Išlikti šeimoje Monogaminė šeima – vieno vyro ir vienos moters santuoka – yra gyvybinė visuomenės arterija, kuria teka Prisikėlusiojo gyvojo vandens srovė, nuplaunanti klaidingas sekuliaraus pasaulio šeimos vertinimo apnašas ir suteikianti naują minties šviežumą Kristaus žodžiams: „Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!“ (Mk 10, 9). Iš sutuoktinių abipusės meilės gimę vaikai yra antgamtinė nuoroda į tokį …
Širdies „amputacija“ – esminė pasikeitimo sąlyga Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Jėzus pernelyg radikaliai mums liepia kovoti su nuodėme: „Jei tavo rankos, kojos ir akys, tave traukia į nuodėmės bedugnę, pašalink juos“ (Mk 9, 43 – 47). Primityviai suvokiant šių paliepimų neįmanoma vykdyti, nes savo kūno dalių žalojimas prieštarauja Dievo Sūnaus misijai žemėje, kurios esminis …
Mąstyti ne žmonių mintimis Kai mąstymo dovana panaudojama dieviškojo Apreiškimo pažinimui ir jo tiesų pritaikymui kasdienybėje, ji negali būti pervertinama, nes skatina žmogaus tikėjimo augimą, be kurio neįmanoma patikti Dievui (Žyd 11, 6). Kas savo intelekto galią atriboja nuo Dievo žodžio pažinimo, tampa nudžiuvusia Vynmedžio šakele, nes negauna gyvojo vandens, kuris radikaliai keičia visą žmogaus …
Vidus daugiau nei išorė Kai žmogus nukrypsta nuo tiesos, užsiima savivale: mano mąstymas – mano tiesa. Tai – kelias, vedantis į aklavietę, nes reliatyvi tiesa, užmauta ant melo kurpaliaus, yra tarsi muilo burbulas, pasmerktas subliūkšti. Vieni iš klaidingo etinio reliatyvizmo pradininkų buvo fariziejai, kurie žmonių sukurtus įsakymų nuostatus ne tik lygino su Mozės Įstatymu, bet …
Kieti žodžiai ir gyvenimo kaita Žodžiai – žmonių vidaus išraiška. Jie – kaip vizitinė kortelė, nurodanti asmens tapatybę. Jėzaus mintys bei žodžiai visada yra iš aukštybių, o daugelio žmonių žodžiai – iš žmogiškos prigimties žemumų. Koks šaltinis, toks ir vanduo. Mūsų laiko erdvė pripildyta daugybės žodžių beprasmybės. Reikia ugdyti sveiką skepsį, kad atskirtume žodžių kviečius …
Melstis, dirbti ir ilsėtis Darbas ir poilsis – tarsi dvi kojos, kuriomis keliaujame per gyvenimą. Jei viena jų nesveika, tada, užuot žvaliai žengę, šlubčiojame… Taip neturėtų būti, nes Dievas kiekvienam žmogui davė pakankamai proto, kad jis suprastų, jog tiesiog būtina tinkamai suderinti darbą ir poilsį. Taigi žmogaus protas vadovauja „kojoms“ – racionaliam darbo bei poilsio …
Išsiuntimas Visi krikščionys yra pašaukti savo gyvenimo darbais skleisti Kristaus šviesą. Šio sekmadienio Evangelija byloja apie Jėzaus mokinių išsiuntimo apaštalauti svarbą (plg. Mk 6, 7 – 13). Jie siunčiami po du ir jiems suteikiama valdžia bei galia skelbti ir gydyti ligonius. Yra teisingai sakoma: „Vienas mūšio lauke ne karys“. Jei jį priešas sužeistų, kas jam …
Jėzaus priėmimas į savo vidų Kai Jėzus grįžo į savo tėviškę, daug žydų jau žinojo, kad Jis buvo nemažai ligonių išgydęs Kafarnaume ir Galilėjoje, išvaręs legioną demonų Geraziečių krašte, iš mirties prikėlęs Jayro dukterį… Tačiau žmonės, girdėdami Jo mokymą Nazareto sinagogoje ir stebėdamiesi Jo padarytais stebuklais, užuot atvirai pripažinę, kad Jis tikrai yra siųstasis Mesijas …
Šv. Jonas Krikštytojas Jonas Krikštytojas – vienas žinomiausių šventųjų, kuriam ir vardo suteikimas buvo ypatingas. Kai, laikantis žydų Įstatymo apeigų, aštuntą dieną susirinkę žmonės (pagerbdami tėvą) norėjo vaikelį pavadinti – Zachariju, tačiau visų nuostabai motina Elzbieta, Dievo malonės įkvėpta, ryžtingai ištarė: „Jis vadinsis Jonas“ (Lk 1, 60). Šio vardo reikšmė labai prasminga – „Dievas yra …
Tikėjimo malonė Šį sekmadienį iš Evangelijos puslapių netrukus prabilsiantis Kristus ilsėjosi plaukiančioje valtyje. Ežere ūmai pakilo didžiulė vėtra. Jo mokiniai pasimetė ir, manydami, kad tuoj nugarmės į marių dugną, kaip nesavi pradėjo šaukti: „Mokytojau, žūvame!“ (plg. Mk 4, 38). Jėzus bematant sustabdė vėtros šėlsmą ir sugėdino juos tardamas: “Argi jums tebestinga tikėjimo?!“ (Mk 4, 40). …
Tėvo diena ir Devintinės Kai Dievo įsteigtą šeimos instituciją sekuliarus pasaulis vis labiau ignoruoja ir net atmeta (antai Airijoje neseniai vykę visuotiniai rinkimai atskleidė piliečių širdžių bei minčių visišką sumaištį, nes didelė gyventojų dalis, veikiama keistų motyvų, siekia savo šalyje įtvirtinti gėjų santuokas), krikščionys laikosi egzistenciškai svarbaus ir nekvestionuojamo tiesos principo: Dievo bei Bažnyčios palaiminta …
ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS) B 2015 Skaityti daugiau »
Dangus – čia, dabar ir visada Mokiniui, apsėstam minties apie pomirtinį gyvenimą, išminčius pasakė: „Kam prarasti net menkiausią akimirką galvojant, kas bus po mirties?“ „Bet ar įmanoma elgtis kitaip?“ „Taip.“ „Kaip?“ „Gyventi danguje čia ir dabar“. „O kur yra dangus?“ „Čia ir dabar“. Prasmingi senolio ištarti žodžiai, bet jiems trūksta vienos esminės jungties. Dangus yra …
KRISTAUS ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) B 2015 Skaityti daugiau »
Kitokia meilė Dievo meilės žmonėms tapatinimo procese visada matome tam tikrą paslaptį, nes neįmanoma vien žmogišku protu suvokti Jėzaus žodžių tiesą: „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir Aš jus mylėjau“ (Jn 15, 9). Reikia malonės, kad galėtume sakyti: „Kaip Tėvas myli savo Sūnų, taip Jis myli ir mus visus!“ Natūralu, kad žmonės, kurie regimajam pasauliui …
Mūsų rūpintojėlės „Yra toks kiemas, kuriame pasaulis atitvertas nuo pasaulio. Neveikia nieko laikas. Stovi ir motinos, rankas sukioja. Augina jurginus ir serbentus, pusnis supusto. Spiečių sumeta. Apšąla ar nusenka šulinys. Tenai nesvarbios tavo algos, mokslų cenzai, laimėjimai ar pralaimėjimai, recenzijos… Esi ten tu vardu vadinamas, skaniai ir sočiai valgydinamas, gražiai pabartas. Nedažnai pagirtas. Ten dienos …
V velykų sekmadienis B 2015. Motinos diena Skaityti daugiau »
Ganytojo balsas daugeliui: tik aidintis garsas? Viešpatie, ar aš esu Tavoji avis, kuri klauso Tavo balso? O gal ne visada Tavęs klausydamas esu panašus į tas avis, kurias teko matyti filmuotame reportaže iš Islandijos. Jos buvo tamsiai pilkos, o kai prižiūrėtojas prišokęs vienai iš jų pliaukštelėjo delnu, iš jos pasklido ugnikalnio išspjautų pelenų dulkių debesėlis. …
Jėzus – esminė mano gyvenimo Figūra? Šį sekmadienį mes vėl girdime Jėzų, mums sakantį: „Ramybė jums!“ (Lk 24, 36). Jei Bažnyčia Velykų laikui skiria tokį Evangelijos tekstą, kuris pabrėžtinai skelbia ramybę, kaip vertybę, turinčią nežemiškos malonės potencialą, tuomet verta dar kartą ją apmąstyti, savo vidumi priimti ir dėkoti Jam už šią dovaną – mūsų dvasinės …
Nėra ramybės be kantrybės Kiek tikime ir pasitikime Jėzumi, tiek savyje turime ramybės. Mums, švenčiantiems Jo prisikėlimą iš mirusiųjų, bepigu motyvuotai mąstyti, su didesniu įsitikinimu kalbėti bei atitinkamai veikti, nes per gavėnią ir Velykų šventes buvome dar labiau sustiprinti Šventosios Dvasios galia (plg. Rom 8, 26), kad tvirčiau tikėtume Prisikėlusiuoju, kuris yra tikrosios ramybės Kunigaikštis …
Iškelkime Velykų laisvės vėliavą Netenka abejoti, kad Dievo Sūnaus prisikėlimas iš numirusiųjų yra svarbiausias visos žmonijos istorijos ir kiekvieno žmogaus gyvenimo įvykis. Jis atėjo iš dangaus pas mus, kad ne tik kentėtų, mirtų, prisikeltų, bet ir mus visus nusivestų ten, kur nepalyginamai yra geriau… Ar leisime Jam, veikiančiam ir gyvenančiam mumyse, šią nepaprastos svarbos užduotį …
Kristaus kryžius – mūsų išganymo ašis Tie, kuriuos užvaldo blogis, tampa nesustabdomi. Jie pasidaro tokie neramūs, tarsi jų viduje degtų neužgesinama ugnis, kurios liepsnos prislops tik tada, kai juodžiausių suokalbių vykdymas pasieks finišą. Tuomet sąmokslininkai, kaip būdinga asmenims sunkų darbą pabaigus, nors ir su tariamu palengvėjimu atsipūs ir pro dantis iškvoš: „Nesvarbu kiek pareikalavo jėgų, …
VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS B 2015 Skaityti daugiau »
Panašėjimas į grūdą „Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus“ (Jn 20, 23). Kitaip tariant, amžinybės ir visos kūrinijos Viešpats sako, kad nuo šiol kiekviena laiko atkarpėlė tampa neįkainuojamos vertės, nes Dievo Tėvo didingiausia šlovė Sūnų apsiaus tik tada, kai po kruvinos kančios ir mirties ant kryžiaus „pjedestalo“ Jis savuoju prisikėlimu iš numirusiųjų visiems paskelbs …
