Čia galite užduoti Jums rūpimus klausimus.
Jeigu atsakymą norite gauti asmeniškai, būtinai tai nurodykite!
El. pašto adresas reikalingas tam, kad galėtume atsakyti į Jūsų klausimą asmeniškai.
Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.
Jūsų įrašai paskelbiami tik tada, kai juos peržvelgia Administracija!
Administracija pasilieka teisę įrašus redaguoti arba jų neskelbti.
297 įrašai(-ų).
Garbė Jėzui Kristui,
Baigdama darbus su kolega atsisveikinau "Su Dievu", jis man atgal atšovė "su velniu". Aš suprantu, kad čia galimai juokais, bet nelabai žinau kaip man į tai reaguoti – rimtai ar tiesiog pamiršt. Ar toks jo palinkėjimas man neprišauks bėdos? Kaip būtų geriausia pasielgti?
Baigdama darbus su kolega atsisveikinau "Su Dievu", jis man atgal atšovė "su velniu". Aš suprantu, kad čia galimai juokais, bet nelabai žinau kaip man į tai reaguoti – rimtai ar tiesiog pamiršt. Ar toks jo palinkėjimas man neprišauks bėdos? Kaip būtų geriausia pasielgti?
Atsakė: Administracija
Garbė Jėzui Kristui!
kai augame malonėje, Dievo Dvasia visur mus skatina daryti teisingus sprendimus. Jūsų nuostabus – „Su Dievu!“ buvo testas Jums ir Jūsų kolegai. Paminėjęs ne laiku ir ne vietoje kipšo vardą, tas žmogus Jus savaip pamokė, kad nedera barstyti savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų…Taip pat priminė, kad jam reikia atsivertimo bei maldos. Po tokių ištartų jo žodžių, būtų buvę gerai sau tyliai tarti: „Viešpatie, pasigailėk jo; apšviesk jo protą ir paliesk jo širdį, nes jis nežino, ką sakąs… Apsaugok ir mane nuo bet kokios blogos įtakos… Dėkoju Tau“.
Taigi niekada nebijokime iš žmogaus burnos išeinančio blogo linkėjimo, nes tai – mums priminimas, jog turime neprarasti dvasinės pusiausvyros ir žaibiškai šiais ar panašiais žodžiais mintyse atsiliepti: „Jėzau, užčiaupk to žmogelio lūpas, supurtyk jo širdį ir atvesk į sveiką protą, o mane gelbėk nuo bet kokios šėtono įtakos didžia savojo Kraujo galybe!” Tada bet koks blogio deguto lašas kaip vanduo nuo žąsies odos nutekės.
Kun. Vytenis Vaškelis
kai augame malonėje, Dievo Dvasia visur mus skatina daryti teisingus sprendimus. Jūsų nuostabus – „Su Dievu!“ buvo testas Jums ir Jūsų kolegai. Paminėjęs ne laiku ir ne vietoje kipšo vardą, tas žmogus Jus savaip pamokė, kad nedera barstyti savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų…Taip pat priminė, kad jam reikia atsivertimo bei maldos. Po tokių ištartų jo žodžių, būtų buvę gerai sau tyliai tarti: „Viešpatie, pasigailėk jo; apšviesk jo protą ir paliesk jo širdį, nes jis nežino, ką sakąs… Apsaugok ir mane nuo bet kokios blogos įtakos… Dėkoju Tau“.
Taigi niekada nebijokime iš žmogaus burnos išeinančio blogo linkėjimo, nes tai – mums priminimas, jog turime neprarasti dvasinės pusiausvyros ir žaibiškai šiais ar panašiais žodžiais mintyse atsiliepti: „Jėzau, užčiaupk to žmogelio lūpas, supurtyk jo širdį ir atvesk į sveiką protą, o mane gelbėk nuo bet kokios šėtono įtakos didžia savojo Kraujo galybe!” Tada bet koks blogio deguto lašas kaip vanduo nuo žąsies odos nutekės.
Kun. Vytenis Vaškelis
Ar sunki nuodėmė skatyti knygą Mikaldos pranašystės?
