Kristuje yra tikrosios vienybės ašis 2012 metų antroje sausio mėnesio pusėje vykstančių ekumeninių (ekumene, gr. apgyventa žemė) pamaldų už krikščionių vienybę įžangoje vadovas perskaito prasmingus žodžius: „Pergalė reikalauja didžio darbo ir pastangų. Jei meldžiame ir siekiame visiškos regimos Bažnyčios vienybės, mes – ir tradicijos, kurioms mes priklausome, – būsime pakeisti ir supanašėsime su Kristumi. Mes, […]
IV eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Kur gyvena Gyvenimo Šaltinis? Žmogus, kuris eina ar bėga, bet sustoja ir patikslina savo gyvenimo kryptį, aplenks tą, kuris chaotiškai skuba, stokodamas esminių egzistencijos orientyrų. Panašiai elgėsi šv. Jonas Krikštytojas ir jo mokiniai, kurie, išvydę ateinantį Jėzų, stovėjo ir įdėmiai į Jį žiūrėjo. Kai Jonas Krikštytojas, įkvėptas Šventosios Dvasios, tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ (Jn 1,
II eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Perkeičianti Epifanijos šviesa Kas kadaise galėjo pagalvoti, kad Betliejuje gimęs kūdikis (beje, išore niekuo neišsiskiriantis iš kitų daugybės naujagimių) yra šlovingiausias Dievas Sūnus, kurio apsireiškimo šviesos spindėjimo nepajėgi sustabdyti jokia pasaulio tamsa. Nepaisant daugelio susvetimėjimo (Jn 1, 11), Jėzus nenuilstamai į savo Širdies ramybės užutekį kviečia visus geros valios žmones, ir Jo artumoje blėsta net
VIEŠPATIES APSIREIŠKIMAS (TRYS KARALIAI) B 2012 Skaityti daugiau »
Seno laiko naujas virsmas Viena didžiausių dieviškos meilės paslapčių – tai Jėzaus gimimas tvarte. Jo buvimas ėdžiose simbolizuoja naujo gyvenimo pradžią. Nuo Kristaus gimimo ne tik skaičiuojami mūsų eros metai, bet ir matuojami kiekvieno žmogaus nuolankumo žingsniai, vedantys į Ateitį… Puikybės veidmainiška kaukė suplėšoma ir išmetama į šiukšliadėžę, o Viešpaties nusižeminimas tampa mūsų išaukštinimo kertine
ŠVČ. MERGELĖ MARIJA, DIEVO GIMDYTOJA B 2012 Skaityti daugiau »
Kalėdų dovana Vienas gražiausių palaimintojo Jurgio Matulaičio knygos „Užrašai“ posakių yra šis: „Palaimintas žmogus, kuris išmoksta, kiek atitrūkdamas nuo darbų ir rūpesčių, prie Dievo kilti ir Dievuje ilsėtis“. Manau, kad šie jo žodžiai galėtų tapti mūsų vidinio gyvenimo nuolatinio atnaujinimo tikslu ir šūkiu (ne tik 2012 – aisiais – pal. Jurgio Matulaičio minėjimo metais). Juk
KRISTAUS GIMIMAS (KALĖDOS) B 2011 Skaityti daugiau »
Susitapatinimo stebuklas „Tai, kad Dievas tampa žmogumi, yra milžiniškas įvykis. Ne persirengia žmogumi, ne kurį laiką vaidina tam tikrą vaidmenį istorijoje, o iš tikrųjų yra žmogus ir galiausiai išskėtęs rankas ant kryžiaus tampa atvira erdve, į kurią galima įžengti“, – rašė popiežius Benediktas XVI. Prie šių žodžių galima pridurti, kad Dievo Sūnaus įsikūnijimas ne tik
IV advento sekmadienis (Apreiškimas Marijai) B 2011 Skaityti daugiau »
Liudyti šviesą 2011 12 11 Sekmadienio Evangelija. Buvo atėjęs Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“ Jis
III advento sekmadienis B 2011 Skaityti daugiau »
Kai antgamtiškumas tampa tikroviškesnis Nors anuomet Jonas Krikštytojas buvo pašauktas liudyti Kristaus šviesą (Jn 1, 8), ir per jo asmenį plačia juosta sklido dieviška tiesa, bet jis pats palyginti su Viešpačiu buvo vos įžiūrimas žiburėlis. Tokia yra visų mūsų pašaukimo ir išaukštinimo lemtis: ne save kitiems dalinti, bet per save – Jėzų. Kai išties stengiamės
ŠVČ. M. MARIJOS NEKALTASIS PRASIDĖJIMAS B 2011 Skaityti daugiau »
Aukštasis pilotažas Viskas, kas esmingiausia, prasideda nuo pradžios. Be pradžios nėra tąsos ir negali būti pabaigos. Yra tik vienintelis Aukščiausiasis, kuris iš neapsakomo gerumo kuria būtį ir tiesia savuosius egzistencijos kelius (Pr 1, 1). Jis, tardamas A – „tebūnie“, iš anksto žino ir kantriai laukia, kada mes savo gyvenimu ištarsime Z – „taip“. Jis iš
II advento sekmadienis B 2011 Skaityti daugiau »
Advento pradžia Kasmet artėjant didžiosioms religinėms šventėms, pravartu klausti: koks dabar yra mano santykis su Tuo, kuris nepabūgo įsikūnyti, tai yra prisiėmė tarno išvaizdą ir dėl mūsų nusižemino iki pat mirties ant kryžiaus? Jei apmąstydamas Jėzaus tapimą bejėgiu mažutėliu vis labiau suvokiu, kad Jo atėjimas pas mus – tai Švenčiausios Trejybės didžiausio žmogui palankumo liudijimas,
