Grabnyčios – nuoroda į Atpirkimą Vaikelio Kristaus paaukojimas šventykloje yra įžanga bei tiesioginė nuoroda į Jo pasiaukojimą ant Kryžiaus. Jėzus yra Įstatymo vykdytojas, kuris į savo visiško atsidavimo Tėvo valiai viršūnę iškėlė klusnumą Šventosios Dvasios vedimui, nes „raidė užmuša, o Dvasia teikia gyvybę“ (2 Kor 3, 6). Jėzus atėjo, kad, užuot teikdami pirmumą Mozės Įstatymui […]
KRISTAUS PAAUKOJIMAS (Grabnyčios) A 2020 Skaityti daugiau »
Tu myli labiau, nei įsivaizduojame Šv. Jonai Krikštytojau, kai buvai įmestas į kalėjimą, tavo, kaip tiesos šauklio misija, pasiekė viršūnę, nes, parodęs pasauliui Dievo Avinėlį, netrukus būsi pagerbtas nežemiškai spindinčio kankinio karūna. Tau išeinant atėjo Kristus, skelbiantis Dangaus Karalystę, kaip nieku kitu nepakeičiamą vertybę. Viešpatie Jėzau, kad Tavo skelbimo Žinia, lydima stebuklingų ženklų, žmonių širdyse
III eilinis sekmadienis A 2020 Skaityti daugiau »
Sugrįžti prie meilės Dievui karščio Dievo Avinėlis, pateptas Šventąja Dvasia, savo sekėjus krikštija ne tik ant jų išliedamas Dievo Dvasią, bet juos panardindamas ir į Jos apvalančią ugnį (žr. Mt 3, 11). Kad tikinčiųjų gyvenime savaip aiškiau pasireikštų Parakleto malonės (pasak teologų, kaip Sūnus pagal mūsų Tikėjimo išpažinimą yra „šviesos šviesa“, taip Dvasia – Parakletas
II eilinis sekmadienis A 2020 Skaityti daugiau »
Pateptas Dvasia ir liepsnojantis meilės žaizdre Kai anuomet Jonas Krikštytojas, įkvėptas Šventosios Dvasios, žmones karštai ragino iš nuodėmių tamsos gręžtis į dorybių šviesą ir juos krikštijo Jordano upėje, pas jį atėjo Jėzus. Nors Nekalčiausiasis kaip ir kiti pasinėrė į upės tėkmę, ir kai kurie žydai spėjo pagalvoti: „O, žiūrėkite, ir Dievo Avinėlis nusityrino!“, bet netrukus
KRISTAUS KRIKŠTAS A 2020 Skaityti daugiau »
Dievo Žodis – galybė ir širdį glostanti šiluma Viskas, kas turi pradžią, sulaukia ir pabaigos. Tik amžinai Esantysis, kuriam absoliučiai yra pavaldūs laikas ir amžinybė, niekada nesikeičia, nes visados esti aukščiausiame savo kuriančiosios meilės taške. Kiekvienas asmuo yra apdovanotas nemariąja siela, liudijančią tiesioginį panašumą į patį Dievą, nes yra pašauktas (drauge su angelais) sąmoningai Jo
II sekmadienis po Kalėdų A 2020 Skaityti daugiau »
Dėmesingumas Kristui išskleidžia sielos sparnus Kai šv. Jonas Krikštytojas kalėjime klausė savo mokinių apie Kristaus daromus darbus, troško Gerosios Žinios patvirtinimo, kad galėtų į savo širdį, įsileisti šviežią Šventosios Dvasios vilties bei ramybės oro gūsį. Be vilties kentėti kalėjime – tiesiausias kelias į desperaciją… Tačiau žinojimas, jog Dievo Sūnus mus myli negalinčia silpnėti savo meile
III advento sekmadienis A 2019 Skaityti daugiau »
Advento prasmė – Kalėdų šviesa širdyje Kai Jonas Krikštytojas – Kristaus Karalystės šauklys – Judėjos dykumoje pradėjo visus kviesti atsiversti, žmonės tarsi bitės, užuodusios saldų nektarą, ėmė būriais rinktis iš Judėjos ir iš visos Pajordanės pas jį (Mt 3, 5). Iš Dievo malonėmis perpildytos Jono širdies aukštyn kilo Šventosios Dvasios galia, pasiekė jo lūpas, ir
II advento sekmadienis A 2019 Skaityti daugiau »
Gyvenkime atvėrę savo širdis Kristui! Pirmąjį Advento sekmadienį Evangelija primena šį Jėzaus palyginimą: „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant“ (Mt 24, 37). Čia Jėzus savo antrąjį atėjimą sugretino su Lamecho sūnumi Nojumi, kuris gyveno Artimųjų Rytų II laikotarpiu prieš Kristus, arba apie 1056 metus po pasaulio sukūrimo. Kai anuomet tvanas
I advento sekmadienis A 2019 Skaityti daugiau »
Tokio Karaliaus pasaulis neregėjo! Prikaltas Karalius laimi, valdo, viešpatauja… Kai nors vieną minutę įdėmiai žvelgiame į Nukryžiuotojo atvaizdą, pritraukiame malonę, nes šis mūsų dėmesingumas virsta širdies malda: „Brangus Jėzau, kaip Tu iki galo nesuvokiamu būdu mus myli, nes dėl mūsų išgėrei visą savo kančių taurę iki dugno!“ Tavo, Kristau Karaliau, Visatos Karaliaus šventimo iškilmė yra
KRISTUS, VISATOS VALDOVAS C 2019 Skaityti daugiau »
Artėjant neregimųjų dalykų atodangai Kai kartą žydai grožėjosi savo Jeruzalės šventykla, Jėzus netikėtai prabilo apie jos būsimą visišką sugriovimą: „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens…“ (Lk 21, 6). Jo žodžiuose glūdi gili potekstė: tai, ką matome, pernelyg nesižavėkime, nes regimieji dalykai gali nustelbti neregimuosius, turinčius antgamtiškų savybių. Jėzaus perspėjimas sukrėtė
XXXIII eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Dangus – nepasotinamas tiesos sotumas Sadukiejams, netikintiems pomirtiniu gyvenimu, Jėzus ne tik paneigė galimybę amžinybėje vesti ir tekėti, bet pabrėžė tų, kurie bus verti prisikelti iš numirusiųjų su nebegendančiais kūnais, garbę: „Bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai“ (Lk 20, 36). Danguje žmonių santuoka eliminuojama, nes jie jau esti kaip šlovingosios Bažnyčios Sužadėtinės nariai dieviškos
XXXII eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Mirtis – mūsų „tarnaitė“ Tikintieji ne mirtį aukština, o Kristų, kuris savo skaudžiu „susinaikinimu“ ant kryžiaus (pasak teologų, Dievo pavidalo išmainymu į vergo egzistenciją dėl žmonių), mus išvadavo iš amžinai gėdingos mirties. Kasmet švęsdami Visus Šventuosius ir Vėlines, vis giliau suvokiame, jog Kryžiaus skersiniai simbolizuoja mirimo savo ego ir gyvenimo Jėzuje tapatybę. Kaip be mirties
Visi šventieji ir Vėlinės – C 2019 Skaityti daugiau »