Žvelgiame į Iškeltąjį Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus savo būsimą „išaukštinimą“ ant kryžiaus sulygina su metaliniu žalčiu, kurį aukštyn iškėlė Mozė. Anuomet išrinktoji žydų tauta, keliaujanti per dykumą, Dievui leidus, už skaudžias Jam padarytas neištikimybes buvo išmėginama nuodingų žalčių įgėlimu. Kai izraelitai pradėjo atgailauti, Mozė, Viešpačiui nurodžius, pagamino varinį žaltį, jį iškėlė ant stulpo, ir kas …
Tikrasis šventovės sakralumas „Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę“ (Jn 2, 13). Šis lakoniškas ir iškalbingas sakinys mums primena kitas Velykas, kurios yra skirtos nesuskaičiuojamoms žmonijos minioms ir asmeniškai kiekvienam individui. Žydų Velykos – Perėjimo arba Išėjimo iš Egipto metinė šventė. Beje, Jeruzalės šventyklos aikštė, kurioje įvyko Jėzaus ir žydų verteivų susidūrimas, buvo didelė …
Ar kopėte su Juo į aukštą kalną? Gavėnios kelionėje šį sekmadienį drauge su Viešpačiu ir Jo mokiniais kopiame į Taboro kalną, ant kurio atsimainusio Jėzaus kerinčios šviesos pasireiškimas mums trumpai primins būsimųjų Velykų šlovės apsireiškimą. Nenuostabu, kad veržlusis Petras prašys, jog Kristus šį užburiančio švytėjimo plykstelėjimą kuo ilgiau pratęstų laike… Turbūt nedaug atsirastų tikinčiųjų, kurie …
Per dykumą – į žydinčią oazę Dievo plane nėra paklaidų ir mažiausių netvarkos elementų. Kaip Jėzus, pirmiau negavęs krikšto malonių, tai yra nepatyręs Šventosios Dvasios išsiliejimo, negalėjo Jos būti vedamas į dykumą ir, iš jos grįžęs, bematant pradėti viešosios veiklos, taip ir Jo mokiniai pirmiausia turi dvasia subręsti bei pasiruošti priimti Dievo Dvasios dovanas, kad, …
Didžiosios meilės žodis Kaip iš vyro ir žmonos prigimtinės meilės kyla nauja gyvybė, taip iš Jėzaus ir žmogaus antgamtinės meilės gimsta naujo gyvenimo „kūdikis“, tai yra užsimezga savaip artimas bendravimas, kurio augančios draugystės vaisių kaip brandžiausią naują vyno gėrimą (plg. Mt 26, 29) mums bus skirta ragauti amžinybės saulėtekyje. Ar gali žmogus, tiesiogiai patyręs gydantį …
Prisilietimo šauksmas naujam gyvenimui „Žmogus – gelmė, o širdis jo – bedugnė“ (Ps 64, 7). Individas visos savosios dvasios gelmės nepajėgia aprėpti, bet gali įkristi į savo vidaus bedugnės tuštybę, ir iš jos be kito pagalbos neišsiropš. Pirmiausia esame pašaukti pažinti Dievą, kad Jo šviesoje suvoktume savo žmogiškąjį trapumą, kilniausios tapatybės Jame vertę, kad mus …
Jėzaus egzorcizmų misijos aktualumas Šio sekmadienio Evangelija liudija, kad Jėzus gydo ir išlaisvina žmones su dieviška galia. Jo visagalybe alsuojančiam žodžiui paklūsta ne tik mikroskopiniai vienaląsčiai organizmai ir nakties giedrume mirguliuojantys tolimiausi žvaigždynai, primenantys žėrinčias spingsules, bet ir nesutaikomas Jo bei mūsų priešas – šėtonas (plg. Mk 1, 26). Piktasis, buvęs šviesybių angelas, yra intelektinė …
Gyvenimas – tai Jis, o savižudybė – pragaišties juodulys „Aš nemirštu, aš žengiu į gyvenimą…“, – prieš baigdama žemiškąją savo kelionę viename laiške rašė šv. Kūdikėlio Teresė. Tai – sunkiai sergančio žmogaus žodžiai, skirti ateinančiai nesibaigiančio gyvenimo šventei. Kai žmogus leidžiasi pagaunamas Dievo tinklais, tada jis visada daugiau vadovaujasi tiesa. Jis gali suklysti, bet toji …
Ar ieškome Jo? Kai Jonui Krikštytojui ištarus: “Štai Dievo Avinėlis!“ (Jn 1, 36), du jo mokiniai pradėjo eiti įkandin Jėzaus, Jis atsigręžęs paklausė: „Ko ieškote?“. Galime numanyti, kas kirbėjo pirmųjų Kristaus mokinių viduje ir, praplečiant jų atsakymą, tariame: „Viešpatie, nuo šiol Tu esi mūsų naujasis Mokytojas, Tave trokštame pažinti ir gyventi panašiai taip, kaip Tu …
Nenuodėmingojo Jėzaus krikštas Dievo Sūnus visiškai susitapatina su nuodėmės jungą velkančiu žmogumi ir radikaliai atsiriboja nuo jo daromų kalčių. Jis pats tampa įsikūnijusiu bejėgiškumu, tai yra kūdikiu, kurio geriausios dvasinės savybės yra lieptas, vedantis į Dievo Karalystę (plg. Mk 10, 15). Bet Jėzus gali tapti suklupimo akmeniu tiems, kurie nenori Jo priimti ir Jį pažinti. …
Kalėdos – durys į ateitį Kai tik Švč. M. Marija tvarte pagimdžiusi Dievo Sūnų širdimi bei akių žvilgsniu susiliejo su Tuo, be kurio nėra nieko ir Jame yra viskas, ir Jį, suvysčiusi vystyklais, paguldė į dėžę gyvuliams šerti, Betliejaus laukuose piemenims, ganiusiems bandą, staiga pasirodo neregėta šviesa švytintis angelas, – skelbiantis netikėčiausią žinią. Įvyko stulbinantis …
