Virgulės ir švytuoklė

Virgulės ir švytuoklė

Galbūt jau Antikos laikais, o jau užtikrintai vėlyvaisiais Viduramžiais žmonės mėgino lazdyno šakelėmis arba kitu panašiu įrankiu atrasti žemėje paslėptus lobius. Paslaptingasis virgulės nuokrypis turėtų parodyti „norimą daiktą“ (išvertus iš vokiečių kalbos virgulė reiškia „norų lazdelė“). Jau tais laikais buvo skeptikų, kurie laikėsi požiūrio, kad tokiu būdu nedaug ką galima laimėti. Paracelsas šią praktiką pavadino „abejotinu menu“.

Nuo 19 a. virgulių naudojimas buvo pristatytas prietarų knygose. Nepaisant to, iki šiol egzistuoja daug šio „meno“ pasekėjų. Šiandien jie taip pat vadinami „radioestezininkais“, virgulininkais.

Kokia gi tai praktika, ir kodėl tai rūpi dvasininkams?

Ko ieško virgulininkai ir dirbantys su švytuokle?

  • Vėlyvaisiais Viduramžiais buvo ieškoma rūda ir vanduo.
  • Šiandien virgulininkai ieško vandens, arba „vandens gyslų“.
  • Prieš maždaug 70 metų virgulininkai pradėjo ieškoti „žemės spinduliuotę“, taip vadinamas „geopatogenines zonas“, „trukdančias zonas“, taip pat „spinduliuočių tinklus“.
  • Dėl ezoterikos mados bangos nuo 70-ųjų metų išplito paprotys ieškoti „jėgos vietų“.
  • Alternatyviosios medicinos terapeutai naudoja švytuoklę (kartais ir virgules) tam, kad diagnozuotų ligas arba rastų tinkamus vaistus.
  • Kai kurie švytuoklę arba virgules naudoja tam, kad galėtų prieiti prie bet kokio pobūdžio slaptos informacijos.

Švytuoklės pavadinimas vokiečių kalboje kilęs nuo žodžio „norėti“. Ji parodo, ką švytuoklės naudotojas pasąmoningai nori.

Vandens gyslos, trikdžių zonos ir kita – ar tai egzistuoja?

Geologai sako: „Ne!“. Kalbama tiktai apie tokius dalykus, kurie iš tiesų nėra patvirtinti. Nes:

  • vanduo neteka požeminiais upeliais („gyslomis“), tačiau pasiskirstęs horizontaliai sunkiasi į žemę.
  • Pamatuoti ir patikrinti trikdžių zonas ir žemės spinduliuotę, kaip tai supranta radioestezininkai, neįmanoma jokiais objektyviais metodais. Visa tai pajaučiama tiktai „subjektyviai“.
  • Radioestezininkai, kurie nepriklausomai vienas nuo kito tikrina vieną vietą, retai pateikia tuos pačius rezultatus.
  • Visos žinomos ir pamatuojamos fizinės jėgos veikia kitaip ir paklūsta kitiems dėsniams, o ne tiems dėsniams, apie kuriuos tikina radioestezininkai.
  • Iki šiol nė vienas mokslinis kontroliuojamas eksperimentas neįrodė radioestezininkų gebėjimų.
  • Tad mokslininkai radioesteziją laiko prietaru, okultizmu, arba pseudomokslu, ir aiškina tai vien pačių virgulininkų ir švytuoklės naudotojų saviapgaule.

Geologai sako – nėra jokių „vandens gyslų“ ir „geopatogeninių trikdžių zonų“.

Kai kurie švytuoklę naudojantys žmonės mano, kad pakanka vien žemėlapio, kad būtų galima rasti vandenį su švytuokle.

Tuomet kodėl virgulės ir švytuoklė parodo nuokrypius – ir kodėl radioestezininkai vis atranda vandenį? Kodėl kai kurie žmonės miega geriau po to, kai švytuokle dirbantis žmogus patarė patraukti lovą į kitą vietą?