I advento sekmadienis B 2011 Skaityti daugiau »
Laikas atsinaujinti Prasidėjusi kasmetinė Gavėnia kai kuriuos tikinčiuosius nejučia skatina susimąstyti: „Ir vėl atėjo toks bažnytinis metų laikotarpis, kai turėsime labiau vengti triukšmingų pramogų, rečiau kilnosime taurelę, mažiau laiko skirsime televizijos šou laidų žiūrėjimui, labiau budėsime, kad nepamestume galvos – neeikvotume brangaus laiko naršydami po interneto virtualius labirintus, pasninkausime… Atsiliepsime ir į Bažnyčios kvietimą dažniau
I gavėnios sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Eutanazijoje nėra tiesos viltingai ateičiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventė tikintiesiems yra pirmiausia Dievui dėkojimo diena, nes Jis, pasinaudodamas mūsų šalies aukščiausios valdžios sprendimu, 1990 metais kovo 11 – ąją mums grąžino Tautos laisvę bei nepriklausomybę, dėl kurių mūsų drąsieji tėvynainiai tragiškais pokario metais guldė galvas… Todėl turime branginti, saugoti ir puoselėti šias minėtas vertybes, nes
III gavėnios sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Vaikų lyčių tapatybė yra sakrališka Su gąsdinančia antrašte „Darželinukų tvirkinimas prasidės rudenį“ neseniai dienraštis "Respublika" išspausdino straipsnį apie kai kuriuose Lietuvos vaikų darželiuose jau nuo rugsėjo pradedamą vykdyti projektą, kuriuo bus siekiama vaikeliams įkalti mintį, kad berniukai niekuo nesiskiria nuo mergaičių, o mergaitės – nuo berniukų, ir kad žmogaus lytis – tai ne jo prigimties
XIV eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Užburiantis atsimainymas Reginys, kurio jie dar nebuvo matę ir palaimos euforija, kurios dar nebuvo išgyvenę, juos tarsi pakėlė nuo aukšto kalno ir nuskraidino į dangiškąsias viršukalnes. „Sustok žavinga laiko akimirka, nes mes trokštame tą nenusakomą žodžiais džiaugsmo būseną sulaikyti ir „įsprausti“ į palapinės vidų“, – taip manė apaštalas Petras ir atvirai išsakė su juo drauge
II gavėnios sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Kristus – mano mobilaus telefono centre Sėdžiu prie stalo, perskaitau šio sekmadienio Evangelijos ištrauką, pažvelgiu į daiktus ir mąstau: „Štai turiu knygas, kompiuterį, kūną, sielą… ir… amžinąjį gyvenimą. Tai labai skirtingi dalykai, bet juos priimu kaip Dievo meilės dovanas, tarp kurių yra nematoma, bet labai aiški gija. Nejučiomis pradedu dėkoti jų Davėjui. Po maldos ateina
IV gavėnios sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Pašlovinimas ant kryžiaus Kai šio sekmadienio Evangelija prabyla Jėzaus žodžiais: „Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus“ (Jn 12, 23), mes tikėjimo šviesoje išvystame paskutinį Adomą – Kristų (1 Kor 15, 45), kuris savo Tėvo valios pašlovinimu ant kryžiaus įveikė pirmojo Adomo neklusnumo nuodėmės vaisių – mirtį, kad nuo šiol, žvelgdami į kiekvieną žemės keleivį,
V gavėnios sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Mirties ir nuodėmės nenugalėtas Verbų sekmadienį girdime, kaip entuziastingai žydų lūpomis liaupsinamas Viešpaties vardas. Bet netrukus jų liežuviai „nusidažo“ neapykantos spalva, ir jie lieja beprotiškų kaltinamų ir pasmerkimo tulžį Dievo Avinėliui, į kurio krištolinę Širdį nepajėgus įsiskverbti joks žmonių išgalvotas nusikaltimas. Kai pasigendama minimalaus ir pastovaus tikėjimo brandumo, tada įmanoma per Velykų iškilmes su minia
VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS B 2012 Skaityti daugiau »
Velykų uždangą atidengiant Kai į savo vidų įsileidžiame esminių dalykų veikimą, tada mažesnės reikšmės reikalai, įvykiai ir daiktai atsiduria žemesnėse prioritetų pozicijose. Jei prisikėlusiam iš numirusių Kristui sakome: „Viešpatie, atleisk, bet nerandu žodžių, kad galėčiau Tau tinkamai padėkoti už įvykdytą atpirkimo žygdarbį“, tuomet velykinių margučių dažymas, žaismingas daužymas, valgymas ir apskritai namiškių klegesys, sklindantis nuo
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) B 2012 Skaityti daugiau »
Išskirtinis Atvelykio gailestingumas „Nebus išteisinta jokia siela, kol pasitikėdama nesigręš į mano gailestingumą, ir todėl pirmasis sekmadienis po Velykų turi būti Gailestingumo šventė, o kunigai turi kalbėti apie šį didžiulį ir neišsemiamą mano gailestingumą“, – tokią svarbią žinią Viešpats Jėzus antgamtiniu būdu 1935 metais per šv. Faustiną Kowalską paskelbė tikintiesiems. Todėl jei kartais atsitiktų, jog
