Ar tapsime šėtono garbintojais, valgydami saldainius su kaukolėmis

Ieva Urbonaitė, DELFI.lt
2010 m. sausio 21 d. 00:10

Parduotuvėse pilna vaikiškų drabužėlių su mirties simbolika: kaukolytėmis, kaulais. Populiarumo nepraranda aksesuarai su kryžiaus interpretacijomis, velnio ženklu, satanistinio turinio muzika. Lietuvos egzorcistų asociacijos prezidento Arnoldo Valkausko nuomone, tai ne smulkmena, o agresyvi mirties kulto propaganda. Tačiau subkultūromis besidomintis grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Svaras padėties nedramatizuoja – tiesiog siūlo liautis klijavus etiketes.

„Kokia prasmė vaiką auti batais, ant kurių pado išpaišyti velniukai? Tų, kurie tokius daiktus gamina, potekstė – labai gili: kiekvieną vaiko žingsnį lydi velnio atspaudas. Tačiau kodėl žmogus nuo mažų dienų turi matyti kaukoles, mirtį, pratintis prie buitinio satanizmo?“ – klausė kunigas A. Valkauskas.

Dvasininkas yra matęs net kaukolinių saldainių. „Atrodo, kas čia tokio – žmogus valgo žmogaus kaukoles. Nesusimąstome, tačiau kokios ateityje bus pasekmės, galima tik numanyti, nes mirtis yra paslaptis, o lengvabūdiškai naudodami jos simboliką tarytum iš tos paslapties pasišaipome“, – atkreipė dėmesį Ruklos įgulos kapelionas.

Penkerius metus piktųjų dvasių apsėstus žmones „gydantis“ dvasininkas neabejoja, kad satanistiniai tekstai taip pat veikia žmones. Jei nesuprantame jų esmės, „pasąmonę pasiekia lytinius judesius imituojantis sunkiosios muzikos ritmas“.

„Per koncertus didinamo garso tikslas – blokuoti gynybas ir sukelti narkotizuojantį poveikį, dėl to žmogui vis norisi ir norisi klausytis tos pačios muzikos. Pasąmonę veikia ir šviesos, įvaizdžiai. Sukurta ištisa industrija, kaip paveikti žmogų per klausą, regą, psichiką, pasąmonę“, – sakė A. Valkauskas.

Svaras gina neformalus

Grupės „G&G Sindikatas“ lyderio Gabrieliaus Liaudansko (Svaro) manymu, metalo muzikos negalima tapatinti su satanizmu kaip religija.

„Metalo muzikoje dažniausiai kalbama apie šviesos ir tamsos, gėrio ir blogio kovą. Tačiau grynojo satanizmo – velnio garbinimo kaip ir nėra. Netgi tos grupės, kurios deklaruoja šėtoniškus požiūrius, realybėje neužsiima satanizmu, bent jau man apie tai neteko skaityti“, – DELFI sakė Svaras.

Jaunimo subkultūrų stereotipus žiniasklaidoje tyrinėjantis hiphoperis atkreipė dėmesį, kad neformalams dažnai klijuojami nebūti dalykai.

„Lietuvoje gyvas stereotipas, kad periodiškai nusiaubiamus kapus išniekina metalistai ar satanistai, tačiau po kažkiek laiko paaiškėja, kad tai padarė kokios nors dvi keturiolikmetės mergaitės iš padorių šeimų. Aš, pavyzdžiui, nežinau nė vieno atvejo, kad tai būtų padarę metalistai ar gotai. Pastarieji kaip tik gerbia kapines“, – sakė G. Liaudanskas.

Svaro nuomone, metalistai Lietuvoje labiausiai kenčia nuo stereotipų, nes išsiskiria ilgais plaukais, juodais drabužiais, agresyvia muzika. „Žmonės galvoja, kad jie pikti vyrukai ir merginos, kurie sėja velnio sėklą. Ir jei tu juodai rengiesi ir groji sunkią muziką, vadinti ją Dievo muzika tarsi nebegali“, – sakė DELFI pašnekovas.

