Neatidėlioti džiaugsmo ateičiai
Gilesnė dingstis džiaugsmui
Trečiojo advento sekmadienio liturginiai skaitiniai iškelia džiaugimosi Dievu svarbą ir paaiškina priežastis, kodėl šiam džiaugsmui nėra lygių. Visa širdimi džiaugsiuosi Viešpačiu, džiūgausiu savo Dievu, nes Jis mane aprengė išganymo drabužiais (Iz 61, 10). Tai – Dangaus vertų Dievo vaikų antgamtinė apranga, nes ji siejama su naująja Jeruzale – Bažnyčia, kuri yra išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui (Apr 21, 2). Tačiau už tai, kad mūsų džiaugsmui žemėje bei danguje nieko netrūktų (Jn 15, 11), Jėzus savanoriškai išgėrė kančių taurę, mirdamas ant Golgotos kryžiaus…
Marijos džiaugsmas – mūsų likimas
Vietoj psalmės žodžių, pateikiama Švč. Mergelės Marijos giesmė trykšta dvasiniu džiūgavimu: Mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju (…). Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos. Tik Ta, kurios Širdis esti kupina tikėjimo, tyrumo bei teisumo, Dievo Dvasios įkvėpta, gali, su džiaugsmu pranašaudama, kaip Ją gerbs visos žmonijos kartos, mus dar kartą paskatinti pripažinti, jog taip ir įvyko – Dievo Gimdytoja yra ir visada bus visų tikinčiųjų motinų Motina. Paimta su kūnu ir siela į Dangų, Ji trokšta, kad ir mes visi neprasilenktume su savo galutine paskirtimi – būti ten, kur džiaugimasis Dievo artumu nebeturi jokių ribų…
Šlovė Dievui, o ne darbui!
Vis dėlto, kol tebesame šiame pasaulyje, Dievas vien iš beribės savo meilės įvairiais išbandymais šlifuos mūsų asmeninio džiaugsmo brangakmenius, idant mes, mokydamiesi kantrybės iš Dievo Motinos, stovėjusios prie nukryžiuoto savo Sūnaus, pasiektume tokią dvasinę aukštumą, jog net galėtume laikyti tikru džiaugsmu, kad pakliūvame į visokius tikėjimo išmėginimus (žr. Jok 1, 2). Būtent jie grūdina mūsų ištvermę, pasireiškiančią darbuose, kurie liudija tam tikrą mūsų tobulėjimo pažangą (plg. Jok 1, 4). Beje, tai vyksta su sąlyga, kai, darydami tai, ką turime daryti, stengiamės neprarasti maldingo budrumo ir nesileidžiame užvaldomi darbų manijos, kurie gali pavirsti darboholizmo stabais, užstojančiais čia ir dabar Esantįjį ir iš mūsų vagiantys buvimo bei bendrystės su Juo džiaugsmą…
Šv. Kryžiaus Jonas rašė: Širdžiai reikia ne sustoti prie skonėjimosi, paguodos ir kitų interesų, kuriuos paprastai skatina geros pratybos ir darbai, bet sutelkti džiaugsmą į Dievą, trokštant per juos tarnauti Jam.
Susitelkimo į Viešpatį vaisiai
Kadangi krikščionys yra Dievo bendradarbiai (1 Kor 3, 9), o ne savo pačių užgaidų vykdytojai (pataikaudami sau, neišvengsime paklydimų), mūsų susitelkimas į Viešpatį yra ne tik malonė, padedanti išvengti „perdegimo“, pasireiškiančio nesustabdomu noru visada dirbti (su liguisto perfekcionizmo siekiais), visiškai atmetant poilsį bei laisvalaikį, bet dėmesingumas Jam yra priešnuodis bet kokios veiklos kraštutinumams ir priklausomybėms. Juk, kai mezgasi draugystė su Dievu, tada vis laisviau Jam leidžiame savo gyvenime tvarkyti visus dalykus, suprasdami, jog, kai paklūstame Jam, visada tik laimime… Nors pasitaikys, kad iš pradžių nesutiksime su mums iš pažiūros nepalankiu Dievo sprendimu, bet vėliau, matydami rezultatus, atgailausime, ir liūdesį išstums sugrįžusi ramybė bei vidinis džiaugsmas…
Tikra tarnystė palydima džiaugsmo
Kaip šv. Jonas Krikštytojas nestokojo vidinio džiaugsmo dėl to, kad dėkojo Dievui už jam skirtą tarnystę, taip ir mes, kai skiriame brangaus laiko aplinkiniams – pastebime jų lūkesčius, įsiklausome į jų prašymus ir vienaip ar kitaip jiems pagelbstime, nes neatsitiktinai Dievo Apvaizda mus su jais suvedė. Jeigu, prisitaikydami Jono pavyzdį sau, dėkosime už visa, ką gauname iš Viešpaties, ypač vertindami mums suteiktą tikėjimo malonę, tada net nelengvomis išbandymų aplinkybėmis tarnystės kitiems džiaugsmo neprarasime.
Tai – įmanoma!
Adventas jau finišo tiesiojoje… Sakramentinė išpažintis yra viena iš svarbių pasiruošimo Kalėdoms dalių. Per ramybę, džiaugsmą ir šypseną veide artėkime prie Kalėdų slenksčio. Priimkime į širdį šiuos Motinos Teresės žodžius: Šypsokitės vieni kitiems, šypsokitės žmonai, vyrui ir vaikams – nesvarbu, kam šypsotės – tai padės jums labiau mylėti žmones. Šv. Terese iš Kalkutos, padėk mums dažniau kitiems dovanoti šypseną! Juk tai – tikrai įmanoma!
Kun. Vytenis Vaškelis