Kalėdų šviesos preliudija Tuoj, tuoj nakties orbitoje ryškiau nei saulė užtekės žvaigždė, angelų chorai prapliups negirdėtais balsais, piemenys užmirš savo ganomas avis ir bėgs pas vienintelį žmonijos Gelbėtoją, panorėjusį tapti bejėgiškumo įsikūnijimu. O trys išminčiai, iš kelionės pavargę, bet džiugūs, neš mažajam Viešpačiui karališkas dovanas, paskui nusilenks Jam iki pat žemės ir visam pasauliui bylos: …
Laikytis Jo tiesos „Tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate“ (Jn 1, 26), – tai daugelio žmonių vidinės būklės leitmotyvas, kurio šaknys glūdi jų širdžių įšale (plg. Jn 1, 10 – 11). Mūsų proto mąstymui yra būdingas smalsumas, kuriam įdomu viskas, kas tik patraukia mažiausią dėmesį. Kai žmonių mintis „bombarduoja“ milijonai informacinių dirgiklių, ir jos …
Pasiruošimas – tikrasis laukimas Dievas Tėvas siuntė savo Sūnų, kad žemėje Atpirkimo darbą įvykdytų, o Jėzus siuntė savo pasiuntinį Joną Krikštytoją, kad žmonių širdyse Jo viltingo laukimo magistrales nutiestų (plg. Mk 1, 3). Jėzaus kelio tiesėjas – pirmtakas šv. Jonas – užgrūdintas maldingo bei drausmingo gyvenimo būdo praktikų, su Elijo dvasia ir galybe (žr. Lk …
Budėti – žvelgti į savo vidų „Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis laikas!” (Mk 13, 33), – moko Kristus, ir šių žodžių prasmė yra vienas iš kertinių mūsų pašaukimo nuolat atsinaujinti Jame akmenų, ant kurių neželia chameleoniško prisitaikėliškumo samanos. Advento pradžioje Viešpats mus ragina budėti prie savo širdies durų. Ar galime būti abejingi teologo Johano …
Visa persmelkiantis tiesos bylojimas Kiekvienas dieviškos kilmės žodis turi kūrybinę, perkeičiančią ir ugdančią prasmę. Visagalis Dievas galėjo nebyliu būdu, tai yra vien tik Širdies troškimu bei mintimis iš nebūties sukurti pirmąją būtį: dangų ir žemę (Per 1, 1). Tačiau dažniausiai savo svarbiuosius kūrybos sandus Jis palydėdavo tokiais daiktavardžiais ir veiksmažodžiais, kuriuose slypėjo visuotinės ir dinamiškos …
Dėkingumas – daugiau nei tikėjomės Kaip dieviškas dorybes – tikėjimą ir viltį – pranoksta meilė (1 Kor 13, 13), taip Viešpaties garbinimas ir Jam dėkojimas yra kur kas vertingesni dalykai nei prašymo maldos. Šio sekmadienio antrajame skaitinyje apaštalas Paulius tikinčiuosius kviečia visa dėkingai daryti didesnei Dievo garbei (1 Kor 10, 31). Dėkojimo viršūnė yra Eucharistijos …
Be maldos nėra gyvenimo pilnumos Biblija – ne spalvingų ir intriguojančių istorinių pasakojimų rinkinys, žadinantis skaitytojų vienadienį smalsumo pojūtį, kuris veja šalin retsykiais juos įkyriai apninkantį įvairių rūpesčių nuobodulį, bet ji – iš Dievo vidaus, perpildytos meile, ištryškęs gyvojo apreiškimo tiesų šaltinis, kuris iš nebūties pašaukia būtį ir kiekvieną ieškantį gyvenimo tikslo žmogų iš nesupratimo …
Kristuje yra tikrosios vienybės ašis 2012 metų antroje sausio mėnesio pusėje vykstančių ekumeninių (ekumene, gr. apgyventa žemė) pamaldų už krikščionių vienybę įžangoje vadovas perskaito prasmingus žodžius: „Pergalė reikalauja didžio darbo ir pastangų. Jei meldžiame ir siekiame visiškos regimos Bažnyčios vienybės, mes – ir tradicijos, kurioms mes priklausome, – būsime pakeisti ir supanašėsime su Kristumi. Mes, …
Kur gyvena Gyvenimo Šaltinis? Žmogus, kuris eina ar bėga, bet sustoja ir patikslina savo gyvenimo kryptį, aplenks tą, kuris chaotiškai skuba, stokodamas esminių egzistencijos orientyrų. Panašiai elgėsi šv. Jonas Krikštytojas ir jo mokiniai, kurie, išvydę ateinantį Jėzų, stovėjo ir įdėmiai į Jį žiūrėjo. Kai Jonas Krikštytojas, įkvėptas Šventosios Dvasios, tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ (Jn 1, …
Perkeičianti Epifanijos šviesa Kas kadaise galėjo pagalvoti, kad Betliejuje gimęs kūdikis (beje, išore niekuo neišsiskiriantis iš kitų daugybės naujagimių) yra šlovingiausias Dievas Sūnus, kurio apsireiškimo šviesos spindėjimo nepajėgi sustabdyti jokia pasaulio tamsa. Nepaisant daugelio susvetimėjimo (Jn 1, 11), Jėzus nenuilstamai į savo Širdies ramybės užutekį kviečia visus geros valios žmones, ir Jo artumoje blėsta net …
VIEŠPATIES APSIREIŠKIMAS (TRYS KARALIAI) B 2012 Skaityti daugiau »