Atsakė: Administracija
Garbė Jėzui Kristui,
viskas priklauso nuo to, kokiu tikslu ta vadinamoji "pranašystė" skaitoma. Jeigu ji būtų skaitoma kokiais nors moksliniais tikslais, sakysime, analizuojant netikras pranašystes ir ta tema rašant mokslinį darbą, tai nebūtų nuodėmė. Tačiau jeigu žmogus skaito tokius veikalus smalsumo vedamas ir nors kiek tiki, tai jis neabejotinai pažeidžia pirmąjį Dievo įsakymą Neturėk kitų dievų ir tokiu būdu sunkiai nusideda. Sunku patikėti, jog žmogus, tokias pranašystes skaitantis, imtųsi skaityti nė kiek jomis netikėdamas ir kažkokio kitokio tikslo, nei lengvatikystė, vedamas. Ir Jūs vargu ar rašysite šią "pranašystę" ar kitokius prietarus paneigiantį mokslinį darbą. Taigi, tokių veikalų skaityti negalima.
Dievo palaimos,
Kun. Arnoldas Valkauskas
viskas priklauso nuo to, kokiu tikslu ta vadinamoji "pranašystė" skaitoma. Jeigu ji būtų skaitoma kokiais nors moksliniais tikslais, sakysime, analizuojant netikras pranašystes ir ta tema rašant mokslinį darbą, tai nebūtų nuodėmė. Tačiau jeigu žmogus skaito tokius veikalus smalsumo vedamas ir nors kiek tiki, tai jis neabejotinai pažeidžia pirmąjį Dievo įsakymą Neturėk kitų dievų ir tokiu būdu sunkiai nusideda. Sunku patikėti, jog žmogus, tokias pranašystes skaitantis, imtųsi skaityti nė kiek jomis netikėdamas ir kažkokio kitokio tikslo, nei lengvatikystė, vedamas. Ir Jūs vargu ar rašysite šią "pranašystę" ar kitokius prietarus paneigiantį mokslinį darbą. Taigi, tokių veikalų skaityti negalima.
Dievo palaimos,
Kun. Arnoldas Valkauskas
Laba diena. Norėčiau savo vaikus leisti į savyginos kursus, kokius nors kovos menus. Daug skaičiau Jūsų puslapio "Klausimus-atsakymus", visur yra atsakymas, kad rytų kovos menai prieštarauja katalikų tikėjimui. Gal žinote, kokie kovos menai tinkami, neprieštarauja religijai?
Kitas klausimas – ar tiesa, kad "Hello, Kitty" yra šėtono sugalvotas dalykas? Viena psichologė man taip aiškino. Kiek ieškojau internete, tai vienur rašo taip, kitur kitaip, aiškios informacijos neradau.
Klausimus galima skelbti viešai, bet norėčiau gauti atsakymą ir el. paštu.
Ačiū už pagalbą.
Pagarbiai, Vaidas P.
Kitas klausimas – ar tiesa, kad "Hello, Kitty" yra šėtono sugalvotas dalykas? Viena psichologė man taip aiškino. Kiek ieškojau internete, tai vienur rašo taip, kitur kitaip, aiškios informacijos neradau.
Klausimus galima skelbti viešai, bet norėčiau gauti atsakymą ir el. paštu.
Ačiū už pagalbą.
Pagarbiai, Vaidas P.
Atsakė: Administracija
Garbė Jėzui Kristui,
dėkoju už klausimus.
