Čia galite užduoti Jums rūpimus klausimus.
Jeigu atsakymą norite gauti asmeniškai, būtinai tai nurodykite!
El. pašto adresas reikalingas tam, kad galėtume atsakyti į Jūsų klausimą asmeniškai.
Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.
Jūsų įrašai paskelbiami tik tada, kai juos peržvelgia Administracija!
Administracija pasilieka teisę redaguoti, ištrinti arba nepublikuoti įrašų.
262 įrašai(-ų).
Garbė Jėzui Kristui,
Noriu paklausti dėl Marijos Valtortos raštų tinkamumo katalikams. Ar galima juos priimti atvira širdimi,kaip Jėzaus diktantą? Ar čia nėra susiję su automatiniu rašymu?
Ačiū
Noriu paklausti dėl Marijos Valtortos raštų tinkamumo katalikams. Ar galima juos priimti atvira širdimi,kaip Jėzaus diktantą? Ar čia nėra susiję su automatiniu rašymu?
Ačiū
Atsakė: Administracija
Garbė Jėzui Kristui,
Marijos Valtortos raštai netinkami nei skaitymui, nei studijoms. Kol Katalikų Bažnyčioje buvo draudžiamų knygų sąrašas, vadinamas indeksu, jos raštai buvo įtraukti į tą sąrašą. Indeksas dvidešimtojo amžiaus viduryje buvo panaikintas, tačiau kaip sakė dar tuo metu kardinolas (vėliau popiežius) Joseph Ratzinger, ir indeksą panaikinus moralinė tų raštų vertė nepasikeitė, tad Valtortos raštai iš esmės yra priešingi Bažnyčios laikysenai ir mokymui.
Savo gavimo forma jie yra panašūs į automatinio rašymu būdu gaunamus raštus, o tai jau būtų mediumizmo pasireiškimas. Bažnyčios mokymui jie priešingi, kadangi pretenduoja neva tai papildyti Apreiškimą, o tuo tarpu Bažnyčios Mokyme yra labai aiškiai apibrėžta, jog visas viešas ir išganymui reikalingas Apreiškimas baigėsi su apaštalo Jono mirtimi.
Tie raštai gali būti pakankamai pavojingi, kadangi jie formuoja ne Dievo įkvėptą Jėzaus Kristaus gyvenimo ir mirties istoriją, taigi, pateikia ne Šventosios Dvasios įkvėptą žinojimą, ir, kaip jau minėjau, tuo pačiu griauna Bažnyčios, kaip Apreiškimo saugotojos, perteikėjos ir mokytojos autoritetą. Taip kad pavojų pakankamai, ir jie yra labai rimti, nors iš pradžių gali taip neatrodyti.
Dabartinė Vatikano pozicija yra tokia, jog geriausiu atveju šiuos raštus galima traktuoti kaip žmogaus išmonės vaisių ir grožinį kūrinį, išlaikant vis dėl to mano minėtą įtarumą ir pavojaus grėsmę.
Dievo palaimos,
kun. teol. dr. Arnoldas Valkauskas
Marijos Valtortos raštai netinkami nei skaitymui, nei studijoms. Kol Katalikų Bažnyčioje buvo draudžiamų knygų sąrašas, vadinamas indeksu, jos raštai buvo įtraukti į tą sąrašą. Indeksas dvidešimtojo amžiaus viduryje buvo panaikintas, tačiau kaip sakė dar tuo metu kardinolas (vėliau popiežius) Joseph Ratzinger, ir indeksą panaikinus moralinė tų raštų vertė nepasikeitė, tad Valtortos raštai iš esmės yra priešingi Bažnyčios laikysenai ir mokymui.