Seno laiko naujas virsmas Viena didžiausių dieviškos meilės paslapčių – tai Jėzaus gimimas tvarte. Jo buvimas ėdžiose simbolizuoja naujo gyvenimo pradžią. Nuo Kristaus gimimo ne tik skaičiuojami mūsų eros metai, bet ir matuojami kiekvieno žmogaus nuolankumo žingsniai, vedantys į Ateitį… Puikybės veidmainiška kaukė suplėšoma ir išmetama į šiukšliadėžę, o Viešpaties nusižeminimas tampa mūsų išaukštinimo kertine …
ŠVČ. MERGELĖ MARIJA, DIEVO GIMDYTOJA B 2012 Skaityti daugiau »
Kalėdų dovana Vienas gražiausių palaimintojo Jurgio Matulaičio knygos „Užrašai“ posakių yra šis: „Palaimintas žmogus, kuris išmoksta, kiek atitrūkdamas nuo darbų ir rūpesčių, prie Dievo kilti ir Dievuje ilsėtis“. Manau, kad šie jo žodžiai galėtų tapti mūsų vidinio gyvenimo nuolatinio atnaujinimo tikslu ir šūkiu (ne tik 2012 – aisiais – pal. Jurgio Matulaičio minėjimo metais). Juk …
Susitapatinimo stebuklas „Tai, kad Dievas tampa žmogumi, yra milžiniškas įvykis. Ne persirengia žmogumi, ne kurį laiką vaidina tam tikrą vaidmenį istorijoje, o iš tikrųjų yra žmogus ir galiausiai išskėtęs rankas ant kryžiaus tampa atvira erdve, į kurią galima įžengti“, – rašė popiežius Benediktas XVI. Prie šių žodžių galima pridurti, kad Dievo Sūnaus įsikūnijimas ne tik …
IV advento sekmadienis (Apreiškimas Marijai) B 2011 Skaityti daugiau »
Liudyti šviesą 2011 12 11 Sekmadienio Evangelija. Buvo atėjęs Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“ Jis …
Kai antgamtiškumas tampa tikroviškesnis Nors anuomet Jonas Krikštytojas buvo pašauktas liudyti Kristaus šviesą (Jn 1, 8), ir per jo asmenį plačia juosta sklido dieviška tiesa, bet jis pats palyginti su Viešpačiu buvo vos įžiūrimas žiburėlis. Tokia yra visų mūsų pašaukimo ir išaukštinimo lemtis: ne save kitiems dalinti, bet per save – Jėzų. Kai išties stengiamės …
ŠVČ. M. MARIJOS NEKALTASIS PRASIDĖJIMAS B 2011 Skaityti daugiau »
Aukštasis pilotažas Viskas, kas esmingiausia, prasideda nuo pradžios. Be pradžios nėra tąsos ir negali būti pabaigos. Yra tik vienintelis Aukščiausiasis, kuris iš neapsakomo gerumo kuria būtį ir tiesia savuosius egzistencijos kelius (Pr 1, 1). Jis, tardamas A – „tebūnie“, iš anksto žino ir kantriai laukia, kada mes savo gyvenimu ištarsime Z – „taip“. Jis iš …
Advento pradžia Kasmet artėjant didžiosioms religinėms šventėms, pravartu klausti: koks dabar yra mano santykis su Tuo, kuris nepabūgo įsikūnyti, tai yra prisiėmė tarno išvaizdą ir dėl mūsų nusižemino iki pat mirties ant kryžiaus? Jei apmąstydamas Jėzaus tapimą bejėgiu mažutėliu vis labiau suvokiu, kad Jo atėjimas pas mus – tai Švenčiausios Trejybės didžiausio žmogui palankumo liudijimas, …
Laikas atsinaujinti Prasidėjusi kasmetinė Gavėnia kai kuriuos tikinčiuosius nejučia skatina susimąstyti: „Ir vėl atėjo toks bažnytinis metų laikotarpis, kai turėsime labiau vengti triukšmingų pramogų, rečiau kilnosime taurelę, mažiau laiko skirsime televizijos šou laidų žiūrėjimui, labiau budėsime, kad nepamestume galvos – neeikvotume brangaus laiko naršydami po interneto virtualius labirintus, pasninkausime… Atsiliepsime ir į Bažnyčios kvietimą dažniau …
Eutanazijoje nėra tiesos viltingai ateičiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventė tikintiesiems yra pirmiausia Dievui dėkojimo diena, nes Jis, pasinaudodamas mūsų šalies aukščiausios valdžios sprendimu, 1990 metais kovo 11 – ąją mums grąžino Tautos laisvę bei nepriklausomybę, dėl kurių mūsų drąsieji tėvynainiai tragiškais pokario metais guldė galvas… Todėl turime branginti, saugoti ir puoselėti šias minėtas vertybes, nes …
Vaikų lyčių tapatybė yra sakrališka Su gąsdinančia antrašte „Darželinukų tvirkinimas prasidės rudenį“ neseniai dienraštis "Respublika" išspausdino straipsnį apie kai kuriuose Lietuvos vaikų darželiuose jau nuo rugsėjo pradedamą vykdyti projektą, kuriuo bus siekiama vaikeliams įkalti mintį, kad berniukai niekuo nesiskiria nuo mergaičių, o mergaitės – nuo berniukų, ir kad žmogaus lytis – tai ne jo prigimties …
Užburiantis atsimainymas Reginys, kurio jie dar nebuvo matę ir palaimos euforija, kurios dar nebuvo išgyvenę, juos tarsi pakėlė nuo aukšto kalno ir nuskraidino į dangiškąsias viršukalnes. „Sustok žavinga laiko akimirka, nes mes trokštame tą nenusakomą žodžiais džiaugsmo būseną sulaikyti ir „įsprausti“ į palapinės vidų“, – taip manė apaštalas Petras ir atvirai išsakė su juo drauge …
