Gabrielius E. Klimenka

 

Jau daugiau kaip dešimt metų visuomenėje galima girdėti terminą „indigo vaikai“. Vis dažniau tenka sutikti žmonių, kurie teigia, jog jų vaikai (ar net jie patys) yra indigo. Toks teiginys dažnai sakomas su pasididžiavimu. Šiuo klausimu vis dažniau pasisakoma spaudoje, apie tai rašomos knygos, diskutuoja psichologai, ezoterikai ir eiliniai žmonės. Dažnai apie indigo vaikus kalba ir gyvai tikintys krikščionys. Jie irgi neretai palaiko indigo vaikų idėją, perdėm nesigilindami, kokią informaciją neša tikėjimas šiuo fenomenu, nekalbant apie tai, ar apskritai tokie vaikai egzistuoja. Tačiau indigo vaikų klausimas nėra toks paprastas ir turėtų priversti sunerimti krikščionį, kuris tiki, jog jis pats ar jo vaikas yra indigo.

 

Indigo vaikai – kas jie?

Indigo vaikais daugelis vadina tiesiog protingus ir aktyvius vaikus, tačiau tai toli gražu nėra tikslus apibūdinimas. Jis neatspindi tikrosios indigo vaikų idėjos, fenomeno prasmės bei skelbiamos ideologijos. Indigo vaikų sąvoka itin plati, apimanti įvairius vaiko psichologijos ir kitus aspektus. Ši sąvoka išreiškia filosofiją ir pasaulėžiūrą, susijusią ne vien su psichologija bei pedagogika, bet ir su tam tikros formos dvasingumu.

Kalbant apie indigo vaikus paprastai teigiama, jog jie pasižymi išskirtine elgsena, ypatingu charakteriu ir kitomis neeilinėmis savybėmis, nebūdingoms paprastam vaikui. Teigiama, jog indigo vaikai nuo kitų savo amžiaus vaikų skiriasi tuo, jog yra itin talentingi, jautrūs, jausmingi, gabūs įvairiems dalykams; taip pat dažnai minima, jog jie turi antgamtinių galių. Manoma, jog jų branda gerokai pranoksta biologinį amžių, jie yra išmintingesni už savo bendraamžius. Tikinčiųjų šiuo fenomenu nuomone, jie yra savotiški genijai su stipria savimone. Indigo vaikų teorija teigia, jog jie jaučia misiją gerinti pasaulį, tad dažnai maištauja prieš esamą sistemą. Be to, jie turi stiprų laisvės pojūtį, kuris leidžia jiems pasaulį daryti geresniu. Šie vaikai laikomi itin dvasingais, tad nenuostabu, jog kiekvienam tėvui malonu turėti tokį „auksinį vaiką“. Dar vienas išskirtinis šių vaikų bruožas, indigo vaikų šalininkų nuomone, yra tas, jog indigo vaikai nepasiduoda grasinimams. Jie į grasinimus paprasčiausiai nereaguoja, todėl teigiama, esą bausti tokį vaiką beprasmiška. Jie yra itin savarankiški. Mokykloje indigo vaikai dažnai mokosi prastai, nes nemato tikslo dėtis į galvą dalykų, kurių jiems gyvenime neprireiks. Pastebima, jog tokie vaikai gana dažnai turi vienokių ar kitokių psichologinių problemų, tačiau teigiama, jog tai vyksta būtent dėl to, jog jie, būdami itin jautrūs, nesugeba prisitaikyti prie visuomenės, ir ypač prie esamos švietimo sistemos bei tėvų, kurie jų nesupranta, auklėjimo. Indigo vaikai yra labai meniški, jiems grožis daug svarbiau nei moralė. Kam reikalinga ta moralė, kai jie tokie dvasingi ir dieviški?

Indigo vaikai suvokiami kaip nuo mažens turintys tam tikrą paslaptingą žinojimą, paprastai vadinamą stipria intuicija, tačiau kalbant apie indigo vaikus siejamą su ezoteriniu ar parapsichologiniu pažinimu. Tad ne paslaptis, jog indigo vaikai visų pirma susiję su Naujojo amžiaus idėjomis apie artėjančią naują, daug dvasingesnę žmonijos vystymosi erą. Teigiama, jog į pasaulį ateina vis daugiau ir daugiau naujosios indigo rasės vaikų. Indigo vaikų teorijos šalininkai pateikia gana įdomią statistiką: jų manymu, dabar iki 10 metų indigo vaikų yra apie 70 %, o 10–25 metų grupėje – apie 40 % indigo. Tai gana įdomu, nes teorijos šalininkai teigia, jog indigo vaikų fenomenas pradėjo plisti maždaug 9-ajame praeito šimtmečio dešimtmetyje, taigi maždaug prieš penkiolika–dvidešimt metų, tačiau apibūdinant šiandieninę situaciją, neretai teigiama, neva kas antras žmogus yra indigo.