Savo gavimo forma jie yra panašūs į automatinio rašymu būdu gaunamus raštus, o tai jau būtų mediumizmo pasireiškimas. Bažnyčios mokymui jie priešingi, kadangi pretenduoja neva tai papildyti Apreiškimą, o tuo tarpu Bažnyčios Mokyme yra labai aiškiai apibrėžta, jog visas viešas ir išganymui reikalingas Apreiškimas baigėsi su apaštalo Jono mirtimi.
Tie raštai gali būti pakankamai pavojingi, kadangi jie formuoja ne Dievo įkvėptą Jėzaus Kristaus gyvenimo ir mirties istoriją, taigi, pateikia ne Šventosios Dvasios įkvėptą žinojimą, ir, kaip jau minėjau, tuo pačiu griauna Bažnyčios, kaip Apreiškimo saugotojos, perteikėjos ir mokytojos autoritetą. Taip kad pavojų pakankamai, ir jie yra labai rimti, nors iš pradžių gali taip neatrodyti.
Dabartinė Vatikano pozicija yra tokia, jog geriausiu atveju šiuos raštus galima traktuoti kaip žmogaus išmonės vaisių ir grožinį kūrinį, išlaikant vis dėl to mano minėtą įtarumą ir pavojaus grėsmę.
Dievo palaimos,
kun. teol. dr. Arnoldas Valkauskas
Kas yra kabala?
Ar yra skiriamieji bruožai žmonių, kurie ja praktikuoja?
Ir ką patarti krikščioniui, kuris sakosi esąs kabalos gerbėjas.
Ačiū už atsakymą
Ar yra skiriamieji bruožai žmonių, kurie ja praktikuoja?
Ir ką patarti krikščioniui, kuris sakosi esąs kabalos gerbėjas.
Ačiū už atsakymą
Atsakė: Administracija
Garbė Jėzui Kristui,
kabala yra judėjų ezoterinis mokymas, visiškai nesuderinamas su krikščionybe.
Dievo palaimos,
kun. teol. dr. Arnoldas Valkauskas
kabala yra judėjų ezoterinis mokymas, visiškai nesuderinamas su krikščionybe.
Dievo palaimos,
kun. teol. dr. Arnoldas Valkauskas
Garbė Jėzui Kristui!
Norėčiau pagelbėti egzorcistui užtarimo malda. Turiu stipru tikėjimą tuo teko isitikinti praktikoje, Dievas stebuklingai padėda žmonėms už kuriuos sukalbu malda. Gal galėčiau būti naudingu ir pasitarnauti kunigu-egzorcistu nelengvoje kovoje?
Dėkoju.
Norėčiau pagelbėti egzorcistui užtarimo malda. Turiu stipru tikėjimą tuo teko isitikinti praktikoje, Dievas stebuklingai padėda žmonėms už kuriuos sukalbu malda. Gal galėčiau būti naudingu ir pasitarnauti kunigu-egzorcistu nelengvoje kovoje?
Dėkoju.
Atsakė: Administracija
Garbė Jėzui Kristui,
kiekviena dovana turi būti atpažinta ir ištirta bažnytinėje bendruomenėje, t. y., maldos grupėje, nes piktasis nesunkiai apgauna, suteikdamas vadinamąsias "dovanas". Labai neaišku, apie kokią maldą kalbate ir kokia Jūsų gyvenimo istorija: ar nebuvo jokių ezoterinių praktikų, mokymų, pvz. jogos, energetinių ar ekstrasensorinių ir kitų panašių dalykų. Jeigu buvo, tai pirmiausia reikia atsižadėti visko, kas prieštarauja Jėzaus ir Bažnyčios mokymui. Tik tada būtų galima toliau svarstyti apie tolimesnį maldingumo kelią.