Protas natūraliai sukurtas melstis Vienas išminčius nesiliaudavo atakuoti žmonių puoselėjimų Dievo sampratų. „Jeigu jūsų Dievas ateina ir ištraukia jus iš bėdos, – kartą provokuojančiai sakė jis, – laikas pradėti ieškoti tikrojo Dievo“. Paprašytas paaiškinti išsamiau, jis papasakojo tokią istoriją: „Žmogus paliko prekyvietėje neprirakintą naujutėlaitį dviratį, o pats nuėjo apsipirkti. Savo dviratį prisiminė tik kitą dieną
XXIX eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Žmogui penkių juslių nepakanka Kai kartais esti išgydoma tik žmogaus kūno negalia, o siela, apsunkinta nuodėmių naštos, sunkiai tebeserga – tai nėra tikras išgydymas, o tik dalinis, Kristaus krauju išgelbėtojo nepadarantis vertu įžengti į amžinąjį Dievo Karalystės džiaugsmą (žr. Mt 5, 20). Kas iš to, jei, pavyzdžiui, per vidinio išgydymo pamaldas žmogus, už kurį buvo
XXVIII eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Tikėjimas – sielą nešančios kojos Viena svarbiausių Šventojo Rašto ištarmių byloja: „Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui“ (Žyd 11, 6). Be tikėjimo, pasireiškiančio veiklios meilės tarnyste Dievui bei artimui, neįmanoma pasiekti išganymo pilnatvės. Įmanoma turėti tokį stiprų tikėjimą, kad net su ypatinga malone ištarti tikėjimo žodžiai priverstų net kalnus judėti, bet jei tikintysis stokotų Viešpaties Jėzaus
XXVII eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Mūsų turtas – tuštuma, kurioje yra Dievas Didžiojoje turtuolio ir elgetos Lozoriaus palyginimo priešpriešoje (žr. Lk 16, 19) kiekvienas atrandame dalį savęs. Būti nuodėmingai turtingam, – užuot į savo protą bei širdį įsileidus Dievo žodį ir Bažnyčios mokymą, į sielą priimti pasaulio tuštybę, kuri užvaldo žmogaus esybės galias. Kas myli ne Dievą, o tik save,
XXVI eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Kristaus pečiai – kryžiaus skersinis Jėzaus gerumas nusidėjėlius traukė labiau nei vabzdžius, užuodusius šviežią medų. Iš Jo Širdies savaime sklido šviesa, „kuri apšviečia kiekvieną žmogų“ (Jn 1, 9). Nenuostabu, kad Dievo Avinėlio šventumo kvapsnis traukė prie Jo tuos, kurie suprato, jog jų nuodėmės buvo tapusios jų egoizmą maitinančia šleikščia kasdiene duona, bet nežinojo, kaip iš
XXIV eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Drąsus nuolankumas – tarnystės tiesai džiaugsmas Kai ką nors paviršutiniškai pažindami darome skubotus sprendimus, klystame, nes visą savo dėmesį sutelkiame tik į vieną dalyko pusę. Daugelis nesupranta nuolankumo prasmės dėl to, kad šią dorybę sieja su tam tikru silpnadvasiškumu ir orumo niekinimu. Tačiau nuolankiaširdis Jėzus nusižemino iki kryžiaus mirties (Fil 2, 8) ir šiuo pasiaukojimu
XXII eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Kiek bus išgelbėtų? „Jėzus ėjo mokydamas per miestelius ir kaimus“ (Lk 13, 22) tarsi per visą pasaulį, nes Jam priklauso žemė, dangūs ir visa, kas egzistuoja (plg. Ps 89, 12). Kelionės tikslas – Jeruzalė. Kai Jį ten nukryžiuos, bus pasiektas galutinis tikslas – žmonijai atsivers „Dievo miesto, dangaus Jeruzalės“ (Žyd 12, 22) vartai. Jei Jėzus,
XXI eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Palaimingiau imti negu duoti Didžiausia pasauliui dovana – Dievas, kurio įvairios pastangos mus užkalbinti ir patraukti mūsų gyvenimus savęsp visada yra tam tikri ženklai kuriuos turime priimti, maldoje įvertinti bei tinkamais veiksmais atsiliepti. Labiausiai Jam dėkojame už tai, kad ta pačia meile, kuria Tėvas myli savo Sūnų, Sūnus myli mus (Jn 15, 9). O kadangi
XVI eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Meilė sau – artimo meilės sąlyga? Iš pirmo žvilgsnio meilė sau yra egoistiška, kai pataikaujame kūno poreikiams, kaip stabui lenkiamės savimeilei. Tai – ne meilė sau, o vergystė nuodėmei. Kaip neįmanoma tarnauti Dievui ir mamonai, taip negalime mylėti nuodėmės ir širdyje turėti ramybę. Kas stengiasi suderinti minėtus dalykus, aukštyn kojomis apverčia nekintančius gyvenimo principus ir
XV eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Plati širdis – geriausias masalas Jėzus, prisiimdamas žmogaus kūną ir apribodamas savo dievišką veikimą jame, turėjo specialų planą. Dievo Karalystę Jis norėjo skelbti ir plėsti per savo pasiuntinius, kurie Jo klauso, Juo pasitiki ir Jį myli. Kai žmogaus pradinis Dievo pažinimas kaskart auga ir pasiekia tokį tikėjimo lygį, jog Jėzaus asmuo ir Jo darbai tampa
XIV eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Kilniausia Jėzaus kvietimo malonė „Jėzus ryžtingai nukreipė savo veidą į Jeruzalę“ (Lk 9, 51). Kai kuriuose vertimuose rašoma, jog Jis nukreipė savo žingsnius… Šiuo atveju „veidas“ ir „žingsniai“ esmės nekeičia: Jėzaus judėjimo kryptis vienintelė – ėjo į Jeruzalę (Judėjos karalystės sostinę) kentėti ir mirti, kad mes galėtume su Juo susitikti dangiškoje Jeruzalėje. Vis dėlto čia
XIII eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Trejybės paslaptis atsiveria mylintiems Nors pažinimas išpučia (1 Kor 8, 1), bet be jo žūna tautos (žr. Oz 4, 6). Tad kur yra „paslėptas“ dieviškų dalykų pažinimo raktas? Dievo veikime, kai Biblijos tiesas, įsileidžiame į savo esatį… Pavyzdžiui, žmogus, malonės paliestas, atsiverčia, įtiki Kristų, ir, turėdamas ne tik tikėjimo pažinimo pradmenis, bet ir plačią širdį,
ŠVENČIAUSIOJI TREJYBĖ C 2019 Skaityti daugiau »