 

Indigo vaiko atpažinimo spąstai

Ką daryti, jei mama įtaria, jog jos vaikas kitoks? Populiarioji žiniasklaida ir kita literatūra, neretai pretenduojanti būti psichologine, siūlo atlikti paprastus testus, kurie neva padėsią tėvams atsakyti į klausimą: kodėl jų vaikas toks keistas? Štai vienas tokių testų, gana gerai atspindintis visumą:

Ar Jūsų vaikas Indigo?

•          Ar Jūsų vaikas atėjo į šį pasaulį, atsinešdamas karališkumo jausmą (ir taip besielgdamas)?

•          Ar Jūsų vaikui būdingas jausmas, kad jis nusipelnė būti čia?

•          Ar Jūsų vaikas pasižymi aukšta saviverte?

•          Ar Jūsų vaikui kyla sunkumų susidūrus su disciplina ar valdžia?

•          Ar Jūsų vaikas atsisako padaryti tam tikrus nurodytus dalykus?

•          Ar laukimas eilėje yra per sunkus Jūsų vaikui?

•          Ar rituališkos sistemos, nepasižyminčios kūrybiškumu, Jūsų vaikui sukelia frustracijos jausmą?

•          Ar Jūsų vaikas atranda geresnių būdų, kaip ką nors atlikti namuose ar mokykloje?

•          Ar Jūsų vaikas nekonformistiškas?

•          Ar Jūsų vaikas nereaguoja į „kaltės“ discipliną (pvz. „Palauk, kol namo grįš tavo tėvas ir pamatysi, ką tu padarei“)?

•          Ar Jūsų vaikui greitai pabosta paskirtos užduotys?

•          Ar Jūsų vaikui būdingi dėmesio sutrikimo simptomai?

•          Ar Jūsų vaikas ypatingai kūrybingas?

•          Ar Jūsų vaikas pasižymi gera intuicija?

•          Ar Jūsų vaikas jaučia stiprią empatiją kitiems?

•          Ar Jūsų vaikas anksti išvystė abstraktų mąstymą?

•          Ar Jūsų vaikas labai protingas?

•          Ar Jūsų vaikas labai talentingas (arba gabus)?

•          Ar Jūsų vaikas svajotojas?

•          Ar Jūsų vaiko akys atrodo senos, išmintingos ir gilios?

•          Ar Jūsų vaikas dvasingas?

Jei bent į 10 klausimų atsakėte „taip“, Jūsų vaikas tikriausiai Indigo. Jei atsakėte taip į daugiau nei 15 klausimų, Jūsų vaikas iš tiesų gali būti Indigo.[1]

Šitokio pobūdžio testai turėtų padėti nustatyti, ar nepaklusnus vaikas yra šiaip nepaklusnus, ar jis yra ypatingasis indigo vaikas. Didžioji dalis skaitytojų į didžiąją dalį klausimų, žinoma, atsakys teigiamai. Testas sudarytas remiantis Barnumo efektu, dažnai naudojamu astrologijoje; efekto esmė yra ta, kad pateikiama informacija tinka didžiajai daugumai žmonių. Pateikto testo klausimai pakankamai abstraktūs arba dėsningai nukreipti į indigo vaikų fenomeno patvirtinimą. Tenka pastebėti, kad pateiktas testas iš esmės tinka bet kokiam žmogui, yra didžiulė tikimybė teigiamai atsakyti į minimalų reikalaujamą klausimų kiekį, o tai savaime padidina šansus „tapti“ indigo vaiku. Tad toks testas sąmoningai klaidina žmogų ir sukuria iliuziją, jog jis ar jo vaikas iš tiesų yra ypatingas. Taip iškart ir norisi prisiminti George Orwellą, kuris savo nuostabiame kūrinyje 1984-ieji rašė, jog tas, kuris kuria kalbą, valdo ir visuomenę. Šiuo atveju vertėtų sakyti: kas nustatinėja vertinimo kriterijus, tas ir kuria fenomeną.