Dievo palaimos,
kun. teol. dr. Arnoldas Valkauskas
kiekviena dovana turi būti atpažinta ir ištirta bažnytinėje bendruomenėje, t. y., maldos grupėje, nes piktasis nesunkiai apgauna, suteikdamas vadinamąsias "dovanas". Labai neaišku, apie kokią maldą kalbate ir kokia Jūsų gyvenimo istorija: ar nebuvo jokių ezoterinių praktikų, mokymų, pvz. jogos, energetinių ar ekstrasensorinių ir kitų panašių dalykų. Jeigu buvo, tai pirmiausia reikia atsižadėti visko, kas prieštarauja Jėzaus ir Bažnyčios mokymui. Tik tada būtų galima toliau svarstyti apie tolimesnį maldingumo kelią.
Dievo palaimos,
kun. teol. dr. Arnoldas Valkauskas
GJK!
Ka daryti jeigu zmogus meldziasi,bet vis labiau arteja prie velnio,nes jam yra atimtas protas,ar jam toliau melstis?
Ka daryti jeigu zmogus meldziasi,bet vis labiau arteja prie velnio,nes jam yra atimtas protas,ar jam toliau melstis?
Atsakė: Administracija
GJK!
Melstis ir nepaliauti!
Pagarbiai,
Administracija
Melstis ir nepaliauti!
Pagarbiai,
Administracija
GJK!,
rekomendavo skaityti knygą Lorna Byrne "Vilties žinia". Kadangi su angelų pasauliu reikia elgtis atsakingai, norėčiau žinoti specialistų nuomonę apie šios autorės knygas.
rekomendavo skaityti knygą Lorna Byrne "Vilties žinia". Kadangi su angelų pasauliu reikia elgtis atsakingai, norėčiau žinoti specialistų nuomonę apie šios autorės knygas.
Atsakė: Administracija
Sveiki,
Katalikams nereikėtų skaityti šios autorės knygų, nes ji pristato angelus ir jų paskirtį visai kitaip nei moko Katalikų Bažnyčia. Katalikų Bažnyčios Katekizmas sako: "Angelai yra dvasiniai kūriniai, kurie be paliovos garbina Dievą ir patarnauja, vykdydami Jo išganingus planus kitų kūrinių atžvilgiu.Jie yra apsupę Kristų, savo Viešpatį. Jie Jam patarnauja, ypač Jam vykdant žmonių išganymo misiją" (plg. KBK 328-336, 350-352). Kad kiekvienas žmogus turi savo Angelą, tai tiesa, bet priešingai, negu sako autorė savo knygose, angelai yra dvasinės, todėl neregimos būtybės.
Angelų paskirtis pirmiausia garbinti Dievą, tarnauti Kristui ir pagelbėti žmonėms pasiekti išganymą. O Lornos Byrne angelai rūpinasi tik žmogaus sveikata, sėkme ir gerove. Jie neveda link santykio su Dievu ir link amžinojo gyvenimo. Kartais jiems priskiriamos netgi Dievo savybės, tarsi jie būtų visagaliai ir pajėgiantys padaryti visa, ko žmogus prašo.
Taigi, nors šios autorės knygose yra ir tikrai gerų paraginimų (pavyzdžiui, kvietimas mylėti save ir kitus žmones, neteisti ir pan.), ją galima priskirti prie New Age ideologija besiremiančių autorių, kurie iš visų religijų ir tikėjimų savo nuožiūra surankioja dalykus ir sulipdo iš jų mūsų laikų vartotojams tinkantį produktą, pridengtą "dvasingumo" šydu.
kun. Arnoldas
Katalikams nereikėtų skaityti šios autorės knygų, nes ji pristato angelus ir jų paskirtį visai kitaip nei moko Katalikų Bažnyčia. Katalikų Bažnyčios Katekizmas sako: "Angelai yra dvasiniai kūriniai, kurie be paliovos garbina Dievą ir patarnauja, vykdydami Jo išganingus planus kitų kūrinių atžvilgiu.Jie yra apsupę Kristų, savo Viešpatį. Jie Jam patarnauja, ypač Jam vykdant žmonių išganymo misiją" (plg. KBK 328-336, 350-352). Kad kiekvienas žmogus turi savo Angelą, tai tiesa, bet priešingai, negu sako autorė savo knygose, angelai yra dvasinės, todėl neregimos būtybės.