Su koviniais menais yra taip: pagrindiniai šiuo metu populiarūs koviniai menai, kaip pvz. karate, aikido ir panašūs, labai tampriai susiję su rytietiška filosofija bei religijomis. Atidžiau panagrinėjus atrandame, jog kiekvienas toks kovinis menas turi už jo slypinčią dvasinę praktiką, laikyseną. Problema ta, kad Japonija, Kinija ir kt. – žodžiu, kraštai, kur tie koviniai menai gimė, yra pagoniški, ir kovinių menų praktika iš esmės yra pagrįsta rytietišku arba tų kraštų pagonišku mąstymu, pagonišku tikėjimu ir praktikomis. Pavyzdžiui, saulės pagarbinimas, nusilenkimas mokytojui, meditacija prieš kovas, jau nekalbant apie virvučių pynimą prieš kovą tariant demonų vardus. Pačios kovos gali atrodyti labai įspūdingai, tačiau už jų slypi net ne filosofija, – būtų klaidinga tai vadinti filosofija, – bet tam tikra pasaulėžiūra, arba tikėjimas.
Kalbant apie tai, kokį kovinį meną, laisvą nuo ideologijos, galėtų praktikuoti krikščionis, galima būtų rinktis klasikines imtynes, dziudo. Dziudo, žinome, tai taip pat iš Rytų kilusi sporto šaka, tačiau, kiek teko susipažinti, neturinti apčiuopiamų religinių ar filosofinių atributų blogąja prasme (bent tiek, kiek turime žinių šiandien). Boksas neturi jokios ideologijos, tačiau jis blogas pats savaime, kadangi mušamas žmogus, o žmogus yra Dievo kūrinys.
Šiaip tai tema labai rimta ir sudėtinga, nes teisėtai kyla klausimas, kaip apsiginti nuo blogio ir tai padaryti efektyviai? Kita vertus, sportas disciplinuoja žmogų. Tiesa, ne kažin kiek per gyvenimą tenka gintis, bet įgyti šiek tiek pasitikėjimo savimi nėra blogas dalykas. Taigi, krikščioniškai žiūrint, pasirinkimas nėra didelis.
Kitas svarbus dalykas, kurį nūdienos krikščionys yra apleidę, tai giluminė malda, tai yra, meditacija. Meditacija yra asmeninis pokalbis su Dievu, atrandant save kaip Dievo mylimą vaiką. Tai suteikia pasitikėjimo savimi ir ugdo savivertę. Derinant su asmenine disciplina, sportu, iš tiesų galima gražiai save ugdyti. Kadangi šią maldos formą esame apleidę, nors meditacija visų pirma ir buvo krikščioniška malda, tai neretai Rytų siūlomos su koviniais menais susijusios dvasinio savęs disciplinavimo formos atrodo pakankamai įspūdingai ir tai žavi. Taigi, turime rinkdamiesi įvertinti, kas iš tiesų mus traukia ar žavi ir kur tai gali nuvesti.
Dabar apie „Hello Kitty“. Šiuo metu labai populiarus personažas, tiesiog užtvindęs jau eilę metų žaislų industriją ir nešantis pasakiškus pelnus. Atrodytų, kas čia blogo. Istorija iš tiesų keista. Teko dalyvauti keliose konferencijose Romoje apie šio personažo demonišką kilme ir daromą žalą. Istorija trumpai.
Hello Kitty personažas sukurtas garsios Sanrio firmos, kuriančios prekių ženklus, kurios įkūrėju laikomas Shintaro Tsuji. Teigiama, jog oficialiai personažas pasirodė 1974 lapkričio 1 d. (įdomi data). Dizaineris Yuko Shimizu. Kiti šaltiniai tvirtina, jog Kitty personažas pasirodė 1976 metais. Vienaip ar kitaip, labai greitai paplito po pasaulį. Atrodytų, jog tai jaukus kačiukas, kurį norėtųsi prisijaukinti ar turėti namuose. Kažkam tai primena mažą mergytę. Iš tiesų tai nei mergytė, nei kačiukas. Įdomu, jog personažas neturi burnos. Paaiškinimas toks: pasakojama, jog Japonijoje ar Kinijoje mergaitė susirgo burnos