Metalistai gąsdino pradinukus

Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys pasakojo, kaip viena socialinė pedagogė tobulai išsprendė mokyklos metalistų, kurių bijojo pradinukai, problemą. Dviems mokiniams buvo svarbu per pertrauką atlikti savo ritualą – rėkiant specifinį metalistų garsą, koridoriuje papurtyti ilgaplaukes galvas. Pradinukus tas vaizdas ir kriokimas gąsdindavo, tad mokytoja paaugliams duodavo raktą nuo aktų salės, kad jie ten išsišėltų ir nešiurpintų mažiukų.

Svaro teigimu, ne tokie baisūs ir satanistiniais vadinami ženklai. „Vienas iš didžiausių Lietuvoje siaubą keliančių įvaizdžių – apverstas kryžius tėra Šv. Petro kryžius, kuris visada buvo krikščioniškas simbolis ir niekada nesisiejo su tamsos jėgomis. Tiesa, jeigu ant jo žemyn galva uždėtume nukryžiuotąjį, jis jau būtų satanizmo ženklas, paniekinantis ir išjuokiantis krikščionių tikėjimą“, – aiškino mokytojams paskaitas apie subkultūras skaitantis grupės „G&G Sindikatas” lyderis.

Pentagramą, kuri, pagal mitologiją, sulaiko šėtoną pragare ir jis negali išeiti į šį pasaulį, žmonės taip pat traktuoja, kaip šėtono ženklą, tačiau, Svaro teigimu, jis juo tampa tik tuo atveju, kai nukreipta žemyn ir su ožio galva, kuri simbolizuoja velnią.

Vis dėlto, neformalių judėjimų tyrinėtojai pripažįsta, kad atvirai satanistinių pažiūrų metalo muzikantai patys yra davę peno žiniasklaidai.

Stanizmo įtakoje JAV būta metalistų nusižudymų, bandymų valgyti nusižudžiusiųjų smegenis ir kitų perversijų. Šiemet iš kalėjimo turėtų išeiti už žmogžudystę ir medinių bažnyčių padegimus nuteistas norvegų metalistas. Lietuvoje, atrodo, tokių radikalumų išvengta.

Ieško savęs

Populiarėjantys satanistinio pobūdžio el.pašto adresai, kunigo A. Valkausko nuomone, nebūtinai reiškia konkretaus asmens polinkį į satanizmą: „Toks adresas gali rodyti, kad žmogus tiesiog pasiklydęs gyvenime ir neranda savo vietos. Nebūtinai jis tikras satanistas, tačiau bet kokiu atveju, tokie dalykai nėra teigiami“.

Paklaustas, ar pavojinga bendrauti su satanistais save vadinančiais draugais, egzorcistas sakė, jog tai priklauso nuo to, kiek jie užkrečia savo pavyzdžiu ir kiek mes patys esame savimi.

„Bet kokiu atveju, draugystė turi įtakos ir draugus reikia rinktis. Kita vertus, dažnai jaunimas daug ką daro iš sužeistumo, savo identiteto nesuvokimo, jo ieškojimo. Jeigu apsirengęs kaip gotas ar satanistas, nereikia daryti skubotų išvadų. Gal vyksta sunkus ieškojimas ir žmogui reikia pagalbos, draugystės. Tokios draugystės, kuri iš tiesų padėtų surasti save“, – kalbėjo Ruklos Šventosios Dvasios parapijos klebonas.

Kovoja už tikėjimo grynumą

Į klausimą, ar tiesa, kad kryžius atbaido piktąsias jėgas ir jo užtenka, norint apsisaugoti nuo piktų žmonių ar dvasių, A. Valkauskas atsakė teigiamai: „Kryžius saugo, tačiau vien jo nepakanka“.