Angelų paskirtis pirmiausia garbinti Dievą, tarnauti Kristui ir pagelbėti žmonėms pasiekti išganymą. O Lornos Byrne angelai rūpinasi tik žmogaus sveikata, sėkme ir gerove. Jie neveda link santykio su Dievu ir link amžinojo gyvenimo. Kartais jiems priskiriamos netgi Dievo savybės, tarsi jie būtų visagaliai ir pajėgiantys padaryti visa, ko žmogus prašo.
Taigi, nors šios autorės knygose yra ir tikrai gerų paraginimų (pavyzdžiui, kvietimas mylėti save ir kitus žmones, neteisti ir pan.), ją galima priskirti prie New Age ideologija besiremiančių autorių, kurie iš visų religijų ir tikėjimų savo nuožiūra surankioja dalykus ir sulipdo iš jų mūsų laikų vartotojams tinkantį produktą, pridengtą "dvasingumo" šydu.
kun. Arnoldas
GJK!
Jeigu prisiminei kazkokia nuodeme ,kurios neesi pasakius pries tai ar reikia issakyti vel tas pacias visas nuodemes ,kurias jau esi pasakiusi?
Jeigu prisiminei kazkokia nuodeme ,kurios neesi pasakius pries tai ar reikia issakyti vel tas pacias visas nuodemes ,kurias jau esi pasakiusi?
Atsakė: Administracija
GJK!
malonėkite šį klausimą užduoti klauskkunigo.lt
Pagarbiai,
Administracija
malonėkite šį klausimą užduoti klauskkunigo.lt
Pagarbiai,
Administracija
Kuo skiriasi varginimas nuo apsėdimo? Kokie požymiai būna abiem atvejais?
Atsakė: Administracija
Demono apsėdimas ir jo įtaka «pasireiškia tada, kai demonas okupuoja savo auką, kaip sako Jėzus, „apsigyvena” joje. Jis ima naudotis aukos kūnu ir egzorcizmų metu prabyla jos balsu, priešinasi, protestuoja ir sukyla prieš Dievą. Dažnai apsėstasis šių kraštutinių išpuolių metu yra nesąmoningoje būsenoje, lyg jį būtų ištikusi koma. Tokią demono įtaką galime išvysti nusidėjėliuose (dėl sunkių nuodėmių arba dėl formalios sutarties su velniu) ir šventuosiuose (kartu su Jėzumi jie yra didžiausi demonų priešai, todėl be jokios kaltės patiria demono smurtavimą).
Abiejų tipų aukos yra skirtingos, tačiau demoniška veikla jų atžvilgiu yra tokia pati. «Nors apsėdimų simptomai yra panašūs, tačiau abiejų žmonių kategorijų skirtumai yra tokie didžiuliai, kad egzorcistai nuo seno naudoja skirtingus terminus jiems apibrėžti:
– apsėstieji, arba tie, kurie patys dėl savo kaltės pateko velnio vergijon;
– varginamieji, arba tie, kuriuos demonas išbando savo žiaurumu.
„Varginimas” reiškia apsiaustį, lyg kokios tvirtovės apgulimą. Priešas, kad ir kaip stipriai pultų, vis tiek nepatektų jos vidun, nes «žmogus išlieka stipriai susivienijęs su Dievu. Šėtonas, norėdamas pasinaudoti jo kūnu ir per jį veikti arba reikštis, turi prieš tai užgesinti jo sąmonę arba neutralizuoti jo asmeninį sugebėjimą pasipriešinti». Tai nereiškia, kad tas, kuris yra pasišventęs šėtonui, (apsėstasis) praranda savo laisvę. Kitaip juk negalėtų atsiliepti į malonės kvietimą kreiptis pagalbos pas egzorcistą. Tačiau kova jo atžvilgiu bus ypač sunki, nes šėtonas, dėl menko apsėstojo ryšio su Dievu, visomis išgalėmis bandys išlaikyti savo valdžioje tuos, kurie leidosi pažymimi priklausomybės pragarui ženklu.