Dvasia – gyvoji meilės liepsna Velykos – didžiausias visagalio Dievo Sūnaus šlovės apsireiškimas. Įvyko kardinalūs pasikeitimai: į šipulius sudaužyta neįveikiama mirties tvirtovė, neleidusi mums įžengti į Gyvenimą; ant menčių paguldyta nuodėmė, nebeturinti pražūtingų galių, kai atsisakome egoizmo ir siekiame dorybių; amžinai užsklęstos pragaro durys tiems, kurie dėl Dievo garbės, užmiršdami save, tarnauja kitiems. Tačiau, kad
ŠV. DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) C 2019 Skaityti daugiau »
Jam nereikia auksinio medalio Jėzus yra tobulas žmogus ir tobulas Dievas. Jis – auksas be priemaišų; saulė, be vakaro prieblandos; tiesos pilnuma, be melo šešėlio; meilė, „įsiskverbusi“ į Kryžių, kuriame slypi galutinė Jo bei mūsų pergalė… Ar ruošiamės Kristaus Dangun Žengimą šiemet švęsti su didesniu vidinio džiaugsmo polėkiu nei pernai? Kasmet, turtėdami Jėzaus mokymo pažinimu,
VIEŠPATIES ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) C 2019 Skaityti daugiau »
Kūnui – deguonis, o sielai – meilė „Ne kvėpuodamas, bet mylėdamas aš gyvenu“, – įžvalgiai sakė poetas Robertas Southwellas. Iš pirmo žvilgsnio šis posakis nelogiškas. Yra žinoma, kad žmogaus organizmui vidutiniškai kasdien reikia net 40 kg deguonies. Per dieną įkvepiame net apie 10000 litrų oro. Taigi ne meilė, o deguonis užtikrina žmogaus gyvybines funkcijas. Tačiau
VI Velykų sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Be meilės viskas yra niekas „Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis“ (Rom 12, 18). Tai – nekintantis pagarbios meilės kiekvienam žmogui principas, įsišaknijęs Dievą mylinčių ir Jam tarnaujančių širdyse. Kai vadovaujamės Jėzaus mokslu, tada viską stengiamės daryti su meile (žr. 1 Kor 16, 14) ir, kaip apaštalas Paulius moko,
V Velykų sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Dievo Avinėlis – ne avių, o žmonių Ganytojas Gerojo Ganytojo sekmadienį prisimename Jėzų, kuris pasitelkdamas avių ganytojo metaforą, byloja apie save, žengiantį per šį gyvenimą į kitą, ir savo stebinančia asmenybės kilnumo šviesa, skatinantį Juo sekti visus, pažįstančius Jo balsą (Jn 10, 4). Jėzaus dvasinio patrauklumo žavesys – ne hipnozės reiškinys, o begalinio gailestingumo proveržis
IV Velykų sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Motinų Motina Kontempliatyvus amžinybėje išaukštintos Mergelės Marijos žvilgsnis, malonei veikiant, aprėpia esminius dalykus. Ji geriau už mus suvokia galutinę mūsų paskirtį, todėl Jos tikslas – užtarti bei laiminti visus žmones, ypač tuos, kurie kreipiasi į Ją maldose ir kuriems labiausiai reikia širdis perkeičiančio Dievo gailestingumo. Minėdami Motinos dieną kreipiamės į Mariją: „Tu esi viso pasaulio
III Velykų sekmadienis C 2019. Motinos diena Skaityti daugiau »
Jėzaus pasirodymai – ne žmonių ekstazės fenomenai Pirmiausia Prisikėlusysis pasirodė moterims (Mt 28, 9). Pasak vieno teologo, „moterys, gyvybės įsčios, ateina prie kapo, mirties nasrų motinos žemės, kurią maitina tai, ką ji pagimdė“. Vėliau Jis pasirodė apaštalams „ir iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių“ (1 Kor 15, 6). Kristaus pasirodymai mokiniams, įrodantys Jo iš
II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) C 2019 Skaityti daugiau »
Netektyje slypi Velykų aušra Gražiausi meno kūriniai niekada negalės pakeisti asmeninio žmogaus su Dievu bendravimo. Čia nėra jokio pakaitalo. Be abejo, sakrali kūryba patraukia stebėtojo dėmesį, teikia estetinį pasigėrėjimą ir kelia širdį Dievop. Bet amžinybės atžvilgiu – Dievo akyse – net nuodėmingiausio individo sielos šventovė yra nepalyginti vertesnė už meniškiausią baziliką, pastatytą iš plytų. Juk
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) C 2019 Skaityti daugiau »
Savanoriškai nukryžiuota Meilė Didysis paradoksas. Kai įsikūnijusi Meilė – Dievo Sūnus – darė stebuklus: gydė ligonius ir prikeldavo mirusius, žydai ėmė Jį pripažinti Mesiju. O kai Jis prikaltas ant kryžiaus, negalėdamas nė krustelti, numirė ir prisikėlė iš numirusių, nematomomis savo širdies rankomis atliko svarbiausią visatoje darbą – atpirko visą žmoniją. Maldingai apmąstydami Didžiosios Savaitės įvykius
VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS C 2019 Skaityti daugiau »
Apnuoginti melą ir suteikti viltį gyventi Kai žmonės siekia blogio, pasinaudodami bloga priemone, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad blogis triumfuoja. Neseniai Rašto aiškintojai Jėzų kaltino žmonių suvedžiojimu (žr. Jn 7, 47), o dabar pas Jį atveda santuokos pažeidėją (žr. Jn 8, 3), kad Jis atliktų teisėjo vaidmenį. Jie norėjo apkaltinti Jėzų ir nubausti svetimautoją, bet
V gavėnios sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Sugrįžkime nevėluodami Evangelijoje minimas tėvas (Lk 15, 11) yra visuotinės Dievo Tėvo meilės provaizdis. Jo jaunėlis sūnus atstovauja žmonijos klystančiuosius, kurie atsiverčia… O tėvo vyresnysis sūnus – dvasiškai aklas žmogus, kuriam malonėje atgimusiųjų džiaugsmas yra „terra incognita“ (lot. nesuprantamas dalykas). Toliaregiškai įžvalgus yra mūsų Dievas Tėvas. Jis leidžia savo vaikams braidžioti po nuodėmių klanus ir
IV gavėnios sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Neužtarnautas atsivertimas Atsivertimas – Dievo prerogatyva. Jis pirmiausia beldžiasi į kiekvieno širdį ir suteikia jai troškimą keistis. Žmogus tik tada tampa tikru žmogumi, kai jis konkrečiais veiksmais atsiliepia į Jėzaus kvietimą priimti Jį – pasaulio šviesą (Jn 8, 12). Šį Gavėnios sekmadienį skelbiama Evangelija vienus kviečia kardinaliai keisti gyvenimo būdą, o kitus – jį taisyti.