  • Virgulių nuokrypius ir švytuoklės judėjimą sukelia nesąmoningai atliekami smulkūs raumenų judesiai.
  • Virgulininko pasąmonė sukelia nuokrypius, kurie virsta stipriais virgulės nuokrypiais arba lemia švytuoklės sukimosi kryptį.
  • Nuokrypis atsiranda toks, kokio „nori“ pasąmonė.
  • Kadangi trikdžių zonų neįmanoma pamatuoti jokiais objektyviais matavimo metodais, mokslas prieina išvadą, kad jos egzistuoja tiktai galvose tų, kurie tuo tiki.
  • Kadangi vanduo į žemę susigeria tolygiai (Vidurio Europoje tikimybė aptikti vandenį gręžiniams siekia 60 – 95 proc.), kiekvienas virgulininkas randa vandenį. Kai kurie virgulininkai nesąmoningai orientuojasi pagal augmeniją, kuri leidžia numatyti, kad vanduo nėra giliai. Žinovui nereikia jokių virgulių.
  • Esant ligai, negalavimams arba kitoms problemoms pakviesti radioestezininkai vis „atranda“ po lova trikdžių zonas. Pozityvūs efektai šiuo atveju yra placebo efekto pasekmė.

Vanduo neteka požeminėmis gyslomis, tačiau smelkiasi į žemę pasiskirstęs horizontaliai.

Ar švytuoklių ir virgulių naudojimas gali kelti problemas?

Vėžį sukelianti žemės spinduliuotė yra spekuliatyvus barono fon Polio (von Pohl) atradimas 20 amžiaus 30-aisiais.

  • Kadangi švytuoklės judėjimas sukeliamas pasąmonės, tai susidaro uždaras ratas, kai tokiu būdu norima pasiekti slaptą žinojimą.
  • Kadangi švytuoklės ir virgulių naudojimas sukelia tikėjimą trikdžių zonų egzistavimu, tai gali privesti prie asmenų baimių ir nelaisvumo.
  • Nurodymas, kad „trikdžių zonos“ sukėlė esamas ligas, negalavimus, ar kitokio pobūdžio problemas, trukdo ieškoti tikrųjų priežasčių ir pašalinti problemas.
  • Sukčiai siūlo nereikalingus „neutralizatorius“ apsisaugoti nuo žemės spinduliuotės, o jie dažnai brangiai kainuoja.
  • Švytuokle arba virgulėmis nustatytos diagnozės nėra rimtos ir griežtai atmetamos. Šiuo atveju pacientams gresia neteisinga diagnozė ir neteisingas gydymas.
  • Švytuoklės naudojimas sprendimams priimti veda prie priklausomybės ir atsakomybės už save praradimo.

Žemės spinduliuotės baiminimasis ir mirties baimė

Priešindustriniais laikais tautiniai prietarai paaiškindavo neaiškius nelaimingus atsitikimus, ligas ir nesėkmes demonų ir raganų įtaka, o šiais laikais (atitinkamai pagal modernius kultūrinius pavyzdžius) atsakomybė perkeliama „spinduliuotei“. Amuletai, talismanai ir „spinduliuotės neutralizatoriai“ yra senosios „mirties baimės“ išraiška, kuri gyvena tuose žmonėse, kurie netiki Išgelbėtoju Jėzumi Kristumi.

Kodėl dvasininkai nepritaria švytuoklių ir virgulių naudojimui?

  • Nemažai radioestezininkų yra linkę savo veiklos metu nesilaikyti teoriškai gamtoje įmanomų dalykų. Švytuoklės naudojimas virš žemėlapio, ženklų „dermė“ su virgule tam, kad būtų galima prieiti prie įvairios informacijos, taip vadinamoji „proto švytuoklė“ (vok.Mentales Pendeln) nėra forma žinioms gauti gamtoje įmanomu būdu.
  • Švytuoklės ir virgulių naudojimas užklausiant apie paslėptus daiktus, kurie mūsų supratimu nepasiekiami, laikomas „ateities spėjimo“ praktika, tai yra, pranašavimo praktiką. O ši praktika priskaičiuojama prie taip vadinamųjų „X nuodėmių“ formų (palyginimui Pakartotas įstatymas 18, 9-11).
  • Neretai užsiėmimas su švytuokle arba virgulėmis yra įžanga, atveriamos durys į kitų formų okultines ir prietarų praktikas.
Scroll to Top
Skip to content