II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) (Dievo Gailestingumo šventė) B 2012 Skaityti daugiau »
Įsišaknyti nedūžtančioje Prisikėlimo viltyje Jei tik vieną minutę įsivaizduotume, jog Jėzus po mirties nebūtų trečią dieną prisikėlęs, Jo negyvą kūną žydų moterys būtų atradusios kape gulintį ir įvyniotą į drobules, tuomet nebūtų ką veikti pasirodžiusiems angelams, nes jų neaiškų šnabždesį būtų nustelbusi gausi ir triukšminga perdėm savimi besididžiuojanti bedievių eisena, kurios priešakyje ant milžiniškos vėliavos
III Velykų sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Gerojo Ganytojo avys be ragų Gyvename moderniausių informacijos technologijų priemonių klestėjimo laikais, kai bet koks įvykis, ypač susijęs su kriminaliniais bei skandalingais dalykais, yra žiniasklaidos bematant paviešinamas ir, kaip pripūstas balionas, iškeliamas į sensacijų debesis. Gerai, kai sužinoję apie įvykusią kokią nors nelaimę bent savo mintyse nukentėjusiems galime pasiųsti solidarumo palaiminimą… Bet labai blogai, kad
IV Velykų sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Tiesai – žalia šviesa, o destrukcijai – raudona Globalinė ir agresyvi pramogų industrija kaip aštuonkojis savo hipnotizuojančio melo čiuptuvais apraizgo ypač patiklių jaunų žmonių mąstymą, įsiskverbia į jų širdis ir užvaldo. Tada civilizacijos pažanga įgyja groteskiškų savybių, liudijančių, jog didelės visuomenės dalies dvasia serga destruktyviomis vėžio ligomis, nes, pasak amerikiečių rašytojo V. Goro, „šiuolaikinė diktatūra
V velykų sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Teisti ar pasigailėti? Dievo žodis mus įspėja: „Neteiskite ir nebūsite teisiami“ (Lk 6, 37). Išties kiek dažnai, jei ne žodžiais, tai mintimis kritiškai ar net smerkdami vertiname klaidingai besielgiančius. Kartais net atrodo, kad tai – natūrali mūsų teisė. Tačiau nevalia užmiršti, kad tikrasis Teisėjas yra vienintelis Dievas, nes Jis kiekvienam teisingiausiai atmokės tiek, kiek kas
VI Velykų sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Kelias į patologinę priklausomybę ir į niekur Neretai gyvenimo aktualijos sufleruoja temą rašyti. Gyvenimas – kaip atversta knyga, kurioje surašytos žmonių dorybės ir jų kvailystės. Prie pastarųjų priskirčiau azartinius lošimus iš pinigų. Nors jau nuo Antikos laikų žaidžiami azartiniai lošimai, bet taip pat nuo seniausių laikų pripažįstama, kad dažnai jie virsta asmeniui pražūtinga patologine priklausomybe.
KRISTAUS ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) B 2012 Skaityti daugiau »
Sekminių ugnimi žėruojanti Dvasia Mes, praktikuojantys tikintieji, švenčiantys Sekminių šventę, savuoju tikėjimu, atsidavimu ir pasišventimu Dievui turėtume visa galva pranokti Kristaus mokinius, ant kurių dar nebuvo išsiliejusi Šventoji Dvasia. Nors jie nuolatos bendravo su Jėzumi ir girdėjo bei matė Jo daromus stebuklus, tačiau kol ant jų nenužengė Šventoji Dvasia bei Jos galybė (Apd 1, 8),
ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) B 2012 Skaityti daugiau »
Tarnaujantis vyras ir tėvas Pagal Dievo kūrybos planą tėvas ir motina vaikų ugdyme užima tokią svarbią vietą, kad niekas ir niekada negali pakeisti jų išmintingos meilės vaikams, nes jos kamienu iš Šventojo Rašto šaknų sruvena visapusiško gyvenimo syvai. Jei kuris iš sutuoktinių stokoja artimesnio santykio su Dievu arba jo išvis neturi, tada jo tapatybė sužeista
ŠVČ. TREJYBĖ. Tėvo diena B 2012 Skaityti daugiau »
Nepalaužiamos Kristaus tiesos eisenoje Jėzus yra Dievas, sotinantis mus pirmiausia savuoju nemirtingumo galybę laiduojančiu žodžiu. Kaip kadaise Visagalis Viešpats paprastiems žodžiams: „Tebūna šviesa!“ (Pr 1, 3) įkvėpė gyvybę, ir šviesa išsklaidė tamsos sutemas, taip Švč. M. Marijos ištartas „Fiat“ tapo naujo žmonijos gyvenimo aušra, nes viešpačių Viešpats – Dievas Žodis nesigėdijo susimažinti ir prisiimti kūdikio
ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS) B 2012 Skaityti daugiau »