III gavėnios sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Velykų galybės ženklas 1966 metais UNESCO Alpamajo kalną (aukštis 5947 m), stūgstantį Peru Andų kalnuose, paskelbė gražiausiu pasaulio kalnu. 2012 metais lietuvis alpinistas Aivaras Sajus įkopė į minėtą kalno viršūnę ir, žavėdamasis gamtos erdvinėmis perspektyvomis, sakė: „Neapsakomas grožis!“ Kristaus atsimainymas įvyko ant tradiciškai laikomo Taboro kalno Galilėjoje. Šiuos kalnus tam tikra prasme galime palyginti. Gamtos
II gavėnios sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Širdies tuštumų pripildymas Dievas viską daro dėl mūsų. Jis geriau už mus supranta, kad mes, būdami be Jo, esame niekinės dulkės. Kokie laimingi pirmieji žmonės buvo Edeno sode prieš savo nuopuolį, kai betarpiška bendrystė su Viešpačiu jiems leido suvokti, kaip kardinaliai jie skiriasi nuo visų kitų gyvūnų..! Biblijos liudijimas apie Dievo ir žmonių priešą –
I gavėnios sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Akys kaktoje – širdis Dieve Jėzaus palyginimuose visada slypi gilesnė potekstė. Kai Jis kalbėjo apie du akluosius, kurie įkrenta į duobę (žr. Lk 6, 39), turėjo mintyse visus, kurie neturi akių savo kaktoje. Akys kaktoje? Taip, nes „išmintingasis turi akis kaktoje, bet kvailasis grabaliojasi tamsoje“ (Koh 2, 14). Šv. Grigalius Nysietis komentuoja: „Jei kas „turi
VIII eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Kaip pamilti savo priešus? Priešų meilės esmę atskleidžia krikščionybė. Neturinti analogų Jėzaus mirties bei prisikėlimo iš numirusių dovana yra skirta visiems, ypač labiausiai užkietėjusiems žmonijos piktadariams. Tereikia ją priimti…. Pirmasis kankinys Steponas bei daugybė tikinčiųjų, atidavusių savo gyvybę dėl kitų atsivertimo, paliudijo, kad įmanoma viską ištverti, kai silpnas žmogaus jėgas sustiprina dangus. Mylėti priešus –
VII eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Nuosaikumas – aukso vidurys Kas yra žmonės, kuriems Jėzus sako: „Esate palaiminti“ (Lk 6, 22). Tie, kurie ieško Dievo ir atranda; įsileidžia Jį į savo vidų ir sako: „Neįsivaizduoju, kaip iki šiol galėjau gyventi be Jo“. O ką reiškia kiti Jo žodžiai: „Vargas jums“. Kai žmonės stengiasi suderinti nesuderinamus dalykus – tarnystę Dievui ir Mamonai
VI eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Pagauk gyvenimą Jėzaus sakykla – ne tik sinagoga, kalnuota vietovė, dykuma ar paežerė. Visur, kur susirinkdavo žmonės Jo pasiklausyti, buvo skelbiama svarbioji Naujiena apie žemės gyventojams prisiartinusią Dievo Karalystę (žr. Mk 1, 15). Viena iš įsimintiniausių Biblijos ištraukų byloja, kad žydų „minios veržėsi prie Jėzus klausytis Dievo žodžio“ (Lk 5, 1). Kai išgirdę ar perskaitę
V eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Ne tik dailidė Filme „Kristaus kančia“ (režisierius M. Gibsonas) yra išskirtinė scena, kurioje Jėzus prie ką tik vienam turtuoliui pagaminto stalo šmaikščiai pritupia ir, Motinai Marijai matant, apsimeta, kad atsisėdo ant kėdės. Paskui Jis plauna rankas žaismingai vandeniu aptaškydamas Mariją, kuri, atsiliepdama į Jo linksmumą, Jam dovanoja nuoširdžią šypseną… Tai – meniškas epizodas, vaizduojantis Jėzų,
IV eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Dvasios patepimo tikrovė Ar gamtoje matome vėją? Vienas rašytojas atsako: „Ne, bet žvelgdami į audros blaškomas bangas ar griaunamus namus, švelnaus vakaro vėjelio dvelksmo bučiuojamus gėlių žiedlapius ar nuo rožių vainiklapių nusvyrančius rasos perlus žinote, kad vėjas yra“. Ar matome Dievą Dvasią? Ne, bet Tiesos Dvasia per maldą nematomu būdu ateina į mūsų sielas ir
III eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Geriausias vynas „Galybių Viešpats surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, puotą su rinktiniais vynais (…). Jis visiems laikams sunaikins mirtį“ (žr. Iz 25, 6 – 8). Šis kalnas – Sionas, dangiškosios Jeruzalės simbolis. Galilėjos Kanoje vykusiose vestuvėse Jėzus, prašomas savo Motinos, padarė stebuklų pradžią – vandenį pavertė vynu. Biblijoje šis alkoholinis gėrimas
II eilinis sekmadienis C 2019 Skaityti daugiau »
Atgimimo krikštas Viešpaties rankų darbas – tiesa ir teisingumas (Ps 111, 7). Jo minčių bei žodžių ištakose slypi mus perkeičiantys gyvojo vandens šaltiniai. Kai širdimis prie jų prisiliečiame, Dievo Dvasia mums padeda suprasti, kodėl Kristus ne tik krikštijosi… Atėjusiajam iš pašaknų pakeisti pasaulį reikėjo ne atgailos krikšto, o Šventosios Dvasios nužengimo. Jėzus buvo pakrikštytas Jordano
Kristaus Krikštas ir Sausio 13-oji, C 2019 Skaityti daugiau »
Rytojus priklauso nuo šiandienos Pirmosios šeimos – Adomo ir Ievos – moralinis nuopolis liudija, kad mes negalime gyventi be Dievo. Nepaklusdami Jam jie užsitraukė gėdą, kuri privertė juos slėptis tarp Edeno sodo medžių. Užuot prašę Jo atleidimo ir susigrąžinę prarastą dieviško kilnumo tapatybę, bėgo tolyn nuo gyvojo Dievo ir tikrosios savasties – nuo savo būties
Šventoji šeima – C 2018 Skaityti daugiau »
Jis buvo 2 mm ilgio gemalu Dievo Sūnus, ateidamas pas mus iš kitos tikrovės ir susimažindamas iki plika akimi nematomos ląstelės, apsigyveno naujuose „namuose“ – Mergelės Marijos įsčių tamsoje. Jis tapo gemalu, kad žmonijos istorijos vairas būtų pasuktas kita linkme… Garbingoji Marija, ne iš kūno ir vyro norų (žr. Jn 1, 13), o dėl Dievo
IV advento sekmadienis C 2018 Skaityti daugiau »
Atgimti iš aukštybės Viešpaties Dvasia – Meilės Dvasia. Ji ieško žmonių, kurie priimtų Ją į savo širdis ir leistųsi uždegami tos antgamtinės ugnies, kuri naikina nuodėmę bei suteikia nieku kitu nepakeičiamą Dievo pažinimo alkį… Šventoji Dvasia taip palaipsniui keitė Jono Krikštytojo charakterį ir gyvenimą, kad jis savo gyvenimo darbais bei Gerosios Žinios skelbimu liudijo, jog
III advento sekmadienis C 2018 Skaityti daugiau »
Kreivos širdys išsitiesins Jei niekas nesikeistų, nebūtų šventųjų ir nusidėjėlių. Reikia laiko ir laisvės, kuria vieni žmonės piktnaudžiauja, o kiti, priėmę tiesą į savo širdis, sako: „Esu tiek laisvas ir laimingas, kiek pajėgiu įprasminti kasdienybę, darydamas tai, ko iš manęs tikisi Jėzus“. Advento laiko įprasminimui trūktų esminio dalyko, jei neturėtume šv. Jono Krikštytojo. Kas kitas,
II advento sekmadienis C 2018 Skaityti daugiau »
