasme laikas yra „įaustas“ į būsimojo nežemiško gyvenimo kilimą. Ne amžinybė pavaldi laikui, bet laikas priklauso jai. Ne Dievas priklauso nuo žmonių įnorių, bet mūsų likimas nuo Jo galutinio sprendimo. Ar mes galvojame apie metus, ar ne, jie ateina ir negrįžtamai praeina. Todėl mums svarbu žinoti ne kaip laikas eina, bet kaip mes elgiamės tose laiko atkarpėlėse, kuriose formuojasi mūsų tikrasis aš – unikali charakterio tapatybė, iš anksto numatyta Dievo plane.
Pirmų Naujųjų metų laiko valandėlių tėkmė savaime niekuo nesiskiria kitų dienų. Bet kai prisimename buvusius įvykius, kuriuos 2022 metais minėsime ar švęsime jų jubiliejines sukaktis, suvokiame, kad laikas yra duotybė, kuri tarnauja mūsų gerovei, nes, pavyzdžiui, kasmet svarbiausių krikščioniškų ir tautiškų švenčių šventimas į mūsų širdis bei sąmonę įspaudžia vis didesnį tikrumo išgyvenimą, jog mūsų laikina egzistencija bus kilniausiai pašventinta tada, kai, tinkamai pasinaudoję laiku tarsi ėjimu per siaurą lieptą, anapusybėje galėsime būti verti širdimis susilieti su Tuo, kurio rankose esti ir laikai, ir amžinybė…
Kadangi net tobuliausias Visatos kūrinys savo intelektu ir kitomis savybėmis negali susilyginti su Kūrėju, todėl kiekvieno žmogaus širdis dvasinių jėgų yra pašaukta semtis iš vienintelio Dievo šaltinio gelmių. Taigi Naujieji metai vieniems tebus atnaujinantis tolesnio bendrystės santykio su Viešpačiu įprasminimas, o tiems, kas žengs tik pirmus žingsnius sekdami Kristumi, maldose linkėsime stiprybės bei ištvermės nuosekliai dvasiškai augti…
Nors būsimus 2022 metų įvykius dengia tam tikra nežinomybės skraistė, bet mes, pasitikėdami Dievo Apvaizda, sakome, kad jei stengsimės Jai būti ištikimi, iš Jos sulauksime naujų palaiminimų bei išmėginimų, nes į Dievo Karalystę mums lemta keliauti per daugelį vargų (Apd 14, 22). Tegul mus stiprina bei guodžia pažado išsipildymas: „Žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Rom 8, 28).
Sausio 1 – ąją išgirsime popiežiaus Pranciškaus kvietimą melsti žmonijai taikos, be kurios Žemė dėl akivaizdžių karo grėsmių gali būti išmušta iš gėrio ir blogio jėgų pusiausvyros orbitos. Taikos Kunigaikštis Kristus vis dar eina savo ištikimų sekėjų priešakyje ir neša Gerosios Naujienos vėliavą, kuri, plazdėdama Šventosios Dvasios vėjyje, akivaizdžiai byloja: tik tada žmonija bus verta taikos ir sambūvio, kai ji tikrosios taikos sieks nukreipdama savo vidines akis, maldaujančias pagalbos, į vienintelį jos Teikėją – Visagalį Dievą.
Kokį, kad ir mažą indėlį, galėtume įnešti į Pasaulinės taikos aruodą? Jei su Gimusiuoju stengsimės būti tikėjimo bei maldos artume ir, Jam padedant, neleisime nuodėmei sukelti susiskaldymo pirmiausia savo mintyse bei sąžinėje; sutarsime su savuoju „aš“ ir aplinkiniais; paprasčiausiai paklusime Popiežiaus kvietimui melstis už taiką pasaulyje, tada asmeniniu gyvenimo būdu prisidėsime prie pranašystės išsipildymo – begalinės Jėzaus taikos kūrimo (plg. Iz 9, 6) bei jos išsaugojimo.
Sausio 1 – oji – Švč. M. Marijos, Dievo Gimdytojos, šventė. Dievo Motina ir Švenčiausioji Mergelė – du seniausi titulai skirti Nekaltai Pradėtojai. Šie garbingiausi vardai suaugę su Dievo Sūnaus asmeniu. Ką Dievo Motinos titulas sako apie Jėzų? Ogi kad Jėzaus žmogiškumas ir dieviškumas neišskiriamai esti Jame. Nėra atskiro žmogaus Jėzaus ir atskiro dieviškojo Jėzaus, yra vienintelis Viešpats, tikras Dievas ir tikras žmogus, ir kadangi yra vienas nedalomas Kristus, todėl sakome, kad Marija pagimdė Dievo Sūnų ir dėl to Ji – Dievo Motina.
Daugelis naudoja kalendorius, kuriuose fiksuoja būsimus susitikimus, darbus ir panašius dalykus. Krikščioniškame metų kalendoriuje yra iš anksto surašytos šventės, prie kurių deriname savo įvairių užsiėmimų tvarkaraštį. Prioritetams visada dega žalia šviesa: tai, kas gyvenime svarbiausia, negali atsidurti mažesnių dalykų šešėlyje. Į savo širdis „įrašykime“ ir pasiryžimą – dar uoliau per bendravimą su Dievo ir mūsų Motina vienytis su Emanueliu. Paveskime Marijai visus savo sielos rūpesčius ir sakykime: „Išaukštintoji Motina Marija, būdama arčiausiai Švenčiausiosios Trejybės sosto, užtark mus ir mūsų Tėvynę pas Viešpatį!“
Artėdami prie Naujųjų metų slenksčio, prisiminkime prieš kelerius metus pasakytus popiežiaus Pranciškaus žodžius, kurie tegul būna mūsų stiprybė. Savo kalboje (minint šv. Stepono šventę) jis prisiminė kankinių Motiną Mariją ir prašė: „Su pasitikėjimu meldžiame, kad Ji padėtų mums priimti Jėzų, kaip mūsų gyvenimo Viešpatį, ir mums patiems pagelbėtų tapti drąsiais Jo liudytojais, nebijančiais asmeniškai sumokėti už ištikimybę Evangelijai“.
Kun. Vytenis Vaškelis