Geriausias būdas išvengti apsėdimo – sveikas tikėjimas

Publikuota “Pajūrio naujienos”
Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, Vakarų Lietuva, 2010-02-02

Klaipėdoje viešėjęs teologijos mokslų daktaras, Ruklos klebonas bei įgulos kapelionas, majoras Arnoldas Valkauskas yra vienas žymiausių Lietuvoje egzorcistų – kunigų, iš žmogaus išvarančių piktąją dvasią. Su „Vakarų Lietuvos“ skaitytojais jis dalijosi mintimis apie dabartinę dvasinę situaciją mūsų šalyje ir panagrinėjo priežastis, vedančias į apsėdimą.

Velnias siekia kūniško pavidalo

Egzorcizmo reiškinys, A. Valkausko žodžiais, yra sunkiai apibrėžiamas. Europiečiai į tai reaguoja ramiai, o lietuviai, nors ir teigia gilias krikščioniškas šaknis turinti tauta, – gana skeptiškai. Mes sunkiai priimame dvasinę realybę, tačiau prietarams pasiduodame labai lengvai.

Šiuolaikiniai žmonės įsivaizduoja viską žiną, bet tuo pat metu susižavi magija, burtais, horoskopais, rytietiškoms meditacijomis ir pan. Pas būrėjus ir žiniuonius žmonės eina ieškoti laimės, meilės, sveikatos, sėkmės versle. Tikima jų galia, bet šis tikėjimas yra iškreiptas, o pasekmės – sunkios.

Okultinės pagalbos ieškojimas, dalyvaujant sektose, spiritizmo seansuose ir dabartinėse meditacijos mokyklose, yra prilyginama tiesioginiam velnio šaukimuisi.

„Šiuolaikinės meditacijos mokyklos taip pat – labai pavojingos, nes jose mokoma ištuštinti save, palikti be jokių minčių. O žmogus be Dievo idealiai paruošia vietą piktajai dvasiai“, – tvirtino kunigas.

Apsėdimai atsiranda ir dėl psichologinių priežasčių. Tai – įvairios nuoskaudos, žiaurumas šeimoje, savavališkas vaikų naikinimas, vaikų atstūmimas.

Narkomanija, prostitucija, seksualiniai iškrypimai, svingerių suėjimai taip pat prišaukia velnią. Piktojo veikimas atpažįstamas ten, kur baigiasi žmogaus psichologinių sužeidimų erdvė ir jam nebegali padėti psichologas.

„Apsėsti būna įvairaus amžiaus žmonės. Net jeigu vaikystėje piktoji dvasia prikviečiama per spiritizmo seansą, ji niekur neišeina. Velnias labai nori turėti kūnišką pavidalą ir laukia, kada žmogus pasijus nereikalingas, atstumtas. Tada jis padeda brandinti mintį apie susinaikinimą: tiesioginį – per savižudybę arba netiesioginį – per įvairias priklausomybes“, – kalbėjo A. Valkauskas.

Apsėstasis paaiškėja kunigo maldoje

Išoriškai apsėsto žmogaus aplinkiniai nepastebi, dažnai jis ir pats to nejaučia. Būna ir intelektualinių apsėdimų. Šėtono apsėsti Stalinas ir Hitleris milijonams žmonių sugadino gyvenimus.

„Piktoji dvasia niekur nedingsta: pražudžiusi vieną asmenį, ji keliauja toliau. Būna įdomu stebėti šeimos genealoginį medį: jei kas nusižudė vienoje kartoje, bando žudytis ir antroje, trečioje. Suformavusi negatyvų elgesį, piktoji dvasia ruošia sau dirvą kitame asmenyje“, – kalbėjo A. Valkauskas.

Kunigas atviravo, jog pagalbos į jį kreipiasi ir tikrai apsėsti asmenys, bet nemažai ir – turinčių tik psichologinių problemų. Šiems lengviau įsivaizduoti esant apsėstiems, negu pripažinti savo psichinę ligą. Į isteriją linkę žmonės irgi lengvai prisitaiko sau šią „diagnozę“.

Kai kuriuos žmones pas A.Valkauską atsiunčia psichologai ar bendrosios praktikos gydytojai, ypač gausiai – sunkias dvasines traumas patyrusių vaikų iš socializacijos centrų.

Tik maldos metu, uždėjus ranką, galima nuspręsti, ar žmogus yra apsėstas. Apsėstajam prasi-deda reiškiniai, kurie nėra įprasto neurotinio pobūdžio.