Ateikime pas Ateinantįjį Viskas prasidėjo nuo Dievo Tėvo gailestingumo. Jis matė, kad žmonija istorijos vairą pasuko lemtingos savivalės kryptimi, vedančia į fiasko… Viena ji niekada nebūtų išsigelbėjusi. Reikėjo kito. Ir Dievas mums siuntė Tą, kuris tapo žemę su dangumi sutaikinančia Auka… Kai girdime pirmojo Advento sekmadienio Evangeliją, bylojančią apie Jėzaus antrąjį atėjimą, kurio metu kai
I advento sekmadienis C 2018 Skaityti daugiau »
Dieviška Karalystės kvailumo išmintis Jėzus žmonių širdis keičia ne prievarta, o meile. Jo švelniosios revoliucijos esmė – demaskuoti nuodėmės kerus ir atverti savo Širdies horizontus. Kai žmogus su tikėjimu bei alkdamas tiesos atvirai priima Gerąją Naujieną, tampa Kristaus Karalystės nariu, nes realiai įsitikina jį įkvėpusios malonės neklaidingumu, ir supranta, kad Visagalio gerumui nėra ribų… Vergas
KRISTUS, VISATOS VALDOVAS B 2018 Skaityti daugiau »
Kristus dar sugrįš! Nors Kristus savo mirtimi bei prisikėlimu iš numirusių mums nupelnė Išganymą – atvėrė mums vartus į Dangų, bet kokį galutinį derlių pjausime amžinybėje, priklausys nuo to, kokią sėklą sėjome žemėje, kai stengiamės kaskart labiau gyventi tikėjimu nei regėjimu… Šio sekmadienio Evangelija mūsų žvilgsnį kreipia į Dievo Sūnų, kuris vaizduojamas kaip antrą kartą
XXXIII eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Našlė – tarsi paankstintas vaisius Evangelija liudija apie vienos neturtingos našlės auką šventyklai, kuri simbolizuoja patį Jėzų. Viską atiduodama ji pranoko visus kitus aukotojus ir dėl to, kad jos neregėta auka tapo labai panaši į būsimą Jo auką ant kryžiaus medžio, kai kurie Biblijos aiškintojai įžvalgiai pastebi, jog ši našlė – tarsi paankstintos malonės vaisius.
XXXII eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Kokia šio gyvenimo vertė be būsimojo? „Jei Kristus nebuvo prikeltas (1 Kor 15, 14) ir mirusieji nebus prikelti, tai valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“ (1 Kor 15, 32). Kartais naudinga į pirmą vietą iškelti tas Šventojo Rašto mintis, kurios mums duoda stiprų impulsą susimąstyti… Iš tiesų, kokia prasmė gyventi, jei, tarkim, genialiam menininkui už
VISI ŠVENTIEJI B 2018 Skaityti daugiau »
Nebijoti šaukti su Bartimiejumi Įdėmus Dievo Sūnaus žodžių klausymasis, vedantis į žydinčius laisvės sodus, yra vartai į atsivertimą ir išgydymą, nes neatskiriamai susijęs su vidiniu imperatyvu daryti tai, ką išgirdome. Žmonės gyvenimo paribyje. Vienas iš tokių – aklas elgeta Bartimiejus. Jis sėdėjo šalikėlėje, kai Mokytojas su mokiniais ėjo keliu. Neregys dėl savo negalios buvo atsidūręs
XXX eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Tarnaujant šokti į Dievo glėbį Žmogus geriausiai įprasmina gyvenimą prisimindamas svarbiausią tikslą. Iš Dievo gerumo gavęs dovaną gyventi, vien asmeninėmis pastangomis niekada neįprasmins savo egzistencijos. Net sukūręs meno šedevrą, kai turės mirti, pripažins, kad menka žmogui paguoda žinoti, jog jis save „įsiamžino“ pagarbiuose aplinkinių prisiminimuose, o pats keliauja į anapusybę viską palikdamas žemėje… Jei žmogus
XXIX eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Niekas neturi užimti Dievo vietos Godus žmogus ritasi į stabmeldystės dugną (plg. Kol 3, 5), o dosnus žmogus pritraukia Dievo palaiminimus (žr. Pat 22, 9). Vienas teologas rašė: „Turėjimo ekonomija užgniaužia dovanojimo ekonomiją. Apverčia aukštyn kojomis santykį tarp priemonių ir tikslo, žmogų iš šeimininko padaro kūrinių vergu“. Kokia pirmoji mintis ateina į galvą, kai plačiau
XXVIII eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Santuoka – vyro ir moters meilės uola „Negera būti žmogui vienam. Padarysiu tau tinkamą bendrininką“ (Pr 2, 18), – tarė Viešpats, ir Jis, Adomui miegant, iš vieno jo šonkaulio sukūrė pirmąją pasaulyje moterį – žmoną Ievą. Tai – didi pirmosios šeimos paslaptis, kuri vaizduoja amžiną Trejybės bendrystės vienybę… Deja, kokie skaudūs ir apgailėtinai trapūs bus
XXVII eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Grįžti į Tiesą – grįžti į save Šio sekmadienio Evangelija byloja apie Jėzaus mokinių neadekvatų elgesį vieno žmogaus atžvilgiu, kuris Jo vardu išlaisvindavo ligonius iš piktųjų dvasių varginimų (Mk 9, 38). Garbė ir atsakomybė lydi tą asmenį, veikiantį „tuo Vardu“, kuriam nėra lygių pasaulyje (plg. Fil 2, 10 – 11). Išvien su Jėzumi daryti gerus
XXVI eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Jėzus tapatinasi su mažiausiais Popiežiaus Pranciškaus Lietuvoje viešėjimo proga prisiminkime, kad Jėzaus žodžiai išsipildo mūsų gyvenime. Kai Simonui Petrui tarė: „Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, pragaro vartai jos nenugalės“ (Mt 16, 18), Viešpats, nors turės iškęsti Petro išsižadėjimą, paskiria savo įkurtosios Bendrijos vadovu, nes iš anksto žino, kad
XXV eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Kas Aš esu tau? Atkreipkime dėmesį, kad šio sekmadienio Evangelija byloja apie Jėzų, kuris savo mokinius užkalbino, su jais keliaudamas į Pilypo Cezarėjos kaimus. Net trumpa kelionės atkarpa simbolizuoja mūsų visos žemiškos kelionės pradžią ir pabaigą. Gimėme, kad mirtume? O, ne. Geriau taip sakykime: „Jei šiame gyvenime su Juo išvien keliausime, mirties per amžius neragausime“
XXIV eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Jis visa daro nuostabiai Jėzaus išgydytas kurčnebylis simbolizuoja daugelį žmonių. Jis trokšta išgydyti dvasiškai kurčius asmenis, kad jie, išgirdę Evangelijos tiesą, jos vidinės jėgos paliesti bei padrąsinti, drauge su apaštalu Pauliumi galėtų aplinkiniams liudyti: „Aš įtikėjau, todėl prakalbėjau“ (2 Kor 4, 13). Dievo Sūnus dėl to tapo žmogumi, kad mes galėtume ateiti pas Jį ir
XXIII eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Kas išeina iš mūsų širdžių? Kai žmogaus protą ir širdį apšviečia Jėzaus žodžių išminties spinduliai, jo viduje tolydžio įsišaknija suvokimas, kad dieviškas mokymas, užuot nustelbęs žmogiškos prigimties dalykus, juos tik sukilnina… Šio sekmadienio Jokūbo laiško skaitinys byloja apie šviesybių Tėvą, nuo kurio sklindanti šviesa yra nekintanti bei tobula, turinti dievišką galią iš pašaknų pakeisti tuos
XXII eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Mūsų ištikimybė Kristui Šio sekmadienio Evangelija byloja ne apie apaštalus, bet apie kitus Jėzaus mokinius, kurie, girdėdami Jo kietus žodžius (žr. Jn 6, 51), nesistengė jų giliau suvokti, ir, užuot Jį prašę plačiau paaiškinti, leidosi užvaldomi negatyvių emocijų, pasipiktino Juo (žr. Jn 6, 61) ir pasišalino… Papiktinimai nelygu papiktinimams. Visais laikais pasitaiko tokių individų, kuriems