(Pagal G. Nanni knygą „Dievo pirštas ir šėtono galia. Egzorcizmas”)
Abiejų tipų aukos yra skirtingos, tačiau demoniška veikla jų atžvilgiu yra tokia pati. «Nors apsėdimų simptomai yra panašūs, tačiau abiejų žmonių kategorijų skirtumai yra tokie didžiuliai, kad egzorcistai nuo seno naudoja skirtingus terminus jiems apibrėžti:
– apsėstieji, arba tie, kurie patys dėl savo kaltės pateko velnio vergijon;
– varginamieji, arba tie, kuriuos demonas išbando savo žiaurumu.
„Varginimas” reiškia apsiaustį, lyg kokios tvirtovės apgulimą. Priešas, kad ir kaip stipriai pultų, vis tiek nepatektų jos vidun, nes «žmogus išlieka stipriai susivienijęs su Dievu. Šėtonas, norėdamas pasinaudoti jo kūnu ir per jį veikti arba reikštis, turi prieš tai užgesinti jo sąmonę arba neutralizuoti jo asmeninį sugebėjimą pasipriešinti». Tai nereiškia, kad tas, kuris yra pasišventęs šėtonui, (apsėstasis) praranda savo laisvę. Kitaip juk negalėtų atsiliepti į malonės kvietimą kreiptis pagalbos pas egzorcistą. Tačiau kova jo atžvilgiu bus ypač sunki, nes šėtonas, dėl menko apsėstojo ryšio su Dievu, visomis išgalėmis bandys išlaikyti savo valdžioje tuos, kurie leidosi pažymimi priklausomybės pragarui ženklu.
(Pagal G. Nanni knygą „Dievo pirštas ir šėtono galia. Egzorcizmas”)
GJK,
Esu praktikuojanti katalikė. Taip pat labai gera nueti į Cerkvę, meldžiuosi prie Ikonų. Egzorciste.lt radau paminėtas ikonas, kaip pavojingas. Juk jose Jėzus, Marija, Šventieji. Patikslinkite, prašau.
Esu praktikuojanti katalikė. Taip pat labai gera nueti į Cerkvę, meldžiuosi prie Ikonų. Egzorciste.lt radau paminėtas ikonas, kaip pavojingas. Juk jose Jėzus, Marija, Šventieji. Patikslinkite, prašau.
Atsakė: Administracija
Sveiki,
malonėkite tiksliai nurodyti, kur radote tokį teiginį, kad ikonos yra pavojingos.
Pagarbiai,
Administracija
malonėkite tiksliai nurodyti, kur radote tokį teiginį, kad ikonos yra pavojingos.
Pagarbiai,
Administracija
GJK!
Sveiki mano draugė pajuto kažkokia bloga nuojautą, jautėsi neramiai. Paskui tą pačią dieną sapnavo sapną kaip ją apsėda kažkas. Po sapno, kitą dieną ji jautėsi labai keistai lyg būtų tuščia be jausmų. Kas tai galėjo būti?
Dėkoju už atsakymą
Sveiki mano draugė pajuto kažkokia bloga nuojautą, jautėsi neramiai. Paskui tą pačią dieną sapnavo sapną kaip ją apsėda kažkas. Po sapno, kitą dieną ji jautėsi labai keistai lyg būtų tuščia be jausmų. Kas tai galėjo būti?