Be krikščioniškos santuokos nėra tikros šeimos Akivaizdžiai pastebime, kad augant visuomenės technologiniam progresui, silpsta moralinių vertybių pajauta. Kai pernelyg koncentruojamasi į tai, kas gerina vien žmonių buitį, tai yra, kai daugiausiai pastangų skiriama visuomenės materialinio pagrindo stiprinimui, tada vis labiau pasitikima pinigais bei daiktais, ir vis mažiau – pačiu Dievu, kuris yra ne tik visų
ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO GIMIMAS B 2012 Skaityti daugiau »
Dangus ranka pasiekiamas? Dar nė ketverių metų neturėjusio berniuko Koltono asmeniniai išgyvenimai, užrašyti jo tėvo Todo Berpo ir Lynnos Vincentos (beje, kai kurioje lietuviškoje virtualioje žiniasklaidoje klaidingai rašoma – Lynnas Vincentas), yra pateikiami 2012 metais išleistoje knygoje „Dangus tikrai yra“. Koltonas per apendikso operaciją buvo trumpai atsiskyręs nuo kūno ir atsidūrė dangiškoje aplinkoje. Paskui jis
Dangus ranka pasiekiamas? B 2012 Skaityti daugiau »
Dievas ir sportas – neišskiriama jungtis Žemės rutulys savo forma primena kamuolį. Kai jis metamas į krepšį ar spiriamas į vartus, neretai jo skriejimo trajektorija sukelia estetinį pasitenkinimą žiūrovams. Laimi abi žmonių pusės: sportininkai, kurie meistriškai valdo kamuolį, džiaugiasi savo pasiekimais, ir korektiški sirgaliai, kurie gėrisi matydami, kaip jų komanda iš visų jėgų stengiasi demonstruoti
XI eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Be Jėzaus tiesos – pragaro melas Dievas negali sulaikyti „savanorių“, žengiančių į… pragaro gelmę, nes Jo teisumas neišmatuojamas ir Jo įspėjantys žodžiai išsipildo (žr. Mt 8, 12). Jis absoliučiai gerbia žmonėms suteiktą laisvės dovaną ir džiaugiasi matydamas kaip Jo vaikai tinkamai ir laisvai įprasmina ją. Bet dieviškas liūdesys suspaudžia Viešpaties Širdį, kai Jis regi neklusniuosius,
XV eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Dangus prasideda čia ir dabar Rojaus dieviškoje panoramoje išryškėja viena nežemiško grožio figūra: Švenčiausios Trejybės „šešėlyje“ milijardai išgelbėtųjų regi didingąją Dievo Sūnaus ir visų Žemės vaikų Motiną Mergelę Mariją, kurios kadaise ištartas „fiat“ tapo viena iš kertinių malonės kolonų, ant kurių buvo pastatytas tiltas, sujungęs paklydusios žmonijos ir būsimosios Tėviškės krantus. Malonu žinoti, kad kai
ŠVČ. M. MARIJOS ĖMIMAS Į DANGŲ (ŽOLINĖ) B 2012 Skaityti daugiau »
Kas išeina iš mūsų širdžių? Kol žmogaus protas ir širdis kaip pumpurai sugeria Jėzaus mokymo spindulius, tol žmogus išlieka tiesos šerdyje, ir jis neklystamai suvokia, kad visos religinės tradicijos, įstatymai ir papročiai nėra svarbesni už patį Mokytoją. Tačiau jei asmuo stokoja asmeninio bendrystės ryšio Viešpačiu, tuomet jis nors ir pripažįsta, kad Dekalogo viršūnė – Dievo
XXII eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Malonės Motina Kilusi iš karaliaus Dovydo giminės, gimusi be dėmės, kas prie Jos artės, tas Dievo šviesą lies… Dievo Sūnus pas mus iš dangaus ateidamas per Mergelę Mariją didžiai pagerbė kiekvieno žmogaus prigimtį, nes ne kokiam nors kitam Žemės padarui, bet būtent tik žmogui suteikė dieviško tapatumo savybių, kurios, tiesa, dėl pirmykščio neklusnumo Kūrėjui buvo
ŠVČ. M. MARIJOS GIMIMAS B 2012 Skaityti daugiau »
Kuo laikome Kristų, to verti esame Jėzui rūpėjo sužinoti, ką apie Jį galvoja Jo mokiniai bei kiti izraelitai, ir todėl, būdamas kelyje, kaip gyvenimo kelionėje, paklausė: „Pasakykite, kuo mane žmonės laiko ir kas Aš jums esu?“ (plg. Mk 8, 27 – 29). Kai žmonės taria žodžius, kurie apibūdina santykį su daiktais ir aplinkiniais, tada išreiškia
XXIV eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Didžiausias yra tas, kuris yra paskutinis Jėzus, keliaudamas per Galilėją, mokiniams pranašavo apie savo neišvengiamą kančią, mirtį ir prisikėlimą, ir Jo žodžiai pribloškė juos. Mokytojas jau buvo padaręs nemažai stebuklų, įrodančių, kad tikrai yra daugiau negu pranašas, bet kai Jis antrą kartą prabilo apie būsiantį likimą, mokiniai Jo žodžiais netikėjo. Jiems kur kas lengviau buvo
XXV eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Nukirsti ne ranką, bet pagundos šaknį Kieti ir nepalaužiamai tvirti Jėzaus žodžiai iš pirmo žvilgsnio gali atbaidyti tuos, kurie neieško tiesos prasmės, bet iškart ir kategoriškai atmeta tai, kas jų išankstiniu manymu yra nelogiška. Kai Dievo Sūnus sako, jog žmogui, kurio ranka gundo nusidėti, reikia ją amputuoti (plg. Mk 9, 43), ne tik pasinaudoja anuomet