Kristus – mano mobilaus telefono centre Sėdžiu prie stalo, perskaitau šio sekmadienio Evangelijos ištrauką, pažvelgiu į daiktus ir mąstau: „Štai turiu knygas, kompiuterį, kūną, sielą… ir… amžinąjį gyvenimą. Tai labai skirtingi dalykai, bet juos priimu kaip Dievo meilės dovanas, tarp kurių yra nematoma, bet labai aiški gija. Nejučiomis pradedu dėkoti jų Davėjui. Po maldos ateina …
Pašlovinimas ant kryžiaus Kai šio sekmadienio Evangelija prabyla Jėzaus žodžiais: „Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus“ (Jn 12, 23), mes tikėjimo šviesoje išvystame paskutinį Adomą – Kristų (1 Kor 15, 45), kuris savo Tėvo valios pašlovinimu ant kryžiaus įveikė pirmojo Adomo neklusnumo nuodėmės vaisių – mirtį, kad nuo šiol, žvelgdami į kiekvieną žemės keleivį, …
Mirties ir nuodėmės nenugalėtas Verbų sekmadienį girdime, kaip entuziastingai žydų lūpomis liaupsinamas Viešpaties vardas. Bet netrukus jų liežuviai „nusidažo“ neapykantos spalva, ir jie lieja beprotiškų kaltinamų ir pasmerkimo tulžį Dievo Avinėliui, į kurio krištolinę Širdį nepajėgus įsiskverbti joks žmonių išgalvotas nusikaltimas. Kai pasigendama minimalaus ir pastovaus tikėjimo brandumo, tada įmanoma per Velykų iškilmes su minia …
VIEŠPATIES KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS B 2012 Skaityti daugiau »
Velykų uždangą atidengiant Kai į savo vidų įsileidžiame esminių dalykų veikimą, tada mažesnės reikšmės reikalai, įvykiai ir daiktai atsiduria žemesnėse prioritetų pozicijose. Jei prisikėlusiam iš numirusių Kristui sakome: „Viešpatie, atleisk, bet nerandu žodžių, kad galėčiau Tau tinkamai padėkoti už įvykdytą atpirkimo žygdarbį“, tuomet velykinių margučių dažymas, žaismingas daužymas, valgymas ir apskritai namiškių klegesys, sklindantis nuo …
Išskirtinis Atvelykio gailestingumas „Nebus išteisinta jokia siela, kol pasitikėdama nesigręš į mano gailestingumą, ir todėl pirmasis sekmadienis po Velykų turi būti Gailestingumo šventė, o kunigai turi kalbėti apie šį didžiulį ir neišsemiamą mano gailestingumą“, – tokią svarbią žinią Viešpats Jėzus antgamtiniu būdu 1935 metais per šv. Faustiną Kowalską paskelbė tikintiesiems. Todėl jei kartais atsitiktų, jog …
II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) (Dievo Gailestingumo šventė) B 2012 Skaityti daugiau »
Įsišaknyti nedūžtančioje Prisikėlimo viltyje Jei tik vieną minutę įsivaizduotume, jog Jėzus po mirties nebūtų trečią dieną prisikėlęs, Jo negyvą kūną žydų moterys būtų atradusios kape gulintį ir įvyniotą į drobules, tuomet nebūtų ką veikti pasirodžiusiems angelams, nes jų neaiškų šnabždesį būtų nustelbusi gausi ir triukšminga perdėm savimi besididžiuojanti bedievių eisena, kurios priešakyje ant milžiniškos vėliavos …
Gerojo Ganytojo avys be ragų Gyvename moderniausių informacijos technologijų priemonių klestėjimo laikais, kai bet koks įvykis, ypač susijęs su kriminaliniais bei skandalingais dalykais, yra žiniasklaidos bematant paviešinamas ir, kaip pripūstas balionas, iškeliamas į sensacijų debesis. Gerai, kai sužinoję apie įvykusią kokią nors nelaimę bent savo mintyse nukentėjusiems galime pasiųsti solidarumo palaiminimą… Bet labai blogai, kad …
Tiesai – žalia šviesa, o destrukcijai – raudona Globalinė ir agresyvi pramogų industrija kaip aštuonkojis savo hipnotizuojančio melo čiuptuvais apraizgo ypač patiklių jaunų žmonių mąstymą, įsiskverbia į jų širdis ir užvaldo. Tada civilizacijos pažanga įgyja groteskiškų savybių, liudijančių, jog didelės visuomenės dalies dvasia serga destruktyviomis vėžio ligomis, nes, pasak amerikiečių rašytojo V. Goro, „šiuolaikinė diktatūra …
Teisti ar pasigailėti? Dievo žodis mus įspėja: „Neteiskite ir nebūsite teisiami“ (Lk 6, 37). Išties kiek dažnai, jei ne žodžiais, tai mintimis kritiškai ar net smerkdami vertiname klaidingai besielgiančius. Kartais net atrodo, kad tai – natūrali mūsų teisė. Tačiau nevalia užmiršti, kad tikrasis Teisėjas yra vienintelis Dievas, nes Jis kiekvienam teisingiausiai atmokės tiek, kiek kas …