Dabar pamąstykime, kas nutinka, jei tokį testą užpildo mylinti mama, turinti problemišką nepaklusnų vaiką, su kuriuo nesusišneka ir mokytojai. Kuri mama pasakys, kad jos vaikas nekūrybingas, arba kad jos vaikas nėra protingas, arba kad jis prisitaikėlis? Ko gero, tokių motinų sunkiai berastume. Toks testas verčia mamą, save nesąmoningai apgaunat, savo vaiką iš eilinio neklaužados pakelti į išrinktųjų indigo vaikų statusą. Juk išties daug sunkiau yra pasakyti „aš nemoku auklėti savo vaiko, todėl jis yra neklaužada“, nei su pasididžiavimu ištarti: „mano sūnus – indigo, todėl jo niekas nesupranta“. Tokie testai stipriai paveikia žmonių savivertę. Juk visada daug smagiau pasijusti išrinktuoju ar ypatingu, o ne eiliniu žmogumi, nesusidorojančiu su savo problemomis. Daugelis psichologinių bruožų, priskiriamų indigo vaikams, jau seniai psichiatrų laikomi Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromo simptomais. Psichologijos ir pedagogikos mokslų daktaras A. Savenkovas pastebi, jog tikėjimas indigo vaikais tėvams padeda nusimesti naštą, susijusią su tam tikrais vaiko psichologinio vystymosi etapais bei kylančiomis problemomis.

 

Iš kur kyla vaikų gabumas

Nors indigo vaikų idėjos šalininkai dažnai teigia, jog yra atlikta begalė tyrimų, kurie įrodo indigo vaikų egzistavimą, tačiau tokie tyrimai paprastai būna atlikti pseudomokslininkų, tyrinėjančių auras ir darančių aurų nuotraukas. Kol kas nėra atliktas nė vienas moksliškai vertingas tyrimas. Labiausiai indigo vaikų egzistavimo teorijai nepritaria gydytojai bei pedagogai, jiems ši teorija atrodo visiškai niekuo nepagrįsta.

Psichologams yra keistas gabių vaikų išskyrimas kaip kažkuo ypatingų. Tam tikrų vaikų sugebėjimų ar savybių sureikšminimas dažnai tėra nesugebėjimas atpažinti šiam laikmečiui būdingų technologinio pažinimo skirtumų amžiaus grupėse. Labai dažnai tėvai giriasi, jog jų vaikai gabūs, labai gerai dirba kompiuteriu ar šiaip susigaudo dalykuose, apie kuriuos tėvai nieko neišmano. Kyla klausimas, ar tikrai ir kiek tie vaikai iš tiesų yra gabesni už kitus? Jei anūkas sugeba susikurti profilį www.facebook.com ar www.one.lt tinkluose, jei sugeba kompiuteriu nupiešti ir išsaugoti paveiksliuką, – o močiutei ar mamai kompiuteris yra nelyg riedantis traukinys neandartaliečiui, – tada vaikas atrodo tiesiog stebuklas. Taigi, ar indigo vaikuose tikrai slypi kažkokie ypatingi talentai; o gal tiesiog skiriasi jų ir jų tėvų technologinis pažinimas? Technologiškai mažiau pažengusiesiems žmonėms kito asmens technologinis pranašumas visada atrodys stebuklingas. Antropologas Claude Lévi-Straussas nemažai kalbėjo apie tokį fenomeną, lygindamas dabartinio Vakarų pasaulio ir tautų, kurias mes laikome primityvesnėmis, žmogaus pažinimą bei technologinį raštingumą.

 

Naujojo amžiaus vaikai

Pažvelkime į indigo vaikų fenomeno atsiradimo istoriją – gal tada taps aiškiau, kodėl krikščionis neturėtų pritarti šiai teorijai.

Pirmoji apie indigo vaikus prabilo Nancy Ann Tappe, 1982 metais šia tema parašiusi knygą Understanding Your Life Through Color (Suprask savo gyvenimą per spalvas). Pati Tappe tuo metu buvo gana žinoma kunigė-parapsichologė-pedagogė-advokatė. Savo knygoje skirstydama žmones į tipus ji pasiūlė naują klasifikaciją pagal auros spalvas. Ji pastebėjo, jog pasaulyje atsirado labai daug žmonių, turinčių indigo, arba krištolo, spalvos auras. Šiai auros spalvai ji priskyrė savitas savybes, kaip antai: dvasingumas, maištingumas ir kitas, jau minėtas. Šią temą vystė dar du autoriai Lee Carroll ir Jan Tober knygoje The Indigo Children (Indigo vaikai, 2009). Būtent šie autoriai padarė didžiausią įtaką indigo vaikų idėjos vystymuisi.

Įdomu tai, jog Tappe savo įžvalgas rėmė pseudomoksliniais aurų tyrimais, o Carroll ir Tober teigė, jog šis reiškinys neapsiriboja vien Žemės planeta, tokie dalykai vyksta visoje Visatoje. Taigi čia susiduriame su Naujojo amžiaus ir ezoterikos sritimi.