vėžiu, liga progresavo, pagalbos nebuvo. Motina kažkokiu būdu susisiekė su satanizmą praktikuojančiais asmenimis ir sudarė sutartį su šėtonu. Sutarties sąlyga – sukurti personažą, kuris galėtų lengvai patekti į kiekvienus namus. Aiškinama, jog Kitty žodis kinietiškai reiškia „demonas“, taigi, tariant Hello Kitty tariama, „Sveikas, demone“, arba „pragaro katytė“. Simbolis mėgstamas satanistų ir naudojamas kaip tarpusavio atpažinimo ženklas. Objekto naudojimo tikslas – surasti kuo daugiau garbintojų ir sekėjų. Taigi, savotiškas stabas. Kai kurie autoriai aiškina, jog ir ausys yra tarsi velnio ragai. Vėliau paplito Hello Kitty žaislai, papuošti kaukolėmis, pateko į sekso ir pornografijos industriją, paveiksliukai naudojami propaguojant mirties kultą, pvz. https://www.flylanddesigns.com/product/goth-hello-kitty-vinyl-sticker/
Teisėtas klausimas: ar galėtų be mūsų valios tokie daiktai mus veikti? Ir taip, ir ne. Blogis yra toks: jei objektas sąmoningai kažkieno pašvęstas velniui, demonams, jis tampa stabu, tarsi piktųjų jėgų buvojimo erdve. Taigi, nors mes sąmoningai ir nesirenkame blogio jėgų ir kontakto su jomis, tačiau kažkoks poveikis gali būti, ir tai priklauso nuo mūsų tikėjimo stiprumo. Paprastai mes gyvename labai atsipalaidavę tikėjimo prasme, o vaikai yra tik vaikai, taigi, ir apie kažkokį jų tikėjimo sąmoningumą kalbėti negalime. Sveikiausia, kai jokių svetimo kulto objektų namuose nėra, tai ypač pastebėtina apie Budos figūrėles, papirusus iš Egipto ir panašiai.
Dar kartą dėkoju už klausimus.
Dievo palaimos,
Kun. Arnoldas Valkauskas
dėkoju už klausimus.
Su koviniais menais yra taip: pagrindiniai šiuo metu populiarūs koviniai menai, kaip pvz. karate, aikido ir panašūs, labai tampriai susiję su rytietiška filosofija bei religijomis. Atidžiau panagrinėjus atrandame, jog kiekvienas toks kovinis menas turi už jo slypinčią dvasinę praktiką, laikyseną. Problema ta, kad Japonija, Kinija ir kt. – žodžiu, kraštai, kur tie koviniai menai gimė, yra pagoniški, ir kovinių menų praktika iš esmės yra pagrįsta rytietišku arba tų kraštų pagonišku mąstymu, pagonišku tikėjimu ir praktikomis. Pavyzdžiui, saulės pagarbinimas, nusilenkimas mokytojui, meditacija prieš kovas, jau nekalbant apie virvučių pynimą prieš kovą tariant demonų vardus. Pačios kovos gali atrodyti labai įspūdingai, tačiau už jų slypi net ne filosofija, – būtų klaidinga tai vadinti filosofija, – bet tam tikra pasaulėžiūra, arba tikėjimas.
Kalbant apie tai, kokį kovinį meną, laisvą nuo ideologijos, galėtų praktikuoti krikščionis, galima būtų rinktis klasikines imtynes, dziudo. Dziudo, žinome, tai taip pat iš Rytų kilusi sporto šaka, tačiau, kiek teko susipažinti, neturinti apčiuopiamų religinių ar filosofinių atributų blogąja prasme (bent tiek, kiek turime žinių šiandien). Boksas neturi jokios ideologijos, tačiau jis blogas pats savaime, kadangi mušamas žmogus, o žmogus yra Dievo kūrinys.
Šiaip tai tema labai rimta ir sudėtinga, nes teisėtai kyla klausimas, kaip apsiginti nuo blogio ir tai padaryti efektyviai? Kita vertus, sportas disciplinuoja žmogų. Tiesa, ne kažin kiek per gyvenimą tenka gintis, bet įgyti šiek tiek pasitikėjimo savimi nėra blogas dalykas. Taigi, krikščioniškai žiūrint, pasirinkimas nėra didelis.