XXI eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Jos į dangų Ėmimas – mūsų likimas Kai švenčiame Žolinę, bažnyčiose skaitoma Evangelija byloja apie Švč. M. Marijos apsilankymą pas giminaitę Elzbietą. Šių šventų moterų susitikimas bei bendrystė Viešpatyje buvo vienas iš svarbiausių jų žemiškos kelionės etapų, nes Elzbieta, besilaukianti Jono Krikštytojo, kuris pasauliui parodys Atpirkėją, susitiko su nėščia Mergele Marija, kuriai šv. popiežius Jonas
ŠVČ. M. MARIJOS ĖMIMAS Į DANGŲ (ŽOLINĖ) B 2018 Skaityti daugiau »
Poilsis – darbo starto aikštelė Kaip neįsivaizduojame darbo be pailsėjimo, taip ir poilsis tik tada yra prasmingas, jei jis mums padeda tinkamai pasiruošti darbui. Kai pirmoji apaštalų misionieriška kelionė baigėsi, jie grįžo pas Jėzų ir „Jam apsakė visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę“ (Mk 6, 30). Tai – pamoka mums. Kiekvienas krikščionis, pabaigęs dienos
XVI eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Popiežius Pranciškus tęsia apaštalų misiją Kiekvienas žmogus gimdamas yra Dievo siunčiamas atlikti žemėje savo paskirtį, kad po savo mirties įgytų amžinąjį atlygį… Kristaus įsteigtoji Bažnyčia yra išganymo tiltas, kuriuo skirta eiti žmonijai; ir jis jungia žemę bei dangų. Šio sekmadienio Evangelija liudija apie apaštalų išsiuntimą skelbti Dievo žodį ir gydyti ligonius (Mk 6, 7). Prisiminkime,
XV eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Jėzus – Dievas ir dailidė Darbas darbui nelygu. Jėzus tikėjimą į Jį, kurį į žemę atsiuntė Dievas Tėvas, priskiria labai svarbiam darbui (žr. Jn 6, 29). Iš tiesų, tikėdami ir pasitikėdami Juo, pašventiname savo egzistenciją, nes Jo malonė lydi kiekvieną mūsų gyvenimo žingsnį… Kai Dievo Sūnus, gyvendamas Nazarete, ėmėsi dailidės amato (apie tai byloja šio
XIV eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Išgydymas – daugiau nei malonė Kai Jėzus gyveno žemėje, visi Jo ištarti žodžiai ir atlikti veiksmai, kurie buvo skiriami aplinkiniams, turėjo tiesioginę sąsają su amžinybe, iš kurios Jis pas mus atėjo… Kaip be Atpirkimo nėra visiško išgydymo, taip be išgydymo priėmimo nėra Atpirkimo pilnatvės išsipildymo. Kas iš to, jei Jėzus savo Auka mus išgelbėjo, o
XIII eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Sportuojant pritraukti malonę Kai 1904 metais popiežius Pijus X pirmą kartą priimdamas gimnazistų sportinio renginio dalyvius Vatikane uždegė žalią šviesą sportui, dėl šio netikėto popiežiaus poelgio vienas sutrikęs Romos kurijos dvasininkas stebėjosi ir paklausė: „Kur mes taip darydami nueisime?“, Pijus X geraširdiškai šypsodamasis atsakė: „Į rojų, brangusis“. Prieš prasidedant Pasaulio futbolo čempionatui, popiežius Pranciškus pasveikino
XII eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Sėkla – pjūties pradžia Jėzus beriamą dirvon sėklą palygino su nesustabdomu Dievo karalystės augimu (žr. Mk 4, 26). Rašytojas Čarlzas Railis (Charles Ryle) šitaip aukštino pradžią: „Atsiminkime, kad malonė, kaip ir bet kas kitas, turi pradžią. Galingiausias ąžuolas kažkada buvo tik gilė. Galiūnas kadaise buvo tik kūdikis. Tūkstantį kartų geriau turėti malonę želmenyje, nei jos
XI eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Ištikimybė Jėzui Gott mit uns! – “Dievas su mumis!” (vokiečių k.) – toks buvo užrašas ant Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kareivių sagčių. Tai – tikėjimo ant savo egoistinės kurpalio sampratos užmovimas; troškimas, kad ne Jam būtų tarnaujama, bet kad Jis jiems. Tai – gyvenimo tikėjimu profanacija… Neseniai praėjusių iškilių liturginių švenčių šventimas buvo skirtas mūsų
X eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Gyvenimo duona ir taurė „Duonos paplotėlis yra realesnis už visatą, jame labiau buvimo pilna, jame kur kas daugiau Žodžio – tai giesmė, užtvindanti jūras, tai migla, sutrikdanti laiką saulei, – tai Dievas tremtyje“, – šiais žodžiais šv. popiežius Jonas Paulius II įveda mus į Devintinių šventės apmąstymą, kai Ostijoje pasiliekantis Jėzus byloja: „Aš čia iš
ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS) B 2018 Skaityti daugiau »
Trejybės meilė – tikroji Jos ir mūsų laimė Kai bendraujame su Kristumi, panašėjame į Jį, nes Šventoji Dvasia Dievo Tėvo garbei mumyse augina savuosius vaisius: „Meilę, džiaugsmą, taiką, kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimybę, romumą, susivaldymą…“ (žr. Gal 5, 22). Tik Šventoji Dvasia mūsų riboto mąstymo protui gali atverti akimis nepastebimą Švenčiausiosios Trejybės Asmenų gyvenimo pažinimą. Iš
ŠVENČIAUSIOJI TREJYBĖ B 2018 Skaityti daugiau »
Sekminės – išganymo viršūnė Liturginio Velykų laiko pabaigos kulminacija – Šventosios Dvasios atsiuntimas. Ji, nužengdama apvainikavo visą žmonijos išganymo istoriją. Nebūtų nužengusi Dvasia, nebūtų į žmonių širdis išsiliejusi gyvojo vandens jūra; nebūtų kankinių, tapusių naujų krikščionių sėkla; nebūtų XXI amžiuje didžiausiai pasaulyje krikščionių religijai priklausančių narių, sudarančių nuo ketvirtadalio iki trečdalio visų gyventojų; po mirties
ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) B 2018 Skaityti daugiau »
Atėjusysis iš dangaus grįžta į jį Prieš žengdamas į dangų, Kristus siuntė savo mokinius skelbti Evangeliją visiems žmonėms, nes tik ją pažindami ir jos laikydamiesi, gyvenimo pabaigoje galėsime su tikėjimu tarti: „Dėl Jėzaus gyvenau, Jam savo paskutinį atodūsį skiriu, su Juo prisikelsiu iš numirusių ir įžengiu Ten, iš kur niekas nenori grįžti atgal“. Mes atėjome
KRISTAUS ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) B 2018 Skaityti daugiau »
Dievo ir žmonių Motina Didi tikėjimo tiesa: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“ (Jn 3, 16), kad Jį pagimdytų Marija, kurią Jis pats sukūrė. Pasak Vatikano II Susirinkimo, „Marija yra Kristaus ir žmonių Motina, kaip Adomo palikuonė, susijusi su visais išganymo reikalingais žmonėmis…“ Atpirkėjo Motinos elgesys gali pamokyti kiekvieną, sekantį Kristumi. Kai
VI Velykų sekmadienis B 2018. Motinos diena Skaityti daugiau »
Apvalytų šakelių vaisiai „Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“ (Jn 15, 8). Mūsų tikroji gerovė priklauso nuo mūsų tikėjimo darbų, skirtų Viešpačiui bei artimui. Kai su malda sąžiningai darome tai, ko iš mūsų laukia Jėzus, tinkamiausiu būdu pagarbiname Dievą Tėvą, nes esame Jo vaikai ir Kristaus mokiniai.