Kadangi šiuo metu pasaulyje populiarėja visokio pobūdžio ezoteriniai judėjimai, pabandykime apžvelgti, kuo indigo fenomenas siejasi su ezoterika. Tai itin svarbu mums kaip krikščionims, nes tikėjimo ezoterika pavojų jau ne kartą apibrėžė ir Bažnyčios mokymas, ir mūsų gerbiami egzorcistai.

Visa indigo vaikų idėja remiasi Naujojo amžiaus ideologija. Jei indigo vaikų fenomenui priskirsime Naujųjų religinių judėjimų tyrėjo Aleksandro Dvorkino pateiktus kriterijus, pamatysime, jog indigo vaikai iš esmės yra Naujojo amžiaus vaikai: indigo ideologijai būdingas sumišimas su ezoterinėmis praktikomis, pasaulinė tvarka, pasikeisianti artėjant Vandenio erai, polinkis į gnosticizmą bei monizmą, tikėjimas vakarietiškąja reinkarnacijos doktrina, atviras Naujojo amžiaus terminologijos vartojimas, Dievo nuasmeninimas, rėmimasis pseudomoksliniais teiginiais.

Kaip minėta, indigo vaikų dieviškoji misija – suvienyti pasaulį ir padaryti jį geresniu, o būtent toks požiūris lydi Naujojo amžiaus pasekėjus bei totalitarines sektas. Kitas bruožas, susiejantis indigo su Naujuoju amžiumi, yra tai, jog šie vaikai, kaip dažnai teigiama, turi slaptą dieviškąją žinią, kurią bando perduoti žmonijai, – o tai vienas esminių Naujojo amžiaus judėjimo bruožų. Tai būdinga ir neopagoniškoms ezoterinėms grupėms. Carolina Hehenkamp knygoje Der Indigo-Ratgeber: Tips & Übungen für einen entspannten Umgang mit Indigo-Kindern (Indigo enciklopedija: bendravimo su naujaisiais vaikais teorija ir praktika) pateikia gana įdomius būdus, kaip reikia bendrauti su indigo vaiku: svarbus ryšys su Motina Žeme ir Tėvu Saule, vizualizacija; mokoma, kaip vaikams padėti išmokti dirbti su energijomis, skatinti bendrauti su angelais. Įdomiausia, jog tą patį daro neopagoniškos magijos atšakos wicca nariai, vadinamieji raganų kovenai.

Kitas svarbus Naujojo amžiaus bruožas – tikėjimas, jog šiuo metu vyksta perėjimas iš Žuvies į Vandenio erą, o tai iš esmės reiškia, jog krikščionybė jau atgyveno savo laikus ir ją turi pakeisti kažkas kita (žuvis – krikščionybės simbolis). Tokios astrologinės eros keičiasi kas 2000 metų. Taigi Kristaus laikai jau praėjo, dabar laukiame Naujojo amžiaus pranašaujamos dvasingesnės eros atėjimo. Šiai erai ateiti padeda indigo vaikų ideologijos plitimas. Indigo vaikai suvokiami kaip tie, kuriems yra skirta ypatinga misija – padėti žmonijai pereiti prie visuminio intuityvaus gyvenimo suvokimo, nes dabartinis, loginiais ryšiais paremtas, gyvenimas Naujojo amžiaus ideologų vertinamas neigiamai. Taigi šiuo metu užgimsta nauja žmonių rasė. Manoma, jog ši nauja rasė ir bus indigo vaikai, pakeisiantys dabar egzistuojančią žmoniją. Ši rasė bus išskirtinė ne odos spalva, tautybe ar religija, o būtent savo energetiniu planu, ypatingu dvasingumu ir auros spalva.

Naujosios rasės idėja yra glaudžiai susijusi su teosofiniu Jelenos Blavackajos mokymu, atsiradusiu XIX a. Blavackaja gavusi apreiškimą paskelbė, jog mes esame penktoji rasė, gyvenanti Žemėje. Mes pakeitėme tokias rases kaip adomiečiai (gyvenę prieš 300 mln. metų), giperboriečiai (gyvenę prieš 200 mln. metų), lemūriečiai (gyvenę prieš 18 mln. metų) ir atlantai, kuriuos pakeitė mūsų indoeuropietiška rasė. Taigi iš Blavackajos mokymo kylanti Naujojo amžiaus teorija apie naująją rasę iš esmės yra okultinės teosofijos tąsa. Juk galų gale ir indigo vaikams yra priskiriamos įvairios ezoterinio pobūdžio galios, pradedant aurų matymu ir baigiant minčių skaitymu.