Dėkoju už atsakymą
Atsakė: Administracija
GJK,
labai sunku atsakyti į tokį klausimą iš trumpo aprašymo. Kas tai galėtų būti? Pirmiausia neturėtume tikėti sapnais. Jeigu užfiksuoji kokį sapną, galvoji apie jį, galvoji, kad kažkas apsėdo, tada ir jautiesi blogai. Dievas mus saugo, jeigu pasivedame Jo globai ir nieko bloga negali atsitikti.
kun. Edmundas
labai sunku atsakyti į tokį klausimą iš trumpo aprašymo. Kas tai galėtų būti? Pirmiausia neturėtume tikėti sapnais. Jeigu užfiksuoji kokį sapną, galvoji apie jį, galvoji, kad kažkas apsėdo, tada ir jautiesi blogai. Dievas mus saugo, jeigu pasivedame Jo globai ir nieko bloga negali atsitikti.
kun. Edmundas
Sveiki,
Perskaičiau tokį straipsnį, kuris labai tiksliai apbibūdina vieną asmenį, su kuriuo man tenka bendrauti: http://kvantinemagija.lt/energetinis-vampyravimas-paskaita-2014-kaunas.html. Kaip suprantu, bažnyčia nepripažįsta visokių energijų teorijų. Tačiau man iškilo klausimas kaip reikėtų vertinti iš katalikiško požiūrio tokią žmogaus elgseną, kuri kartais pavadinama "energetiniu vampyrizmu". Ir galbūt patartumėte kaip iš tokio asmens įtakos išsilaisvinti?
Perskaičiau tokį straipsnį, kuris labai tiksliai apbibūdina vieną asmenį, su kuriuo man tenka bendrauti: http://kvantinemagija.lt/energetinis-vampyravimas-paskaita-2014-kaunas.html. Kaip suprantu, bažnyčia nepripažįsta visokių energijų teorijų. Tačiau man iškilo klausimas kaip reikėtų vertinti iš katalikiško požiūrio tokią žmogaus elgseną, kuri kartais pavadinama "energetiniu vampyrizmu". Ir galbūt patartumėte kaip iš tokio asmens įtakos išsilaisvinti?
Atsakė: Administracija
Garbė Jėzui Kristui,
dėkoju už klausimą.
Iš tiesų Katalikų Bažnyčia atmeta energetinį pasaulio matymą ir supratimą ir kalba apie žmogų kaip apie asmenį, o apie žmonių santykius kaip apie asmenų santykius. Kitas labai svarbus dalykas - jog žmogus yra dvasinė būtis, egzistuojanti kūne, t. y., asmuo, turintis kūną ir protingą sielą, kurio esminė forma yra siela. Psichologijoje arba filosofijoje tai vadinama psichofizine būtimi. Taigi, žmogaus protavimas, valios aktai arba sprendimai ir santykiai yra dvasinės kilmės ir atspindi žmogaus dvasinį gyvenimą bei jo stovį. Jėgų praradimas arba turėjimas susijęs su objektyvios Dievo tvarkos Dievo, savo ir kito žmogaus atžvilgiu laikymusi, bet ne su energijų paskirstymu ar perdavimu.
Kaip tai suprasti? Didysis Dievo įsakymas ("mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis, mylės artimą kaip save patį") nurodo mylėti Dievą, save ir artimą kaip save, taigi, išdėstymas labai nuoseklus, ir tai yra gyvenimo sąlyga, nuo kurios nukrypimas sukuria visas galimas problemas. Pirmiausia aš ir Dievas, kas aš esu Dievo akivaizdoje, ar suprantu savo pašaukimą, kūriniškumą, menkumą ir didybę tuo pačiu metu, ir jog visa tai esu gavęs didesnei Dievo garbei. Tik po to formuojami santykiai su kitais, kurie taip pat yra Dievo kūriniai, verti pagarbos, nors gal to ir nesupranta. Save Dievo akivaizdoje atradęs žmogus, supratęs jog iš tiesų yra Dievo norėtas ir mylimas, nepaisant, kad gyvenimas kartais būna labai sunkus, supranta savo vertę, pašaukimą būti, tiesiog būti, o ne rezultato reikšmę, ir tada nesileidžia kitų manipuliuojamas bei nemanipuliuoja kitais, tai yra, išsaugo savo autonomiją ir nepažeidžia kito autonomijos, nors mato labai plačiai ir gera, ir bloga. Tai neprieštarauja artimo meilei, kurią mes neretai neteisingai suprantame.