XXVI eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Dievo, vyro ir moters širdžių jungtuvės Aukščiausiasis, kūrybos pradžioje iš nebūties sukūręs žmones, ne tik gėrėjosi visais savo kūriniais, bet pirmiesiems vyrui ir moteriai suteikė tokių asmeninių dieviško tobulumo savybių, kurios amžiais jiems turėjo priminti, jog visa, ką jie iš Jo gavo, iki galo nesuvokiama. Tai Jo gailestingosios meilės dovana, įpareigojanti viso savo gyvenimo klusnumu
XXVII eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Tikėjimu trokšti pažinti Jį Naujo postūmio jėga, netikėtas įkvėpimo šuoras, neblėstančio ryžto drąsa, veržlus šuolis tolyn ir aukštai iškelta kartelė sėkmingai įveikiama… Tai trumpa ištrauka iš aktyvaus krikščionio gyvenimo „reportažo“, liudijanti, jog mes esame kaip sportininkai rungtynių aikštėje (plg. 1 Kor 9, 24). Šiose gyvenimo varžybose pralaiminčių nėra. Visi, kurie, laikosi tikėjimo ir susilaiko nuo
Tikėjimo metų paskelbimo proga Skaityti daugiau »
Kol išauš amžinybės valanda Kai Evangelijoje pagal Morkų 10 skyriuje Jėzus visiems suprantamais žodžiais paaiškino apie savo mokinių asmeninio atsižadėjimo vaisius ir apie savo neišvengiamą kančią bei prisikėlimą, kuriam iš Jo mokinių galėjo kilti pagunda vienu šokiruojančios godulystės rankos mostu atsainiai numoti į tai, ką jie ką tik buvo išgirdę? Ne tik du Mokytojo sekėjai
XXVIII eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Ko tikisi iš mūsų Jėzus? Jėzus iš meilės mums viską, kas svarbiausia, padarė tobulai. Jis mirė ant kryžiaus, kad per mus tekėtų Jo prisikėlimo gyvybės syvai ir nuodėmė nebegalėtų įsišaknyti mūsų širdyje. Bet kol siekiame galutinės laimės danguje, esame kviečiami budėti, kad akylai stebėtume savo Mokytoją ir nemestume kelio dėl takelio. Aklasis elgeta Bartimiejus turėjo
XXX eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Mūsų didžioji privilegija – mylėti Kodėl mylėti Meilę – Dievą – reikia įsakymo? Todėl, kad ne veltui sakoma: tik žmogui mirus, jo savimeilė išleidžia paskutinį atodūsį. Kadangi mes egoistiškai mylime save dažniau ir labiau negu mums atrodo, Viešpats visada trokšta, kad mes, nusigręždami nuo pataikavimo savo įnoriams, veidu atsigręžtume į Jį patį, ir pirmiausia stengtumės
XXXI eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Dosnioji našlė – tai persirengęs Kristus Marko Tveno knygoje yra pasakojama, kaip princas Edvardas 1547 – aisiais susipažįsta su labai panašiu į jį elgeta Tomu ir apsikeičia su juo drabužiais. Tomas apsigyvena Anglijos karaliaus Henrio VII rūmuose, o Edvardas tampa benamiu. Šių jaunuolių persirengimas ir apsikeitimas vietomis nėra tik išorinis dalykas, bet tai daro tiesioginę
XXXII eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Su mylinčiu Teisėju – veidas į veidą „Tavo garbintojai didžiuojasi, ir tie, kurie buvo nukryžiuoti drauge su Tavimi, džiūgauja. Bet nuodėmės draugai apimti liūdesio, tie, kurie kaip tinginiai praleido savo gyvenimą“, – paprastai ir įžvalgiai rašė Narcizas IV Maloningasis, gyvenęs XII amžiuje ir vadovavęs Gruzijos armėnų krikščionių bendruomenei. Jei tikintieji atviromis širdimis priima Jėzų ir
XXXIII eilinis sekmadienis B 2012 Skaityti daugiau »
Viešpats, karaliaujantis meile Jėzaus – dieviškojo Karaliaus – savybės labiausiai matomos, kai Jis ką nors daro. Jau pirmame pagal Joną evangelijos skyriuje kilniaširdis žydas Natanaelis, Šventosios Dvasios įkvėptas, suvokė, kad siųstasis Mesijas yra Dievo Sūnus ir Izraelio karalius (plg. Jn 1, 49), nes tik vienintelis Dievas, visa apie viską žinodamas, gali tiksliausiai apibūdinti, kas yra
KRISTUS, VISATOS VALDOVAS B 2012 Skaityti daugiau »
Tobuloji Kristaus laisvė Pirmą kartą Jėzus į žemę atėjo mažyčio žmogaus pavidalu, ir populiarioji lyriška giesmė „Tyli naktis“ taikliai apibūdina įsikūnijimo esmę: „Vyksta meilės paslaptis…“. Neatsitiktinai vaikučiai pabiručiai Kalėdų laiku mėgsta žaismingai sukinėtis prie bažnyčiose įrengtų Betliejaus spalvingų dekoracijų, nes Kūdikėlis jiems yra savas, beveik toks, kaip jie patys – mažas, simpatiškas bei patraukliai besišypsantis.