V Velykų sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Ganytojas – vedlys ir kelionės palydovas Nors avys yra mieli padarai, bet joms neduota gebėjimo mąstyti; jos klauso savo bandos piemens balso aklai. O kas seka Geruoju Ganytoju, žino, kad Jo pralietas kraujas yra ne tik visos žmonijos įvykdyto Atpirkimo kaina, bet Prisikėlusysis ir toliau rūpinasi kiekvieno žmogaus išganymu, nes trokšta visus nusivesti į amžinai
IV Velykų sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Priimti iššūkį šventėti „Dykumos tėvų pamokymai“ knygos (išleista 2014 metais) pratarmėje rašoma: „Kuo giliau žmogus suleidžia šaknis į Dievą, tuo mažiau yra priklausomas nuo praeinančių žemės dovanų“. Mūsų gyvenimo pašaukimo esmė – savo širdį kelti aukštyn, galvojant, kad tikroji gerovė ateina iš vienintelio Dievo ir taip kasdien ramiai daryti mums skirtus darbus, kad jei ši
III Velykų sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Pasirodžiusysis moko gyventi tikėjimu Jėzus mirdamas ant kryžiaus labiausiai troško (žr. Jn 19, 28) Jam atsiduodančių sielų. Kam būtų reikėję aukotis, jei niekam nebūtų rūpėję sekti Pasiaukojusiuoju. Jis matė, kad Jo išganymo dovaną skelbsiantys ir iki mirties liudysiantys apaštalai, netekę Mokytojo, dėl žydų baimės yra pernelyg susigūžę ir virpantys. Reikėjo, kad Pasirodžiusysis jų širdyse įžiebtų
II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) B 2018 Skaityti daugiau »
Kristus gyvas! „Jeigu Jis gyvas, tai ir aš gyvas, nes nuo Jo priklauso mano gyvybė. Iš tiesų – Jis yra mano gyvybė, Jis – mano tinkamumas. Ko gi gali man trūkti, jei Jėzus gyvas?“, – rašė palaimintasis Gerikas Injietis (Guerric d’Igny, 1078–1157). Kristaus prisikėlimui iš numirusių nėra lygių. Nors Jo prikeltasis iš numirusių Lozorius yra
KRISTAUS PRISIKĖLIMAS (VELYKOS) B 2018 Skaityti daugiau »
Dėl mūsų atidavė viską Verbų sekmadieniui skiriama Zacharijo (VI – V a. pr. Kr.) pranašystė, išsipildžiusi, Jėzui įjojant į Jeruzalę: „Štai pas tave ateina tavo Karalius, Jis išaukštintas ir pergalingas, Jis nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asilės jauniklio“ (Zch 9, 9). Kai iki žydų Velykų tebuvo likusios kelios dienos, Jėzus pradėjo ruoštis savo
VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS B 2018 Skaityti daugiau »
Nebijoti apmirti Kai savo protu kryptingai naudojamės siekdami tikslo, mūsų valia išskleidžia atkaklumo ir kantrybės sparnus, kad iki galo atliktume tai, ką buvome pradėję. O patyrę tam tikrą emocinį pakylėjimą (kaip atlygį už atlikto darbo pastangas) suprantame, jog net viso mūsų gyvenimo triūsas – tik mažas lašas didžiajame Viešpaties Dievo veiklos okeane… Šio sekmadienio Evangelija
V gavėnios sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Jėzaus kenozė – mūsų lobis 1990 metais kovo 11 dieną paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas uždegė žalią šviesą laisvei, kad ne tik kiekvienas savo sąžiningu triūsu įneštume tam tikrą indėlį į demokratinės valstybės kūrimą, bet pirmiausia stengtumės pažinti apreikšto Dievo žodžio tiesą, kuria kasdien vadovaudamiesi galėtume suvokti, jog tik tikėjimas ir pasitikėjimas Viešpačiu Jėzumi yra
IV gavėnios sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Meile panašėti į Mylintįjį Mūsų esminis tikslas yra įgyvendinti ypatingą Viešpaties sumanymą – tapti panašiais į Jėzų, kad mumyse visiškai pilnai atsiskleistų bei subręstų tikroji tapatybė, kuri yra garbingiausia Dievo vaikams suteikta privilegija. Juk, mums patiems nesuvokiant, į šį pasaulį atėjome iš pilnos meilės Dievo Širdies ir, laiko pilnatvės valandai išmušus, būsime pašaukti sugrįžti… Nors
III gavėnios sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Kertinė kantrybės atrama Šiame skubos amžiuje daugelis nori greitų permainų, bet nenori laukti. Tačiau kiekvieno darbo kokybiškam atlikimui reikia laiko ir kantrybės. Kai užsiėmimas teikia vidinį pasitenkinimą, dažnai net nepagalvojame, kad, atlikdami kokius nors veiksmus, buvome kantrūs. Bet jei kartais svarbią pareigą vykdome prisiversdami, patiriame stresą ir tampame suirzę, prisiminkime Tą, kurio kantrybė kenčiant ant
II gavėnios sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Nauja Vasario 16 – osios epocha Vasario 16 – ąją švenčiame už Tėvynės nepriklausomybę dėkodami Dievui ir vieni kitus sveikiname, nes tai – mūsų laisvos valstybės laisvės šventimas, be kurios neegzistuotų demokratinės šalies valdymo institucijos ir kūrybingiausias visuomenės dvasinės raiškos potencialas tebebūtų priverstinai „įšaldytas“. Negalime švęsti dabartinių Lietuvos gerovės laimėjimų neprisimindami 1918 metų vasario 16
Vasario 16 – oji (2018) Skaityti daugiau »