Kitas svarbus dalykas, kurį nūdienos krikščionys yra apleidę, tai giluminė malda, tai yra, meditacija. Meditacija yra asmeninis pokalbis su Dievu, atrandant save kaip Dievo mylimą vaiką. Tai suteikia pasitikėjimo savimi ir ugdo savivertę. Derinant su asmenine disciplina, sportu, iš tiesų galima gražiai save ugdyti. Kadangi šią maldos formą esame apleidę, nors meditacija visų pirma ir buvo krikščioniška malda, tai neretai Rytų siūlomos su koviniais menais susijusios dvasinio savęs disciplinavimo formos atrodo pakankamai įspūdingai ir tai žavi. Taigi, turime rinkdamiesi įvertinti, kas iš tiesų mus traukia ar žavi ir kur tai gali nuvesti.
Dabar apie „Hello Kitty“. Šiuo metu labai populiarus personažas, tiesiog užtvindęs jau eilę metų žaislų industriją ir nešantis pasakiškus pelnus. Atrodytų, kas čia blogo. Istorija iš tiesų keista. Teko dalyvauti keliose konferencijose Romoje apie šio personažo demonišką kilme ir daromą žalą. Istorija trumpai.
Hello Kitty personažas sukurtas garsios Sanrio firmos, kuriančios prekių ženklus, kurios įkūrėju laikomas Shintaro Tsuji. Teigiama, jog oficialiai personažas pasirodė 1974 lapkričio 1 d. (įdomi data). Dizaineris Yuko Shimizu. Kiti šaltiniai tvirtina, jog Kitty personažas pasirodė 1976 metais. Vienaip ar kitaip, labai greitai paplito po pasaulį. Atrodytų, jog tai jaukus kačiukas, kurį norėtųsi prisijaukinti ar turėti namuose. Kažkam tai primena mažą mergytę. Iš tiesų tai nei mergytė, nei kačiukas. Įdomu, jog personažas neturi burnos. Paaiškinimas toks: pasakojama, jog Japonijoje ar Kinijoje mergaitė susirgo burnos vėžiu, liga progresavo, pagalbos nebuvo. Motina kažkokiu būdu susisiekė su satanizmą praktikuojančiais asmenimis ir sudarė sutartį su šėtonu. Sutarties sąlyga – sukurti personažą, kuris galėtų lengvai patekti į kiekvienus namus. Aiškinama, jog Kitty žodis kinietiškai reiškia „demonas“, taigi, tariant Hello Kitty tariama, „Sveikas, demone“, arba „pragaro katytė“. Simbolis mėgstamas satanistų ir naudojamas kaip tarpusavio atpažinimo ženklas. Objekto naudojimo tikslas – surasti kuo daugiau garbintojų ir sekėjų. Taigi, savotiškas stabas. Kai kurie autoriai aiškina, jog ir ausys yra tarsi velnio ragai. Vėliau paplito Hello Kitty žaislai, papuošti kaukolėmis, pateko į sekso ir pornografijos industriją, paveiksliukai naudojami propaguojant mirties kultą, pvz. https://www.flylanddesigns.com/product/goth-hello-kitty-vinyl-sticker/
Teisėtas klausimas: ar galėtų be mūsų valios tokie daiktai mus veikti? Ir taip, ir ne. Blogis yra toks: jei objektas sąmoningai kažkieno pašvęstas velniui, demonams, jis tampa stabu, tarsi piktųjų jėgų buvojimo erdve. Taigi, nors mes sąmoningai ir nesirenkame blogio jėgų ir kontakto su jomis, tačiau kažkoks poveikis gali būti, ir tai priklauso nuo mūsų tikėjimo stiprumo. Paprastai mes gyvename labai atsipalaidavę tikėjimo prasme, o vaikai yra tik vaikai, taigi, ir apie kažkokį jų tikėjimo sąmoningumą kalbėti negalime. Sveikiausia, kai jokių svetimo kulto objektų namuose nėra, tai ypač pastebėtina apie Budos figūrėles, papirusus iš Egipto ir panašiai.
Dar kartą dėkoju už klausimus.
Dievo palaimos,
Kun. Arnoldas Valkauskas