I advento sekmadienis C 2012 Skaityti daugiau »
Charizminis atsinaujinimas – visuotinės Bažnyčios viltis Kun. Vytenis Vaškelis Atsiliepdamas į „Bernardinų“ dienraščio redakcijos kvietimą įsitraukti į kun. Oskaro Petro Volskio straipsnio „Sekuliarizmas ir melagingasis dvasingumas“ diskusiją pirmiausia pastebiu, kad minėto rašinio publikavimas (beje, kai ir visa kita žiniasklaidos laisva raiška) yra liudijimas, įrodantis kokiomis išties plačiomis laisvės galimybėmis galime laisvai naudotis, kai nepriklausomoje savo
Kun. Vytenis Vaškelis. Charizminis atsinaujinimas – visuotinės Bažnyčios viltis Skaityti daugiau »
Šventojo Kazimiero sielos veidrodis Bėgantys amžiai nepajėgs užmaršties dulkėmis užtemdyti Lietuvos globėjo šv. Kazimiero veido – sielos veidrodžio, kuriame ryškiai atsispindėjo Viešpaties Dievo kuriančioji meilė, kaip gyvojo vandens versmė, trykštanti į amžinąjį gyvenimą (Jn 4, 14). Hagiografinėje šv. Kazimiero biografijoje rašoma, kad jis gimė 1458 metais spalio 3 d. Krokuvoje, Vavelio pilyje. Jo tėvas Kazimieras
Šventojo Kazimiero sielos veidrodis A 2011 Skaityti daugiau »
Sektina Arso klebono tarnystė Popiežiaus Benedikto XVI laiškas Kunigų metų proga, rašytas birželio 16 dieną, buvo tiesiogiai susijęs su šv. kun. Jono Marijos Vianėjaus 150– jųjų mirties metinių minėjimu. Šiais metais Šventasis Tėvas nesyk į krikščioniško tobulumo aukštumas kėlė Arso kleboną ir viso pasaulio dvasininkams priminė, jog šis šventasis yra išties sektinas pavyzdys. Daugelis žinome,
Sektina Arso klebono tarnystė B 2009 Skaityti daugiau »
Ką Jėzus rašo mūsų širdyse? Kokia karūna šį gavėnios sekmadienį, likus savaitei iki Verbų, Bažnyčia galėjo papuošti Eucharistijos šventimą, jei ne Evangelijos pagal Joną ištrauka apie moterį, pagautą svetimaujant. Viešpatie Jėzau, tą neužmirštamą ankstų rytą Tu Jeruzalės šventykloje skelbei dieviškojo gailestingumo naujieną. Netikėtai fariziejai kaip plėšrūs liūtai įsiveržė į šventovės vidų, ir Tau, Mokytojau, paspendė
V gavėnios sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Dievo valia ir interneto iššūkiai Suvereni Aukščiausiojo valia yra tobuliausia dieviškos meilės galybė, kuriai paklūsta nesuskaičiuojamos galaktikų žvaigždės ir tik per mikroskopą matomi smulkiausi gyviai. Tačiau tobuliausi Dievo kūriniai – dalis nupuolusių angelų ir pirmieji žmonės neišlaikė laisvės egzamino ir, pasak katekizmo, save pačius iškėlė aukščiau Dievo ir kartu paniekino Jį. Kaip Adomas ir
Kun. Vytenis Vaškelis. Dievo valia ir interneto iššūkiai Skaityti daugiau »
Marija – Dievo šlovėje Kaip Jėzus Taboro kalne atsimainė, ir Dievas Tėvas balsu patvirtino, kad didžiausios meilės yra vertas Jo vienintelis Sūnus (Mk 9, 7), taip ir Marija, Šventosios Dvasios įkvėpta, pranašiškai prabilo apie būsiantį visuotinį Jos gerbimą (Lk 1, 48 – 49) pasaulyje ir amžinybėje. Danguje Dievas Švč. M. Mariją iškėlė į neregėtas aukštikalnes,
ŠVČ. M. MARIJOS ĖMIMAS Į DANGŲ (ŽOLINĖ) C 2010 Skaityti daugiau »
Mano Viešpats ir mano Dievas Įvairūs jausmai varstė apaštalų sielas po Kristaus prisikėlimo. Vieni tikėjo, tuo kas buvo įvykę, kiti abejojo. Kiekvienas iš jų nebuvo iki galo įsitikinęs, kad Jo gyvenimas galėjo pasibaigti smurtu ir kryžiaus mirtimi. Tiesiog jie to negalėjo suvokti protu, kad taip galėjo baigtis jų mylimam mokytojui. Kristus jiems buvo pasakęs: ,,Aš
II Velykų sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Malda priartina Dangų Jėzus meldžiasi. Ištariame šiuos žodžius prieš akis iškyla gražiausias iš visų žmonių (Ps 45, 3) – Dievo Sūnus, besimeldžiantis nakties tyloje, dienos karštyje, Alyvų sodo vėsoje, agonijos kančių ugnyje ir skendintis visa pranokstančios Dangaus šalies beribiame triumfuojančių maldų džiugesyje. Ne tik meilė niekada nesibaigia (1 Kor 13, 8), bet ir malda. Štai
XVII eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Karalius ant kryžiaus Iš pirmo žvilgsnio liturginių metų pabaiga stebina netikėtumu. Švęsdami Kristaus, Visatos Valdovo šventę, Jį išvystame ne sėdintį Tėvo dešinėje – Dangaus majestote – ir besigėrintį savo atliktu niekieno nepranokstamu darbu – Atpirkimu, bet matome Jį tokį bejėgiškai silpną ir merdintį, kad, atrodo, viskas baigta: Jėzus netrukus mirs ir Jo kilniausioji žmonijos gelbėjimo