Tėvynės paaukojimas Marijai Marija, pagimdžiusi Dievo Sūnų, pasak katekizmo, „Jo neužstoja: veikiau Ji yra – pagal Rytų ir Vakarų ikonografijos tradiciją – „kelrodė“ (Hodegetria), to kelio „ženklas“. Taigi Ji – mūsų šio gyvenimo kelionės Bendražygė ir didžioji Rūpintojėlė, linkinti mums to, ko trokšta pats Viešpats… 2018 metų vasario 11 – oji yra istorinė diena, nes
Tėvynės paaukojimas Marijai (2018 02 09) Skaityti daugiau »
Rytas – dienos gimimas Ankstus kėlimasis – žmogaus proto pergalė prieš kūną, kai teisingą pasirinkimą kaskart patvirtiname valingais veiksmais, liudijančiais, kad kiekviena diena yra ne savaime mums skirta duotybė, bet – dovana, ir mes nežinome, ar rytoj jos vėl galėsime sulaukti. Kai vakare Kūrėjui padėkojame už praeinančią dieną, savaip prisidedame ne tik prie būsimo laiko,
V eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Jis, tėvynė ir mes Dievas, tauta ir jos žmonės – vertybės, kurios niekuo kitu nepakeičiamos. Čia esminis dėmuo yra Esantysis, nes, kai mums dar nebuvo suteikta egzistencija, Jis buvo mums dar negimus… Panašiai esti su Jo meile. Jei turėtume tikėjimo pilnatvę ir darytume nuostabius darbus, bet neturėtume meilės, būtume niekas (plg. 1 Kor 13, 1
IV eilinis sekmadienis B 2018 Skaityti daugiau »
Bendrystė su kitatikiais Kristuje Pradėję maldų už visų krikščionių vienybę aštuondienį (sausio 18 – 25 dienomis), maldose ne tik prisimename kitų krikščioniškų konfesijų seseris bei brolius, tiesiogiai nepriklausančius Katalikų Bažnyčiai, bet pasvarstome ir apie tas vertybes, kurios katalikus, ortodoksus ir protestantus jungia bei artina vienus prie kitų. Be abejo, tikėjimas į trivienį Dievą, ypač kaskart
Vienybė Kristuje (2018 01 19) Skaityti daugiau »
Sausio 13 – ją Tiesa atvedė mus į laisvę Justinas Marcinkevičius apie Sausio 13 – osios laisvės gynėjus rašė: „Savo rankomis jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o savo žemę, jų akys buvo pakeltos į dangų, o į automatų šūvius jie atsakė skanduodami: Lie-tu-va! Jie ir krito su šiuo žodžiu lūpose, nunešdami jį prie
Sausio 13 – oji ir laisvė (2018 01 11) Skaityti daugiau »
Jam reikia ne aukso, o mūsų Sulaukę Naujųjų metų ir prisiminę, kad nuo Dievo Sūnaus apsireiškimo pasaulyje skaičiuojami mūsų epochos metai, pažvelkime į Kristų ir išminčius, atvykusius su dovanomis, matyt, iš tolimosios Persijos (pagal kilmę jie priklausė kunigiškajai persų kastai) Jo pagarbinti. Nors evangelisto Mato minimi išminčiai buvo astrologai, pseudomokslo šalininkai, bet galime manyti, kad,
VIEŠPATIES APSIREIŠKIMAS (TRYS KARALIAI) B 2018 Skaityti daugiau »
Laiko nesustabdysime ir nesusigrąžinsime Naujųjų metų pirmų laiko valandėlių tėkmė savaime niekuo nesiskiria kitų dienų. Bet kai prisimename buvusius įvykius, kuriuos 2018 metais minėsime ar švęsime jų jubiliejines sukaktis, suvokiame, kad laikas yra duotybė, kuri tarnauja mūsų gerovei, nes, pavyzdžiui, kasmet svarbiausių krikščioniškų ir tautiškų švenčių šventimas į mūsų širdis bei sąmonę įspaudžia vis didesnį
Naujieji Metai – 2018 Skaityti daugiau »
Kalėdų prasmė Kalėdų eglės iliuminacija, dovanų pirkimo bumas ir skanėstais nukrautas stalas – dalykai, kurie yra tam tikros nuorodos į Užgimusįjį, kuris, apsireikšdamas žemėje, nušvito labiau nei saulė, tapo mūsų tikrosios laimės Dovana ir dievišku Valgiu (plg. Jn 6, 56) tiems, kurie Jį tiki… Jėzaus geneologinės kilmės knyga (Mt 1, 1) susijusi su visų žmonių
KRISTAUS GIMIMAS (KALĖDOS) B 2017 Skaityti daugiau »
Apšviesk, Šviesa, pasaulį! „Kas yra bendra tarp šviesos ir tamsos?“ (2 Kor 6, 14). Jei nebūtų žmonių nuodėmių tamsos, nebūtų pas mus atėjusi pasaulio Šviesa – Kristus, nes ten, kur šviesu, nereikia įžiebti žiburį… Žmonijos nuopuolio tamsa pritraukė Šviesą, ir todėl liturginėje giesmėje girdime: „Tikrai laiminga ta kaltė, kuri susilaukė tokio didžio Atpirkėjo“. Kai žmogus
III advento sekmadienis B 2017 Skaityti daugiau »
Jo atėjimas – lemtingas Kasdien matome besikeičiančius pasaulio reiškinius, į kuriuos atitinkamai reaguojame: vienus priimame kaip gyvenimo neišvengiamybę, pavyzdžiui, savaip tolerantiškai vertiname tuos įvykius ar orų permainas, kurie nuo mūsų nepriklauso. Bet yra dalykai, kurie lemia mūsų ateitį… Niekas negali būti abejingas tam Asmeniui, kuris dėl to atėjo pas mus, kad mes, atėję pas Jį,
II advento sekmadienis B 2017 Skaityti daugiau »
Pabudus gyventi Jame Pasaulio Gelbėtojas, atėjęs iš anapusybės, gimė laike. Nors beribėje amžinybėje neegzistuoja mums įprasta laiko sąvoka, nes joje nėra nei pradžios, nei pabaigos, bet Dievo Sūnus savuoju įsikūnijimu dėl mūsų amžinosios gerovės taip pašventino praeinančio laiko duotybę, kad ji mums tapo tarsi tam tikra starto aikštele, nuo kurios pakylame (atsiplėšiame nuo pernelyg didelės
I advento sekmadienis B 2017 Skaityti daugiau »