Šiuo naujosios rasės gimdymu Blavackajos vardas nepalieka scenos, jį galima atsekti ir per kitus dalykus, susijusius su indigo vaikais – . IndigoIndigo tokius vaikus rekomenduojama mokyti į Valdorfo pedagogikos mokyklose. Šios pedagogikos kūrėjas yra Rudolfas Šteineris.

 Kokios to paralelės su Blavackaja? Valdorfo mokyklų kūrėjas Rudolas Steineris ilgą laiką buvo Blavackajos mokinys ir okultinės teosofų draugijos narys, tačiau vėliau, draugijoje kilus konfliktui, Steineris su keliais mokiniais pasitraukė ir įkūrė kitą okultinę draugiją, kuri pasivadino Antroposofais. Verta pastebėti, jog XX a. ezoterikai, okultizmui bei parapsichologijai didžiausią įtaką padarė būtent teosofinis ir antroposofinis mokymas, paskatinęs naujųjų ezoterinio pobūdžio judėjimų polinkį į gnosticizmą ir dualizmą. Taigi galima sakyti, jog tam tikros ezoterinės idėjos, susijusios su indigo vaikais, užgimė maždaug prieš 150 metų ir tebeegzistuoja subanalinta populiaria forma, gražiai pasislėpusia po nekaltumo kauke.

 

Koks gi turėtų būti krikščionio atsakas?

Visų pirma, reikia atsižvelgti į tai, jog toks tikėjimas remiasi su krikščionybe nesiderinančia pasaulėžiūra, kuri padaro niekiniu Kristaus atpirkimą. Krikščionis, tikėdamas indigo vaikų fenomenu, nesąmoningai išpažįsta ir tikėjimą reinkarnacija, karma, astrologija, parapsichologija bei begale kitų ezoterinės krypties reiškinių. Tokių reiškinių saugotis rekomenduoja ir Šventasis Raštas, ir Katalikų Bažnyčios katekizmas.

Krikščionis turėtų kritiškai įvertinti visus, kad ir labai viliojančius dalykus. Jis neturėtų aklai pasikliauti tokiais reiškiniais, kuriems nepritaria nei Bažnyčia, nei mokslas. Krikščioniui nederėtų pasikliauti pseudomokslais ir ezoteriniais menais ne tik dėl Bažnyčios rekomendacijų, bet ir dėl elementaraus sveiko proto ir kritinio mąstymo.

Indigo vaikų fenomenas neturi realaus mokslinio pagrindimo, yra pseudomokslinė disciplina, besiremianti ezoterine, okultine bei Naujojo amžiaus doktrina. Šis fenomenas neturi jokių mokslinių šaknų nei tikro mokslinio paaiškinimo. Kadangi indigo vaikų fenomenas nėra pagrįstas moksliniais tyrimais ir yra perdėm glaudžiai susijęs su ezoterika, mes negalime jo vertinti kaip tikrai egzistuojančio realaus reiškinio.

 

Literatūros sąrašas

1.            Dvorkin A., Sektos. Totalitarinių sektų apžvalga, Už tradiciją, Kaunas, 2006;

2.            Scott A. ir Ballard R., Kids! Indigo Cildren & Cheeky Monkeys, Blue Angel Gallery, Australia, 2008;

3.            Steiner R., Antroposofinis sielos kalendorius, Mens sana, Kaunas, 1999;

4.            Okultinio pasaulio paslaptys, Meralas, Vilnius, 1999;

5.            Urbonaitė M., Indigo vaikai, in: http://zurnalas.darnipora.lt/indigo-vaikai-1768.html;

6.            http://www.horoskopai.lt/mistika/indigo-vaikai-jie-jau- cia/;

7.            http://www.indigo.home.lt;

8.            Klimenka G. E., Astrologijos psichologija, arba kodėl pranašystės išsipildo, in: http://www.egzorcistas.lt/home/astrologijos-psichologija-arba-kodel-pranasystes-issipildo

9.             Гегенкамп К., Энциклопедия Индиго: Теория и практика общения с Новыми Детьми, София, Mocквa, 2007;

10.        Кэрролл Л. ir Тоубер Дж., Дети Индиго, София, Mocквa, 2007;

11.        Савенков А., Дети индиго: Осторожно мистификация, in: http://psy.1september.ru/articlef.php?ID=200700404;

12.   Спаров В., Тайная доктрина Е. П. Блаватской за 90 минут, Аст, Москва, 2007.