KRISTUS, VISATOS VALDOVAS C 2010 Skaityti daugiau »
Karališkasis nuolankumas Koks aktualus fariziejaus ir muitininko palyginimas (Lk 18, 9 – 14) ir mūsų laikams! Kiek daug žmonių lygina save su kitais ir… klysta. Jei žmogus sau galvoja, kad jis yra gabesnis už savo draugą ir dėl to jam lengviau lipti karjeros laiptais (ne taip svarbu, kad bet kokia kaina siekiant tik teigiamo įvertinimo
XXX eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Jėzau, kuo Tave laikau? Viešpatie, šio sekmadienio Evangelijoje Tu į keliamą klausimą: „Kuo mane laiko žmonės?“ (Lk 9, 18), lauki svarbaus atsakymo. Jei sakyčiau, kad Tu turi visas geriausias šv. Jono Krikštytojo ir visų kitų žmonijos dvasios milžinų savybes, dėl kurių Tavimi gėriuosi labiau nei jais visais, tai nieko tikra apie Tave nepasakyčiau. Bet kai
XII eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Į savo esaties šaknis Ar turėtų stebinti, kad pas Jėzų rinkdavosi muitininkai ir fariziejai Jo pasiklausyti? Kas geriau galėjo suprasti tuos, kuriuos slėgė asmeninių kalčių našta ir į kuriuos su panieka žvelgė fariziejai bei Rašto aiškintojai, jei ne Tu, Viešpatie? Tu, Jėzau, pas Tave atėjusiųjų nekaltinai, bet ir nepataikavai jų kaltėms. Tu prabildavai taip, kaip
XXIV eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Velykų liudytoja – Magdalietė Velykų dienos Evangelija, skirta Jėzaus prisikėlimo aprašymui, mažai ką turi bendra su tokiu mūsų vaizduotei patraukliu reginiu: staiga nežemiško ryškumo šviesa nutvieskia rūsio sienas ir… suvirpa (gyvybės ant kryžiaus netekęs) Viešpaties kūnas. Jėzus išsilaisvina iš Jį varžančių drobulių ir, angelų pulkams trimituojant bei giedant: „Aleliuja!“, keliasi iš numirusiųjų. Ne, tokio vaizdingo
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) C 2010 Skaityti daugiau »
Gyvenimas yra kelionė Gyvenimas yra kelionė. Nuo miglotos vaikystės iki miglotos senatvės. Mačiau vieną paveikslą, kuriame iš žiedlapių pavaizduoti piligrimai. Jie eina su lazdomis rankose ir išnyksta horizonte. Toks ir mūsų gyvenimas. Vieni gimsta laimingi, viskuo aprūpinti, net nepagalvoja, kad gali ko nors stokoti, kad gali būti kitaip. Kiti nuo kūdikystės įkrinta į ,,paplavų“ duobę
Vėlinės C 2010 Skaityti daugiau »
Geriausioji dalis Jėzuje žėruojanti meilė Jį skatino melstis ir į žmonių širdis sėti Dievo karalystės grūdus. Jis tai darė visada ir visur. Kartą Jis lankėsi viename kaime. Pirmoji moteris, kuri pakvietė Jėzų paviešėti savo namuose buvo Lozoriaus ir Marijos sesuo Morta (Lk 10, 38). Jai turime būti dėkingi, kad ji savo meile Jėzui išreiškė nedvejojančiu
XVI eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Esame Sekminių žaizdre „Turiu atimti iš jūsų savo veidą, kad gautumėte mano sielą. Kad jūsų širdys gautų mano širdį, kad jūsų sielos gautų mano sielą ir Dvasią, kuri pakartos, ką išgirdo“, – rašė Paulis Claudelis Sekminių himne. Šventoji Dvasia, kad Kristaus siela įsilietų į mūsų sielą, kad Jo Širdis užimtų mūsų širdį, kad pagaliau išdrįstume
ŠV. DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) C 2010 Skaityti daugiau »
Eikime paskui Kūrėją ir Atpirkėją Kaip anuomet Viešpats Jėzus kvietė žmones sekti Jį, taip ir dabar Jis tai daro. „Sek paskui mane!“ (Lk 9, 59), – tai laiko užgrūdintas evangelizacijos metodas, kuris yra visiems suprantamas ir amžinai šiuolaikiškas. Tačiau iš kai kurių Jėzaus kviečiamų asmenų besiveržiantys tam tikri atsikalbinėjimo atodūsiai liudija, kad jie, prieš pradėdami
XIII eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Dievo meilės už pinigus nenusipirksi Mūsų rankos beveik kasdien čiupinėja pinigus. Be jų neišsiverčiame. Tačiau ar visada juos tinkamai naudojame? Kai žmonės pro pirštus žiūri į Viešpaties įspėjimą: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“ (Lk 12, 15), tada tie įvairių spalvų menki popieriukai – banknotai
XVIII eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Dievo meilės "užburta" Kas gi tu esi, šv. Terese, kad tau reiškiama pagarba jau seniai peržengė Katalikų Bažnyčios „teritoriją“? Pasak teologo, žinomo biografinių knygų autoriaus Kristiano Feldmano (Christian Feldmann), tavimi žavisi ne tik įvairūs religijų bei kultūros pasaulio asmenys, bet tave teigiamai vertina kai kurie ateistai monarchistai, o antai Kaire musulmonai (!), norėdami tave pagerbti,