Toks žmogus nebesuvaldo savęs: nevalingai judina rankas, kojas, pilvą, varto akis, jam prasideda drebulys, traukuliai, pykinimas. Rečiau pasitaiko, kai žmogų pakelia nuo žemės ar jis prakalba įvairiomis kalbomis. Sykį nepastojusi moteris pradėjo gimdyti, – apie apsėstųjų atpažinimą pasakojo kunigas egzorcistas.

Meldžiasi visas dangus

A. Valkauskas tvirtino, jog ir Lietuvoje yra buvę panašių atvejų, koks buvo parodytas filme „Egzorcistas“, sukurtame pagal tikrus faktus. Tačiau filme buvo parodytas sutrumpintas egzorco seansas: esant sudėtingam atvejui, kol galutinai išvaromas velnias, užtrunkama 2-3 metus. Už kitus meldžiamasi net 10 – 20 metų. Guodžia tik tai, jog matosi, kaip po kiekvieno karto žmogaus būsena gerėja, sakė jis. Įvyksta tikėjimo aktas, per kurį Dievas žmogų palaimina.

„Labai svarbu, kad egzorcas būtų atliekamas Bažnyčios vardu: tada už apsėstąjį meldžiasi ne vien kunigas, bet ir visi dangaus šventieji. Pats esu tai patyręs: sykį, prašant užtarimo archangelą Mykolą, apsėstoji moteriškė ėmė cypti, kad jo nereikia, ir staiga palindo po stalu“, – teigė A. Valkauskas.

Egzorcą gali atlikti bet kuris kunigas, – tai nėra išskirtinė tarnystė bažnyčios pasiuntinybėje. Atvirkščiai – apaštališkoji veikla yra pirmoje vietoje, o egzorcizmas netgi – paskutinėje. Kunigus atlikti egzorcus paskiria vyskupas.

„Apmaudu, tvirtino egzorcistas, kad dažnai nė patys kunigai nesuvokia šios kunigiškos tarnystės svarbos ir galios. Jiems svarbiau gilintis į verslą, kultūrą. Tačiau tikroji kunigo tarnystė – laiminti žmones, melstis už juos, nes maldos galia yra milžiniška“, – atviravo A. Valkauskas.

Tikrasis kelias – sveikas tikėjimas

„Mūsų žmonės emociškai yra labai sužeisti. Tenka susidurti su tokiomis istorijomis, kad pagalvoju – kaip tie žmonės išvis gyvi, jei geba pakelti tokius sunkius vidinius akmenis. Kodėl žmonės taip nemyli vienas kito, svarstau. Tik iš nemeilės sutrinka santykiai su žmonėmis, Dievu ir pačiu savimi“, – samprotavo kunigas.

Jis įžvelgia giluminę netikėjimo problemą, vedančią prie žmonių susvetimėjimo. Visur įžvelgiama nauda – jei neduoda kažko apčiuopiamo, nieko ir nebesitikima iš šalia esančio žmogaus, kaimyno, pažįstamo.

Pavojus slypi ir Rytų religijų išpažinime – žmogus sueina į kontaktą su neaiškiomis jėgomis. „Rytų kraštų žmonės nuoširdžiai tiki ir ieško, Dievas juos saugo. O jeigu krikštytas žmogus pradeda ieškoti kitų dievų, jis meluoja pats sau ir padaro vieną sunkiausių nuodėmių – pasireiškia jo puikybė, kad esu gudresnis, protingesnis už kitus“, – sakė pašnekovas.

Įvairias po Nepriklausomybės paskelbimo atsiradusias bažnyčias – Tikėjimo žodžio, Naująją apaštalų ir kitas – kunigas vertina nevienareikšmiškai: „Po sovietų okupacijos žmonės ieškojo gyvo tikėjimo. Katalikų bažnyčia nespėjo augti, ir nišą surado kiti judėjimai. Kai kas atrado, o kai kas sugrįžo į katalikų tikėjimą. Tačiau dėl mokymų reikia būti labai atsargiems: būna, kad žmonėmis manipuliuojama. Lyderiai renka aukas ir sėkmingai iš to lobsta. Tikėjimo struktūromis labai naudojasi ir užsienio žvalgybos, po religijos priedanga įsirengdamos savo rezidencijas. Nieko naujo – KGB irgi verbuodavo kunigus“.

A. Valkauskas tvirtino, jog pats geriausias būdas išvengti apsėdimo yra sveikas tikėjimas. Nuo kiekvieno tikro krikščionio velnias bėga. Viskas labai paprasta: laikytis 10 Dievo įsakymų. Nedaryti sunkių nuodėmių, o lengvų – stengtis išvengti.

Malda yra pagrindinis vaistas, o egzorcizmas reikalingas tik kraštutiniu atveju, jeigu žmogus yra prakeiktas ar apsėstas per nežinojimą įsivėlus į burtus.

Scroll to Top
Skip to content