Kelias į patologinę priklausomybę ir į niekur Neretai gyvenimo aktualijos sufleruoja temą rašyti. Gyvenimas – kaip atversta knyga, kurioje surašytos žmonių dorybės ir jų kvailystės. Prie pastarųjų priskirčiau azartinius lošimus iš pinigų. Nors jau nuo Antikos laikų žaidžiami azartiniai lošimai, bet taip pat nuo seniausių laikų pripažįstama, kad dažnai jie virsta asmeniui pražūtinga patologine priklausomybe. …
KRISTAUS ŽENGIMAS Į DANGŲ (ŠEŠTINĖS) B 2012 Skaityti daugiau »
Sekminių ugnimi žėruojanti Dvasia Mes, praktikuojantys tikintieji, švenčiantys Sekminių šventę, savuoju tikėjimu, atsidavimu ir pasišventimu Dievui turėtume visa galva pranokti Kristaus mokinius, ant kurių dar nebuvo išsiliejusi Šventoji Dvasia. Nors jie nuolatos bendravo su Jėzumi ir girdėjo bei matė Jo daromus stebuklus, tačiau kol ant jų nenužengė Šventoji Dvasia bei Jos galybė (Apd 1, 8), …
ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) B 2012 Skaityti daugiau »
Tarnaujantis vyras ir tėvas Pagal Dievo kūrybos planą tėvas ir motina vaikų ugdyme užima tokią svarbią vietą, kad niekas ir niekada negali pakeisti jų išmintingos meilės vaikams, nes jos kamienu iš Šventojo Rašto šaknų sruvena visapusiško gyvenimo syvai. Jei kuris iš sutuoktinių stokoja artimesnio santykio su Dievu arba jo išvis neturi, tada jo tapatybė sužeista …
Nepalaužiamos Kristaus tiesos eisenoje Jėzus yra Dievas, sotinantis mus pirmiausia savuoju nemirtingumo galybę laiduojančiu žodžiu. Kaip kadaise Visagalis Viešpats paprastiems žodžiams: „Tebūna šviesa!“ (Pr 1, 3) įkvėpė gyvybę, ir šviesa išsklaidė tamsos sutemas, taip Švč. M. Marijos ištartas „Fiat“ tapo naujo žmonijos gyvenimo aušra, nes viešpačių Viešpats – Dievas Žodis nesigėdijo susimažinti ir prisiimti kūdikio …
ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS) B 2012 Skaityti daugiau »
Be krikščioniškos santuokos nėra tikros šeimos Akivaizdžiai pastebime, kad augant visuomenės technologiniam progresui, silpsta moralinių vertybių pajauta. Kai pernelyg koncentruojamasi į tai, kas gerina vien žmonių buitį, tai yra, kai daugiausiai pastangų skiriama visuomenės materialinio pagrindo stiprinimui, tada vis labiau pasitikima pinigais bei daiktais, ir vis mažiau – pačiu Dievu, kuris yra ne tik visų …
Dievas ir sportas – neišskiriama jungtis Žemės rutulys savo forma primena kamuolį. Kai jis metamas į krepšį ar spiriamas į vartus, neretai jo skriejimo trajektorija sukelia estetinį pasitenkinimą žiūrovams. Laimi abi žmonių pusės: sportininkai, kurie meistriškai valdo kamuolį, džiaugiasi savo pasiekimais, ir korektiški sirgaliai, kurie gėrisi matydami, kaip jų komanda iš visų jėgų stengiasi demonstruoti …
Be Jėzaus tiesos – pragaro melas Dievas negali sulaikyti „savanorių“, žengiančių į… pragaro gelmę, nes Jo teisumas neišmatuojamas ir Jo įspėjantys žodžiai išsipildo (žr. Mt 8, 12). Jis absoliučiai gerbia žmonėms suteiktą laisvės dovaną ir džiaugiasi matydamas kaip Jo vaikai tinkamai ir laisvai įprasmina ją. Bet dieviškas liūdesys suspaudžia Viešpaties Širdį, kai Jis regi neklusniuosius, …
Dangus prasideda čia ir dabar Rojaus dieviškoje panoramoje išryškėja viena nežemiško grožio figūra: Švenčiausios Trejybės „šešėlyje“ milijardai išgelbėtųjų regi didingąją Dievo Sūnaus ir visų Žemės vaikų Motiną Mergelę Mariją, kurios kadaise ištartas „fiat“ tapo viena iš kertinių malonės kolonų, ant kurių buvo pastatytas tiltas, sujungęs paklydusios žmonijos ir būsimosios Tėviškės krantus. Malonu žinoti, kad kai …
ŠVČ. M. MARIJOS ĖMIMAS Į DANGŲ (ŽOLINĖ) B 2012 Skaityti daugiau »
Kas išeina iš mūsų širdžių? Kol žmogaus protas ir širdis kaip pumpurai sugeria Jėzaus mokymo spindulius, tol žmogus išlieka tiesos šerdyje, ir jis neklystamai suvokia, kad visos religinės tradicijos, įstatymai ir papročiai nėra svarbesni už patį Mokytoją. Tačiau jei asmuo stokoja asmeninio bendrystės ryšio Viešpačiu, tuomet jis nors ir pripažįsta, kad Dekalogo viršūnė – Dievo …
Malonės Motina Kilusi iš karaliaus Dovydo giminės, gimusi be dėmės, kas prie Jos artės, tas Dievo šviesą lies… Dievo Sūnus pas mus iš dangaus ateidamas per Mergelę Mariją didžiai pagerbė kiekvieno žmogaus prigimtį, nes ne kokiam nors kitam Žemės padarui, bet būtent tik žmogui suteikė dieviško tapatumo savybių, kurios, tiesa, dėl pirmykščio neklusnumo Kūrėjui buvo …
