BM Slide Login

Paieška svetainėje

Tikslas Nr. 1 – patikti Jam

Šio sekmadienio Evangelijoje iš pirmo žvilgsnio ne iš karto pastebime, kad kanaanietė, maldaudama Jėzų, kad Jis išgydytų jos dukrą (Mt 15, 22), visa esybe patinka Viešpačiui, nes vykdo Jo iš anksto numatytą planą. Truputį jai priekaištaudamas Jėzus išbando jos tikėjimą, kuris, užuot prigesęs, prasiveržia nesustabdomu ryžtu siekti tikslo, užvaldžiusio jos širdį. Gavusi tai, ko meldė Dievą, ji visą gyvenimą bus dėkinga savo Geradariui ir, puoselėdama maldos bendrystę su Juo, įsišaknys įsitikinime, kad nuolatinės pastangos patikti Jėzui ne tik netrukdo kasdieniškai veiklai, bet viską sukilninanti malonė pašventina įvairias žmogaus gyvenimo sritis. 

Kai kartą Jėzų - didįjį gyvenimo piligrimą – kažkas paklausė: „Ar daug bus išgelbėtųjų (žr. Lk 13, 23), kurie pasieks savo aukščiausią egzistencijos tikslą?“, išgirdo Jo atsakymą: „Eikite tik pro ankštus vartus. Daug bus tokių, kurie eis, bet neįstengs“ (žr. Lk 13, 24). Išganytojas nori aiškiai pasakyti, kad galutinio išganymo dovana yra verta visų kiekvieno žmogaus gyvenimo pastangų.

Jis nesakė, kad tie, kurie kartą pabandė įeiti į jiems skirtą laimės šventę ir dėl savo išbujojusio egocentrizmo užstrigo ankštų vartų staktose, jau pasirašė sau neatšaukiamą mirties nuosprendį - prarado paskutinį šansą būti dieviškos malonės atnaujinti... Anaiptol. Viešpats kantriai laukia visų paklydėlių atsivertimo, nors, tiesą sakant, Jo širdį raižo skausmas, kai Jis prisimena tuos užkietėjusius piktadarius, kurie, piktybiškai naudodamiesi neįkainuojama laisvės dovana, su didžiausiu puikybės trenksmu užveria duris, pro kurias žengus, dar buvo įmanoma priimti tai, kas individo vidaus tamsą amžinai perkeičia į nemarumo kupiną šviesą.

Šiek tiek nustebino rašytojo Robino Sharmos knygoje „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“ perskaityti žodžiai, savaip kviečiantys eiti pro savidrausmės vartus. Herojus Džulianas savo draugui taip patarė: „Nustok kelti ragelį kaskart, suskambus telefonui, neeikvok laiko skaitydamas šlamštą, patenkantį į pašto dėžutę. Nevalgyk restoranuose triskart per savaitę, mesk golfo klubą ir praleisk daugiau laiko su vaikais. Vieną dieną per savaitę pagyvenk be laikrodžio. Kas kelios dienos stebėk, kaip teka saulė. Parduok savo mobilųjį telefoną ir išmesk pranešimų gaviklį. Ar tęsti toliau?“ Be abejo, tiek Džuliano pašnekovui, tiek ir mums iškart kilo natūralus noras prieštarauti dėl visiško mobilaus telefono atsisakymo... Bet tolimesniame tekste Džulianas niekam nenurodinėja, kaip kas turi elgtis, jis tik apskritai prašo: „Išbandyk pratimus ir pasirink sau tinkamiausius“.

Ko siekia Džulianas, skatindamas skaitytojus ieškoti atsakymų į būties klausimus ir keisti gyvenseną? Jis nori perdėm vartotojiškos visuomenės asmenims įkvėpti mintį, kad, pasitelkiant įvairius saviugdos metodus, yra įmanoma siekti  tvarkingo gyvenimo būdo, vedančio į harmoningą santykį su savimi, aplinkiniais, gamta...  Šioje knygoje yra ir daugiau tiesos perliukų ir link krikščioniško mokslo kreipiančių minčių, kurios liudija, kad pagrindinis knygos veikėjas yra nesiliaujančių ieškojimų kelyje, kuriuo einant anksčiau ar vėliau atrandamas tikrasis žmogaus egzistencijos lobis – Kristus yra vienintelis, kuris paskutiniuosius gali padaryti pirmaisiais (plg. Lk 13, 30).

Kol asmuo esti dar tik pakeliui į Tiesą ir gyvenimo pilnatvę (žr. Jn 14, 6), tol jis stokoja asmeninio santykio su pačiu Dievo Sūnumi ir, užuot su Juo rinkęs, barsto ir  nesuvokia, kad žmogus tik tada yra labiausiai išmintingas, kai, Šventajai Dvasiai veikiant,  laiko didžiausia sau  garbe patikti Kristui (plg. 2 Kor 5, 9).

Taigi ankšti Evangelijos vartai, arba tikroji krikščioniškos savidrausmės prasmė, – kasdien savo mintis ir širdį mokytis kreipti link Dievo, kad pasirodytume esą tinkami Jam darbininkai, be nutylėjimų bei iškraipymų visu gyvenimu skelbiantys tiesos žodį (žr. 2 Tim 2, 15). Bet kad tramdydami savo kūną ir darydami jį klusnų, nepasidarytume atmestini (plg. 1 Kor 9, 27), mūsų gyvybiškai svarbus tikslas – Jam patikti - tebūna kaskart atnaujinamas.

Rašytojas Oswaldas Chambersas apie tai rašė: „Metai po metų turime laikytis to paties svarbiausio tikslo – ne laimėti sielas, įkurti naujas parapijas ar padėti žmonėms praregėti, bet siekti vien Jam patikti. Į nesėkmę veda ne dvasinės patirties stoka, bet nepakankamos pastangos išlaikyti savo žvilgsnį, nukreiptą į teisingą tikslą. Bent kartą per savaitę peržvelk savo gyvenimą Dievo akivaizdoje, kad įsitikintum, ar jis atitinka Jo nustatytą standartą. Apaštalas Paulius buvo tarsi muzikantas, kuriam nerūpi klausytojų aplodismentai, jei tik akies krašteliu mato pritariantį Dirigento žvilgsnį“.

Viešpatie, kaip uždegei kanaanietės širdį veiksmingo tikėjimo ugnimi, taip uždek mus uolumu kasdien maldoje tirti savo sąžinę, kad supratę, jog rūpesčiai, daiktai ar malonumai mūsų dėmesį pernelyg atitraukė nuo Tavęs, galėtume vėl atgailauti, grįžtume pas Tave ir atgautume ramybę... Su vienu teologu klauskime: „Ar svarbiausias mano gyvenimo tikslas yra Jam patikti ir būti Jo priimtam, ar kažkas menkesnio, kad ir kaip didingai tai atrodytų?“

Kun. Vytenis Vaškelis