„Svarbesnis tikėjimas, nes tada žinai, ką tas kryžius reiškia. Antra – tai pašventintas daiktas, ant kurios yra Dievo dvasia. Kiek tenka patirti per egzorcizmą, velnias tokių daiktų vengia. Tačiau svarbesnis asmeninis tikėjimas, o ne pašventintų daiktų turėjimas“, – atkreipė dėmesį dvasininkas.

Paklaustas, ar yra pavojingų ir nepavojingų burtų ir kaip atskirti, kur žaidimas, o kur rimti dalykai, gresiantys apsėdimu, egzorcistas pabrėžė, jog atmestini absoliučiai visi burtai.

Metų sandūroje plūstančias pranašystes kunigas siejo su pagonybės laikais.

„Atsiminkime, kad daugelis krikščionybės švenčių įvesta tam, kad išstumtų pagonišką kultūrą. Tačiau pagonybės reliktai prasiskverbia. Savo įtaką turi ir saulėgrąžos laikas, kuris pagonybėje buvo labai svarbus. Mums dabar tai nieko nereiškia, o ankstesnėms kultūroms turėjo didžiulę prasmę“, – sakė dvasininkas.

Kelionė į burtų pasaulį

Cituodamas posakį apie tai, kad Bažnyčios ir liaudies tikėjimas labai stipriai skiriasi, A. Valkauskas pabrėžė, kad iš tiesų taip ir yra, todėl Bažnyčia ir kovoja už tikėjimo grynumą.

„Aišku, ne visi stengiasi pažinti Kristaus mokslą, net ir kunigai, tad nieko nuostabaus, kad į tikėjimą prilenda įvairių prietarų, prisišlieja burtų, nors iš jų – nieko gero“, – sakė egzorcistas.

Klausiantiems, kas blogo, pvz., per Kūčias iš po staltiesės ištraukti šiaudą, DELFI pašnekovas minėjo, kad šis, atrodo, paprastas ir nekaltas žaidimas, norint sužinoti, kas laukia ateinančiais metais, taip pat yra burtų dalis, nes klausi ne Dievo, nors yra įsakymas „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną“.

„Nuo to ir prasideda kelionė į burtų pasaulį. Paskui galvoji, kas čia tokio, kad kortas išdėliosi, pas būrėją nueisi. Į tai reikėtų žiūrėti griežtai: bet koks burtas ir bet koks prietaras – atmestinas“, – sakė A.Valkauskas.

Kipšo tikslas – pakirsti žmogaus valią

Kunigas pabrėžė, kad nelabasis veikia per protą, jausmus, pakišdamas įvairias idėjas.

„Velnio objektas – laisva valia, laisvas apsisprendimas, nes be jo nėra nei nuodėmės, nei atsigręžimo į Dievą. Tikėjimo aktas – tai valios aktas. Gali daug žinoti, bet tikėjimui reikia apsisprendimo“, – aiškino A. Valkauskas.

Pasak kunigo, pasaulyje nėra kitų būtybių, kurios turėtų pažinumą ir laisvą valią, nes gyvūnai, kad ir kokie būtų, veikia savo instinktų ribose.

„Angelas irgi: jeigu yra nupuolęs, veikia prieš Dievą, o jei ne – už Dievą ir nėra jokių interpretacijų. Tuo tarpu žmogus gali rinktis, tad piktosios dvasios tikslas – iš jo pasityčioti, sužlugdyti, nes esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą“, – sakė dvasininkas.

Anot jo, velnio gundymas labai įdomus ir savotiškas: „Jis stengiasi, kad mes patys savo rankomis viską sugriautume. Kartojasi vis panaši schema: gundymas, savęs naikinimas, žlunga šeima ir pagaliau savižudybė. Galimi vis kiti variantai, tačiau scenarijus – panašus: priklausomybė, nerimas, neviltis, savęs niekinimas“.

Scroll to Top
Skip to content