Kuo laikome Kristų, to verti esame Jėzui rūpėjo sužinoti, ką apie Jį galvoja Jo mokiniai bei kiti izraelitai, ir todėl, būdamas kelyje, kaip gyvenimo kelionėje, paklausė: „Pasakykite, kuo mane žmonės laiko ir kas Aš jums esu?“ (plg. Mk 8, 27 – 29). Kai žmonės taria žodžius, kurie apibūdina santykį su daiktais ir aplinkiniais, tada išreiškia …
Didžiausias yra tas, kuris yra paskutinis Jėzus, keliaudamas per Galilėją, mokiniams pranašavo apie savo neišvengiamą kančią, mirtį ir prisikėlimą, ir Jo žodžiai pribloškė juos. Mokytojas jau buvo padaręs nemažai stebuklų, įrodančių, kad tikrai yra daugiau negu pranašas, bet kai Jis antrą kartą prabilo apie būsiantį likimą, mokiniai Jo žodžiais netikėjo. Jiems kur kas lengviau buvo …
Nukirsti ne ranką, bet pagundos šaknį Kieti ir nepalaužiamai tvirti Jėzaus žodžiai iš pirmo žvilgsnio gali atbaidyti tuos, kurie neieško tiesos prasmės, bet iškart ir kategoriškai atmeta tai, kas jų išankstiniu manymu yra nelogiška. Kai Dievo Sūnus sako, jog žmogui, kurio ranka gundo nusidėti, reikia ją amputuoti (plg. Mk 9, 43), ne tik pasinaudoja anuomet …
Dievo, vyro ir moters širdžių jungtuvės Aukščiausiasis, kūrybos pradžioje iš nebūties sukūręs žmones, ne tik gėrėjosi visais savo kūriniais, bet pirmiesiems vyrui ir moteriai suteikė tokių asmeninių dieviško tobulumo savybių, kurios amžiais jiems turėjo priminti, jog visa, ką jie iš Jo gavo, iki galo nesuvokiama. Tai Jo gailestingosios meilės dovana, įpareigojanti viso savo gyvenimo klusnumu …
Tikėjimu trokšti pažinti Jį Naujo postūmio jėga, netikėtas įkvėpimo šuoras, neblėstančio ryžto drąsa, veržlus šuolis tolyn ir aukštai iškelta kartelė sėkmingai įveikiama… Tai trumpa ištrauka iš aktyvaus krikščionio gyvenimo „reportažo“, liudijanti, jog mes esame kaip sportininkai rungtynių aikštėje (plg. 1 Kor 9, 24). Šiose gyvenimo varžybose pralaiminčių nėra. Visi, kurie, laikosi tikėjimo ir susilaiko nuo …
Kol išauš amžinybės valanda Kai Evangelijoje pagal Morkų 10 skyriuje Jėzus visiems suprantamais žodžiais paaiškino apie savo mokinių asmeninio atsižadėjimo vaisius ir apie savo neišvengiamą kančią bei prisikėlimą, kuriam iš Jo mokinių galėjo kilti pagunda vienu šokiruojančios godulystės rankos mostu atsainiai numoti į tai, ką jie ką tik buvo išgirdę? Ne tik du Mokytojo sekėjai …
Ko tikisi iš mūsų Jėzus? Jėzus iš meilės mums viską, kas svarbiausia, padarė tobulai. Jis mirė ant kryžiaus, kad per mus tekėtų Jo prisikėlimo gyvybės syvai ir nuodėmė nebegalėtų įsišaknyti mūsų širdyje. Bet kol siekiame galutinės laimės danguje, esame kviečiami budėti, kad akylai stebėtume savo Mokytoją ir nemestume kelio dėl takelio. Aklasis elgeta Bartimiejus turėjo …
Mūsų didžioji privilegija – mylėti Kodėl mylėti Meilę – Dievą – reikia įsakymo? Todėl, kad ne veltui sakoma: tik žmogui mirus, jo savimeilė išleidžia paskutinį atodūsį. Kadangi mes egoistiškai mylime save dažniau ir labiau negu mums atrodo, Viešpats visada trokšta, kad mes, nusigręždami nuo pataikavimo savo įnoriams, veidu atsigręžtume į Jį patį, ir pirmiausia stengtumės …
Dosnioji našlė – tai persirengęs Kristus Marko Tveno knygoje yra pasakojama, kaip princas Edvardas 1547 – aisiais susipažįsta su labai panašiu į jį elgeta Tomu ir apsikeičia su juo drabužiais. Tomas apsigyvena Anglijos karaliaus Henrio VII rūmuose, o Edvardas tampa benamiu. Šių jaunuolių persirengimas ir apsikeitimas vietomis nėra tik išorinis dalykas, bet tai daro tiesioginę …
Su mylinčiu Teisėju – veidas į veidą „Tavo garbintojai didžiuojasi, ir tie, kurie buvo nukryžiuoti drauge su Tavimi, džiūgauja. Bet nuodėmės draugai apimti liūdesio, tie, kurie kaip tinginiai praleido savo gyvenimą“, – paprastai ir įžvalgiai rašė Narcizas IV Maloningasis, gyvenęs XII amžiuje ir vadovavęs Gruzijos armėnų krikščionių bendruomenei. Jei tikintieji atviromis širdimis priima Jėzų ir …
Viešpats, karaliaujantis meile Jėzaus – dieviškojo Karaliaus – savybės labiausiai matomos, kai Jis ką nors daro. Jau pirmame pagal Joną evangelijos skyriuje kilniaširdis žydas Natanaelis, Šventosios Dvasios įkvėptas, suvokė, kad siųstasis Mesijas yra Dievo Sūnus ir Izraelio karalius (plg. Jn 1, 49), nes tik vienintelis Dievas, visa apie viską žinodamas, gali tiksliausiai apibūdinti, kas yra …