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė C 2010 Skaityti daugiau »
Dėl Jėzaus vardo Šio sekmadienio Evangelija prasideda kai kuriems žydams prabilus apie Jeruzalės šventyklos įspūdingą grožį (Lk 21, 5). Be abejonės, dailės, meno dalykai ir apskritai visos kultūrinės ir kitos vertybės yra kūrybinės žmogaus veiklos rezultatas, liudijantis, kaip prasmingai praturtina visuomenę uolūs kūrėjai. Kai žmogus suvokia, kad jo protas ir visi sugebėjimai yra inspiruojami aukščiausiojo
XXXIII eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Dažnai melskis kasdienybėje Šio sekmadienio Evangelijos ištrauka – tai Jėzaus palyginimas apie nepaliaujančią maldą (Lk 18, 1 – 8). Kai kas galbūt ironiškai šyptels ir sau tars: „To dar betrūko, kad aš kaip koks vienuolis atsiskyrėlis nuolatos melsčiausi. Jau ir taip skęstu įvairiuose rūpesčiuose ir darbuose, todėl papildomų maldų kryžius mane nugramzdintų į dugną!“ Tačiau
XXIX eilinis (Misijų )sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Dangus daugiau nei pragaras Graži pasakaitė ir tiek. Tokius žodžius galėtume ištarti, jei palyginimas apie turtuolį, atsidūrusį nesibaigiančiuose kentėjimuose ir elgetą Lozorių, išaukštintą amžinojo Jeruzalės miesto aukštikalnėse, nebūtų paskelbtas paties Dievo Sūnaus, kuriam priklauso laikai ir visa, kas amžina. Mąstantys tikintieji supranta, kad jei nebūtų įvykęs Gelbėtojo Jėzaus atpirkimas, žmogaus egzistencija tebebūtų ne tik chaotiška,
XXVI eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Budėkite! Išm 18, 6 – 9; Žyd 11, 1 – 2. 8 – 12; Lk 12, 32 – 48 Šios dienos Evangelija primena apie šeimininką, kuris sugrįžęs iš puotos rado jo laukiančius tarnus. Atsidėkodamas ištikimiems tarnams paruošia puotą: sodina juos už stalo, o pats patarnauja. Tai nėra tipiška šeimininko laikysena santykiuose su tarnais, bet tai
XIX eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Atkirpkime gabalėlį Dangaus Kristaus Žengimas į Dangų – tai ne tik liturginė iškilmė, kuri mums primena, jog įvyko didysis Velykų išsipildymas – Jėzus grįžo pas Tėvą, į savo „gimtąjį“ Kraštą, bet kad ši šventė išreiškia ir kiekvieno žmogaus širdyje glūdintį didžiausią troškimą būti visada laimingu. Absoliučios laimės versmė – Dievas, o jos tobuliausia aplinka –
VIEŠPATIES ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) C 2010 Skaityti daugiau »
Atgaila – sielos atgaiva Neseniai per radiją girdėta reklama, skelbusi, jog yra nuodėmė už „nuodėmingai“ mažą kainą nepirkti reklamuojamos prekės (kažkokios), truputį nustebino. Iki šiol galvojau, kad žodis „nuodėmė“ nėra labai madingas, o pasirodo, – klydau… Kai kurie verslo atstovai nerdamiesi iš kailio, kad būtų perkami jų gaminiai, nė kiek nesikuklina naudoti minėtą „magišką“ žodį,
Atgaila – sielos atgaiva C 2010 Skaityti daugiau »
,,Aš esu Gerasis Ganytojas“ Seniausi paveikslai vaizduojantys Viešpatį Jėzų, pristato Jį kaip Gerąjį Ganytoją. Grojantį dūdele, vedanti savo aveles, arba silpniausią iš jų, nešanti ant savo pečių. Tie paveikslai išreiškia gražiausią šios dienos Evangelijos mintį, apie Jėzaus meilę ir rūpestį kiekvienu žmogumi. Žinoma kitaip priėmė Jėzaus žodžius ,,Aš esu Gerasis Ganytojas“ Jo palestiniečiai klausytojai, gyvenantys
IV Velykų sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Ar tikrai norime būti krikščionimis? Kokie paradoksalūs šios dienos Evangelijos žodžiai… Štai Jėzus, kuris visada kalba apie meilę, šiandien kalba apie neapykantą. Tačiau tuos sunkius žodžius ir Jėzaus troškimą reikia išaiškinti visos Evangelijos kontekste ir Jėzaus darbų šviesoje. Negalima pamiršti semitų mentaliteto, kuris labai skiriasi nuo mūsų šiuolaikinio mentaliteto. Daugiau nei dviejų tūkstančių metų laiko
XXIII eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »
Ankšti vartai, prasiplėskite! „Pakelkite savo sąramas, vartai! Plačiai atsidarykite, amžinosios durys, kad įžengtų Garbės karalius!” skaitome 24 – oje Dovydo psalmėje. Kas gi tas tikrasis Karalius, jei ne vienintelis Atpirkėjas Kristus, kuris, būdamas Dievas, klusnumu visiškai nusižemino iki pačios mirties ant kryžiaus (Fil 2, 8). Viešpats savanoriškai – dėl mūsų galutinės laimės –prisiėmė mirtį. Jis
XXI eilinis sekmadienis C 2010 Skaityti daugiau »