Įvertinti, vertinti ir apginti save, mylėti ir rūpintis savimi, ir tada atiduoti save tikrai tarnystei, ten, kur ji tikrai reikalinga, o ne ten, kur mane stumia kitų manipuliacijos, dažnai kylančios ne tik iš sužeistos dvasios, bet ir iš Piktosios dvasios paskatų, yra laikysena, kuri mus apsaugo nuo nereikalingo ir tuščio jėgų praradimo. Tiesiog reikia turėti drąsos ir tvirtumo nedalyvauti kitų primetamose manipuliacijose.
Dievo palaimos,
Kun. Arnoldas.
dėkoju už klausimą.
Iš tiesų Katalikų Bažnyčia atmeta energetinį pasaulio matymą ir supratimą ir kalba apie žmogų kaip apie asmenį, o apie žmonių santykius kaip apie asmenų santykius. Kitas labai svarbus dalykas - jog žmogus yra dvasinė būtis, egzistuojanti kūne, t. y., asmuo, turintis kūną ir protingą sielą, kurio esminė forma yra siela. Psichologijoje arba filosofijoje tai vadinama psichofizine būtimi. Taigi, žmogaus protavimas, valios aktai arba sprendimai ir santykiai yra dvasinės kilmės ir atspindi žmogaus dvasinį gyvenimą bei jo stovį. Jėgų praradimas arba turėjimas susijęs su objektyvios Dievo tvarkos Dievo, savo ir kito žmogaus atžvilgiu laikymusi, bet ne su energijų paskirstymu ar perdavimu.
Kaip tai suprasti? Didysis Dievo įsakymas ("mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis, mylės artimą kaip save patį") nurodo mylėti Dievą, save ir artimą kaip save, taigi, išdėstymas labai nuoseklus, ir tai yra gyvenimo sąlyga, nuo kurios nukrypimas sukuria visas galimas problemas. Pirmiausia aš ir Dievas, kas aš esu Dievo akivaizdoje, ar suprantu savo pašaukimą, kūriniškumą, menkumą ir didybę tuo pačiu metu, ir jog visa tai esu gavęs didesnei Dievo garbei. Tik po to formuojami santykiai su kitais, kurie taip pat yra Dievo kūriniai, verti pagarbos, nors gal to ir nesupranta. Save Dievo akivaizdoje atradęs žmogus, supratęs jog iš tiesų yra Dievo norėtas ir mylimas, nepaisant, kad gyvenimas kartais būna labai sunkus, supranta savo vertę, pašaukimą būti, tiesiog būti, o ne rezultato reikšmę, ir tada nesileidžia kitų manipuliuojamas bei nemanipuliuoja kitais, tai yra, išsaugo savo autonomiją ir nepažeidžia kito autonomijos, nors mato labai plačiai ir gera, ir bloga. Tai neprieštarauja artimo meilei, kurią mes neretai neteisingai suprantame.
Įvertinti, vertinti ir apginti save, mylėti ir rūpintis savimi, ir tada atiduoti save tikrai tarnystei, ten, kur ji tikrai reikalinga, o ne ten, kur mane stumia kitų manipuliacijos, dažnai kylančios ne tik iš sužeistos dvasios, bet ir iš Piktosios dvasios paskatų, yra laikysena, kuri mus apsaugo nuo nereikalingo ir tuščio jėgų praradimo. Tiesiog reikia turėti drąsos ir tvirtumo nedalyvauti kitų primetamose manipuliacijose.
Dievo palaimos,
Kun. Arnoldas.